Rusija

Pirmadienį Rusijos įstatymų leidėjai surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje kritikavo Vakarų animacinius filmus, žaislus ir vaizdo žaidimus, kaltindami tokius animacinius personažus, kaip kad Šrekas, darant „žalingą įtaką“ Rusijos vaikams, rašo „The Moscow Times“. „Jie neatrodo blogi, bet turi tiek fizinių, tiek asmenybės trūkumų“, – sakė Valstybės Dūmos deputatė Yana Lantratova, kuri pristatė skaidres, kuriose „geri“ sovietinių laikų animaciniai filmai ir žaislai buvo lyginami s...

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas konstatavo, kad šalyje „baigėsi bulvės“ ir nustebo, kad toks pats likimas ištiko ir kaimyninę Baltarusiją. Susitikimo su verslo atstovais metu V. Putinas nusistebėjo, kad šalyje „trūksta bulvių“. „Bulvių tai trūksta pas mus, pasirodo“, – stebėdamasis pareiškė V. Putinas.

Antradienio rytą dėl dronų atakų keli Rusijos oro uostai įvedė laikinus skrydžių apribojimus, pranešė BBC Rusijos tarnyba. Laikini skrydžių apribojimai buvo įvesti Nižnij Novgorodo, Saratovo ir Tambovo oro uostuose. Anksčiau naktį „Rosaviacija“ paskelbė apribojimus Kalugos oro uoste.  Samaros, Voronežo ir Tulos regionų, taip pat Lipecko valdžia pranešė apie oro grėsmes dėl dronų veiklos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau suprato, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas laiko jį kvailiu, sako buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Apie tai jis rašė „The Telegraph“, rašo UNIAN.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai pirmadienį pašiepė paplitusį vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žmona Brigitte (ranka stumteli sutuoktinio veidą Vietname nutūpusiame lėktuve. Marija Zacharova platformoje „Telegram“ parašė, kad E. Macronas gavo „šoninį smūgį iš savo žmonos“, kai pora atvyko vizito į Hanojų. Tačiau ji sakė, esą E. Macrono patarėjai bandys išsigalvoti paaiškinimus dėl šio judesio.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas Maskvoje aptarė pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Be to, buvo kalbama apie įvykius po tiesioginių Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų Stambule gegužės 16 d., pranešė šaltinis Turkijos užsienio reikalų ministerijoje, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Taip pat aptarti dvišaliai ekonominiai ir energetiniai kausimai. H. Fidanas lankosi Rusijos sostinėje su dviejų dienų vizitu.

Ilgametis Rusijos statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas paviešino vaizdo įrašą, kuriame savo tėvo balsu pasakojo apie „kiekvieno mūsų laukiančią mirtį“ ir „nulemtą kiekvieno mūsų laiką Žemėje“. Tuo pat metu jis yra faktiškai dingęs iš viešumos, įtariama, kad serga sunkia kepenų liga.

Naktį iš pirmadienio į antradienį kai kurie Rusijos oro uostai turėjo stabdyti darbą, rašo „Ukrainska Pravda“. Skrydžių apribojimai įvesti Žemutinio Naugardo, Saratovo ir Tambovo oro uostuose, pranešė Rosaviacija. Dar kiek anksčiau apribojimai buvo įvesti Kalugos oro uoste. Rusija skelbia apie dronų ataką Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad nuo gegužės 26 d. vakaro iki gegužės 27 d. ryto buvo perimti ir sunaikinti 99 dronai virš septynių Rusijos regionų.

Per rudenį Baltarusijoje vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“ bus imituojama dviejų koalicijų – Rusijos ir Vakarų – konfrontacija.  Tai interviu „Ukrinform“ sakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka. „Turime visą atitinkamą informaciją apie šias pratybas. Rusija jau išsiuntė apie keturias dešimtis kvietimų kitų šalių kariniams atstovams. Jie nori iš to padaryti tarptautinį įvykį.

Rusija pradėjo lydėti kariniais laivais savo šešėlinės laivyno tanklaivius Suomijos įlankoje, pareiškė Suomijos gynybos ministras Antti Hyökkänenas.  Jis pavadino tokią praktiką beprecedente. „Rusijos karinis buvimas regione visada buvo... Tačiau nauja dabartinėje situacijoje yra tai, kad Rusija lydi komercinius tanklaivius iš savo šešėlinio laivyno siaurame Suomijos įlankos sąsiauryje.

Baltarusija branduolinių ginklų neturi – turi tik jų paleidimo sistemų, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenko. „Ten yra dislokuota branduolinių ginklų nešėjų. Tai tikras faktas. Ten yra lėktuvų, raketų „Iskander“. Tačiau branduolinių ginklų Baltarusijoje nėra. Tai įrodyta“, – kalbėjo jis. Atsakydamas į kitą klausimą, O. Ivaščenko patvirtino, kad Baltarusijoje kovinių galvučių šiuo metu nėra.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusijos priešlėktuvinė gynyba per dronų ataką netoli Tverės apšaudė savo karinį orlaivį. Pasak „Defense Express“, Rusijos socialiniuose tinkluose ėmė plisti informacija apie tariamą strateginio bombonešio Tu–160 numušimą virš Rusijos teritorijos. Tačiau vėliau pasirodęs vaizdo įrašas šią versiją paneigė. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip rusų priešlėktuvinė gynyba atidengia ugnį į orlaivį virš Tverės miesto. Lėktuvo siluetas neatitinka Tu–160 formos.

Rusija, pasisavinusi Kijevo Rusios paveldėtojos titulą, šimtmečius kūrė savo tapatybę remdamasi istorinėmis klastotėmis, skelbiama buvusio Ukrainos užsienio reikalų viceministro „Telegram“ kanale „Pravda Heraščenko“. Jame išdėstyta, kokia buvo Maskvos ir Sankt Peterburgo miestų tikroji istorija. Pavadinimas „Rus“ buvo pasiskolintas Petro I dar 1721 m., siekiant suteikti Maskvai išskirtinį – viso slavų pasaulio centro – statusą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasirodė Stambule tiesioginėms deryboms su Ukraina, kurias pats ir pasiūlė. Kremliui pradėti nepagrįstą karą, atmesti paliaubas ir vadinti tai taikos pastangomis nėra nieko naujo – Rusija meluoja, rašo „Kyiv Independent“ žurnalistas Andrew Chakhoyanas. 2022 m., telkiant kariuomenę prie Ukrainos sienos, Kremlius teigė, kad neturi ketinimų įsiveržti – Rusija melavo.

Baltijos jūroje Estijos karinis jūrų laivynas praėjusią savaitę bandė sustabdyti Rusijos šešėliniam laivynui priklausantį įtarimų sukėlusį tanklaivį, o vos po kelių dienų jau Rusija sulaikė iš Estijos uosto išplaukusį Graikijos naftos tanklaivį, kuris judėjo iš anksto sutartu maršrutu Rusijos teritoriniuose vandenyse.

Rusijos Tulos srityje atakuota chemijos gamykla „Azot“, praneša UNIAN ir NEXTA. Skelbiama, kad gamyklą tikriausiai atakavo dronai. Pranešama, kad Rusiją atakavo dronai Ši įmonė yra viena didžiausių azoto trąšų ir amoniako gamyklų Rusijoje. Įmonė specializuojasi įvairių cheminių medžiagų, kurios yra naudojamos ir gynybos pramonėje, gamyboje. Joje gaminami degalai, sprogstamosios medžiagos. Lipecko srities gubernatorius taip pat pranešė apie dronų ataką prieš netoliese esantį Jeleco miestą.

Rusijos žvalgybos tarnybos Braziliją pavertė slaptų agentų gaminimo linija, rašo „The New York Times“. Tačiau šalies agentų komanda tyliai ją išardė. Vienas Rusijos žvalgybos pareigūnas, atrodo, apgavo visus. Jis sukūrė tobulą istoriją. „Jis vadovavo sėkmingai veikiančiai 3D spausdinimo įmonei ir dalijosi prabangiu butu Rio de Žaneire su savo brazile mergina ir pūkuotu oranžiniu bei baltu meino meškėnu.

Rusijoje derėtų pereiti prie laidinių ryšio sistemų, nes dėl Ukrainos dronų antpuolių nuolat trikdomas mobilusis ryšys. Tai pareiškė Dūmos ekonomikos politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Stanislavas Naumovas. „Ateityje reikėtų grįžti prie laidinio radijo kiekvienuose namuose.

Rusijos Orlovo srityje sudužo karinis sraigtasparnis Mi-8. Pirminiais duomenimis, avarijos priežastis yra sugedęs variklis. Pilotas ir borto mechanikas neišgyveno. Pirminė katastrofos priežastis – techninis gedimas. Liudininkai pranešė, kad orlaivis skrido ir staiga „pasisukęs 180 laipsnių kampu“, nukrito. Sraigtasparnis nukrito netoli Naryškino kaimo, apleistos chemijos įmonės teritorijoje, tiesiai ant senų statinių, kuriuose anksčiau buvo laikomi chemikalai, ir užsidegė.

Maskvai nesutikus su ugnies Ukrainoje nutraukimu, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įtikinėja prezidentą Donaldą Trumpą įvesti sankcijas Rusijai. Tačiau pats D. Trumpas kol kas to vengia. Apie tai praneša „New Lines Magazine“, remdamasis šaltiniais, cituoja UNIAN. Gegužės 20 d. M. Rubio stojo prieš Senato tarptautinių santykių komitetą, kuriam jis kadaise vadovavo.

Rusijos autoritatinis prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė nurodęs sukurti buferinę saugumo zoną pasienyje su Ukraina. Jo teigimu, šalies kariai jau neva sprendžia šią problemą, praneša valstybinė rusų žiniasklaida. „Mūsų ginkluotosios pajėgos aktyviai slopina priešo apšaudymo taškus, darbas vyksta“, – sakė V. Putinas.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė muitų įvedimui trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, nepaisydamas Europos ūkininkų nuogąstavimų, kad šis žingsnis gali smarkiai pakelti kainas. Muitai įvesti ir kai kuriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos. EP įstatymo projektą priėmė 411 balsų, „prieš“ balsavus 100-ui europarlamentarų. Pagal šį projektą numatoma liepą įvesti 50 proc.

Maskvos Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostuose įstrigo šimtai žmonių, rašo „Moscow Times“. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusiją atakavo dronai. Per pastarąją parą Šeremetjevo oro uoste buvo sulaikytas 81 skrydis, 30 buvo nukreipti į kitus oro uostus, septyni atšaukti. Panaši situacija Domodedovo oro uoste. Ten buvo sulaikyti 70 skrydžių, 36 nukreipti ir 10 atšaukti. Yra keleivių, kuriems kelionės laukti reikia beveik visą parą.

Išžvalgytų naftos išteklių Rusijai užteks tik 26 metams, trečiadienį vyriausybės valandoje Rusijos Dūmoje pranešė gamtos išteklių ministras Aleksandras Kozlovas. Kai kurie analitikai mano, kad V. Putino veiksmus įtakoja būtent miglota Rusijos, kaip galios valstybės, ateitis.  Pasak A. Kozlovo, kurį cituoja „The Moscow Times“, bendri naftos ištekliai Rusijoje vertinami 31 mlrd. tonų. Tačiau iš jų pelningi tik trečdalis – 13 mlrd. tonų.

Viena alkoholio padauginusi keleivė Kaliningrade (Rusija) nusprendė skubiai palikti jau kilti besiruošiantį lėktuvą ir atsidarė avarinį liuką. Įgula moterį sutramdė ir perdavė policijai. Įlaipinimas į aviakompanijos „Smartavia“ lėktuvą „Boeing 737-800“ Kaliningrado oro uoste jau buvo baigtas, žmonės ruošėsi išskristi į Sankt Peterburgą, kai viena, anot Rusijos informavimo priemonių, „nepadoriai išgėrusi moteris“ staiga pajuto, kad situacija tampa nebekontroliuojama.

Rusijos federaliniai tyrėjai iškėlė baudžiamąją bylą Rygoje įsikūrusios žiniasklaidos bendrovės „Meduza“ bendraįkūrėjai ir vadovei Galinai Timčenko dėl „nepageidaujamos organizacijos“ veiklos organizavimo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad dėl daugiau nei trejus metus trunkančio karo Ukrainoje Maskvai darosi vis sunkiau aprūpinti ginklais savo tradicinę sąjungininkę Armėniją. Armėnija ilgą laiką buvo priklausoma nuo Maskvos, kuri tiekė jai ginklus ir saugumo garantijas konfliktų su kaimyniniu Azerbaidžanu akivaizdoje.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas Antonas Kobjakovas Sankt Peterburgo tarptautiniame teisės forume pareiškė, kad, kadangi SSRS buvo išformuota ne to paties organo, kuris ją įkūrė 1922 m. – Liaudies deputatų suvažiavimo, tai teisėta procedūra, kuriant jos vietoje nepriklausomas valstybes, buvo pažeista, o tai anot jo reiškia, kad SSRS teisiškai egzistuoja iki šiol.

Baltijos jūroje netoli tarp Lenkijos ir Švedijos nutiesto povandeninio elektros kabelio įtartinus manevrus atliekant pastebėtas vienas iš sankcijomis apdėto vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno laivų, trečiadienį platformoje „X“ pranešė lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „Reuters“. „Veiksmingai įsikišus mūsų karinėms pajėgoms, laivas nuplaukė į vieną iš Rusijos uostų“, – pridūrė jis.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo siekis sukurti šalį nuo atakų saugosiantį raketinį skydą „Auksinis kupolas“ reikalauja konsultacijų su Rusija, bet iš esmės tai yra suverenus JAV reikalas. Tai šiek tiek švelnesnis tonas nei anksčiau, kai Rusija šią Vašingtono idėją griežtai kritikavo kaip destabilizuojančią. „Tai yra Jungtinių Valstijų suverenus klausimas.

Centriniuose Rusijos regionuose, įskaitant Maskvą ir Maskvos sritį, trečiadienį užfiksuotas didelio masto mobiliojo interneto veiklos sutrikimas, skelbia „Moscow Times“. Remiantis stebėjimo paslaugų „Downdetector“ ir „Sboy.rf“ duomenimis, problemos pastebimos visų pagrindinių ryšio operatorių tinkle.

Rusijos federaliniai tyrėjai iškėlė baudžiamąją bylą Latvijos sostinėje Rygoje įsikūrusios žiniasklaidos bendrovės „Meduza“ vienai iš įkūrėjų ir generalinei direktorei Galinai Timčenko. Ji apkaltinta suorganizavusi „nepageidaujamos organizacijos“ veiklą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį lankėsi Kursko pasienio srityje, praėjus kelioms savaitėms, kai Rusijos pajėgos, Maskvos teigimu, išstūmė iš jos Ukrainos karius, trečiadienį pranešė Kremlius.  „Praėjusią dieną Vladimiras Putinas su darbo vizitu lankėsi Kursko srityje“, kur susitiko su laikinuoju gubernatoriumi ir kitais asmenimis, sakoma Kremliaus pranešime.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį patvirtino bloko 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai, paskelbė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Naujosios baudžiamosios priemonės yra nukreiptos prieš beveik 200 Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivų, teigė K. Kallas. Šie dažnai neapdrausti ir neaiškios nuosavybės laivai padeda Maskvai apeiti Vakarų įvestas naftos kainų „lubas“. „Ruošiama daugiau sankcijų Rusijai, – pridūrė ji. – Kuo ilgiau Rusija kariaus, tuo griežtesnis bus mūsų atsakas.

„Vladimirai, gali bet kada paimti telefoną, aš mielai atsiliepsiu ir su tavimi pakalbėsiu“, – pasak Vladimiro Putino padėjėjo Jurijaus Ušakovo pirmadienį telefonu kalbėdamas su Rusijos lyderiu V. Putinu neva sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu parodė, kaip toli iš tikrųjų yra proveržis dėl taikos Ukrainoje, rašo CNN. Dar svarbiau, anot straipsnio autoriaus Stepheno Collinsono, pokalbis iškėlė naujų klausimų apie tai, kiek D. Trumpas iš tikrųjų yra pasiryžęs įsitraukti. Pokalbis dar labiau padidino nesutarimus dėl karo pabaigos. Ukraina ir jos Europos partneriai siekia 30 dienų paliaubų, kad būtų laiko pradėti derybas dėl nuolatinės taikos sutarties.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad yra „pasirengęs dirbti“ kartu su Ukraina – šalys yra „teisingame kelyje“ link taikos. Vis dėlto, tuo pačiu, jis nepateikia jokių ženklų, kad yra pasirengęs kompromisui, nepaisant JAV spaudimo, rašoma „The Times“. V. Putinas tvirtino, kad rimtai remia JAV pastangas siekti „taikaus sprendimo“ Ukrainoje, bet po dviejų valandų trukmės pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, iškėlė naujas kliūtis ugnies nutraukimui.

Antradienį Miunchene bus teisiami trys dvigubą Vokietijos ir Rusijos pilietybę turintys asmenys, kaltinami šnipinėję Maskvai ir rengę išpuolius prieš svarbiausią karinę infrastruktūrą ir pramonę.  Teigiama, kad pagrindinis įtariamasis, įvardytas tik kaip Dieteris S., vaidino pagrindinį vaidmenį sąmoksle pakirsti Vokietijos paramą Ukrainai bei imtis sabotažo veiksmų prieš taikinius, įskaitant JAV karines bazes.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pateikė daugiau detalių apie V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbį telefonu. Anot jo, pokalbis truko dvi valandas ir penkias minutes, pokalbis esą prasidėjo V. Putino sveikinimu D. Trumpui dar kartą tapus seneliu. „Tai buvo atviras ir konstruktyvus pokalbis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo pokalbį su Vladimiru Putinu. Jis paskelbė žinutę socialiniame tinkle „Truth Social“. „Ką tik baigiau dviejų valandų pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Manau, kad pokalbis praėjo labai gerai“, – rašo jis. Trumpas: Ukraina ir Rusija nedelsdamos pradės derybas D. Trumpo teigimu, Rusija ir Ukraina nedelsdamos pradės derybas dėl ugnies nutraukimo ir, dar svarbiau, karo pabaigos.

 „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė nenutrauksianti savo veiklos po to, kai Rusija žmogaus teisių organizaciją paskelbė nepageidaujama, faktiškai uždrausdama jos veiklą šalyje ir grasindama jos rėmėjams persekiojimu. „Šis sprendimas yra platesnių Rusijos vyriausybės pastangų nutildyti nesutarimus ir izoliuoti pilietinę visuomenę dalis“, – pareiškime teigė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.

Rusijos pareigūnai pradėjo rengti gyventojus dar vienam Rusijos konstitucijos pakeitimui, kuris, kaip manoma, dar labiau sustiprins neteisėto prezidento Vladimiro Putino galias. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Po pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pateikė komentarus žiniasklaidai. Kaip rašo rusų propagandos agentūra, V. Putinas pranešė, kad pokalbis su D. Trumpu truko daugiau nei dvi valandas ir šį pokalbį pavadino konstruktyviu. Trumpas ir Putinas kalbėjosi dvi valandas Pokalbis prasidėjo prieš 18 val. Lietuvos laiku, baigėsi šiek tiek prieš 20 val.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskambino iš muzikos mokyklos pietų Rusijoje, remdamiesi valstybine žiniasklaida, rašo BBC. Rusijos valstybinė televizija praneša, kad V. Putinas su D. Trumpu kalbasi iš muzikos mokyklos Rusijos kurortiniame mieste Sočyje. V. Putinas pirmadienį lankosi vietos švietimo centre.

Rusijos gyventojų, manančių, kad Ukraina yra Rusijos priešas, skaičius sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 2014 m. Lyginant su prieš trejus metus darytos apklausos rezultatais mažiau rusų galvoja ir apie Lietuvą, kaip priešišką valstybę. Valstybinė Rusijos propagandos mašina, kuri daugiau nei 10 metų įtikinėjo piliečius, kad Ukraina yra Rusijai priešiška „nacių“ valstybė, patiria nesėkmę, arba sąmoningai, ruošiantis taikos deryboms, yra smukdoma.

Pasibaigus šių metų „Eurovizijos“ dainų konkursui, iš jo pašalinta Rusija paskelbė savo atsaką – atnaujinamas dainų konkursas „Intervizija“. Muzikinis konkursas, kurį nurodė surengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vyks rugsėjo 20 dieną Maskvos arenoje „Live Arena“, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė televizija. Šioje vietoje gali tilpti iki 11 000 žiūrovų. Rusija buvo pašalinta iš „Eurovizijos“ dėl agresijos karo prieš Ukrainą.

Vladimiras Putinas taps tik pavojingesnis, kai baigsis karas Ukrainoje, skelbiama „Bild“, remiantis Vakarų šalių spec. tarnybų ataskaitomis. Vienais iš potencialių taikinių, anot vokiečių leidinio, gali tapti Lietuva ir Lenkija. „Jei karo veiksmai Ukrainoje baigsis, grėsmė mums padidės“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras interviu leidiniui „Bild“. Apie 800 tūkst. Rusijos karių, jei bus paskelbtos paliaubos, negrįš namo, sako H. Pevkuras, o gaus naujus įsakymus.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Kyjive sulaikė 17-metį Rusijos agentą, kuris ruošėsi susprogdinti vietos teritorinio verbavimo ir socialinės paramos centro administracinį pastatą. SBU pranešė, kad sulaikytasis veikė pagal Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) nurodymus. Paaiškėjo, kad šio paauglio atžvilgiu jau buvo atliekamas tyrimas dėl karinių transporto priemonių padegimo, tačiau jis buvo paleistas iš sulaikymo vietos, o teismas jam skyrė namų areštą.

Pirmadienį Rusija paskelbė „Amnesty International“ „nepageidautina organizacija“, uždraudė teisių grupės veiklą ir apkaltino, kad ji sėja „rusofobiją“ ir remia Ukrainą.  „Amnesty International“ būstinė Londone yra pasaulinių rusofobinių projektų rengimo centras, apmokamas Kyjivo režimo bendrininkų“, – sakoma Rusijos generalinio prokuroro pranešime.