Rusija

Rusija sekmadienį dėl saugumo priežasčių atšaukė svarbų metinį karinio jūrų laivyno paradą, pranešė Kremlius, konkrečiai nenurodydamas grėsmių ar susirūpinimą keliančių dalykų. „Tai susiję su bendra padėtimi. Saugumo argumentai yra patys svarbiausi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros. Paradas turėjo būti pagrindinis Rusijos karinio jūrų laivyno dienos, kuri minima paskutinį liepos sekmadienį, akcentas.

Rusija atnaujina tiesioginius skrydžius iš Maskvos į Šiaurės Korėjos sostinę Pchenjaną, pranešė rusų institucijos. Pirmasis nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio reisas, pasak rusų valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“, numatytas sekmadienį 19 val. – tada iš Šeremetjevo oro uosto turėtų pakilti 440 keleivių skraidinti galintis orlaivis, informuoja „Reuters“. Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ davė leidimą bendrovei „Nordwind Airlines“ vykdyti skrydžius du kartus per savaitę.

Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos duomenimis laidojimo verslas Rusijoje šiais metais yra vienintelė pelninga civilinės ekonomikos sritis. Pasak tarnybos, gamybos pramonė Rusijoje per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 1,4 %, daugiausia dėl vyriausybės užsakymų įmonėms, susijusioms su karo pramone.

Vakarų Rusijoje per dujų sprogimą daugiabutyje penktadienį žuvo šeši žmonės, gelbėtojai ieško keturių dingusiųjų, pranešė vietos pareigūnai. Srities gubernatorius Romanas Busarginas sakė, kad sprogimas Saratovo mieste, kuris driokstelėjo apie vidurdienį vietos laiku, sunaikino daugiau nei 30 butų. Jis paskelbė gedulo dieną. „Žuvusiųjų Saratove skaičius padidėjo iki 6-ių“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, o ne Donaldas Trumpas ar net Vakarai, šiandien daro didžiausią įtaką Vladimirui Putinui. Nors Vašingtonas grasina naujomis sankcijomis ir ultimatumais, Maskvos žvilgsnis vis dažniau krypsta į Pekiną. Kol karas Ukrainoje tęsiasi, Xi Jinpingas ramiai stiprina savo geopolitinę įtaką – ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. JAV Prezidentas D. Trumpas, regis, galutinai prarado kantrybę V. Putino atžvilgiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo galimą susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai D. Trumpas kalbėjo penktadienį. „Tai įvyks, bet tai turėjo įvykti prieš 3 mėnesius“, – pareiškė D. Trumpas. Erdoganas nori surengti Trumpo ir Putino susitikimą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad ketina surengti Rusijos ir JAV vadovų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Stambule.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsimena, kad JAV gali įvesti antrines sankcijas Rusijai. Bendraujant su žurnalistais jo buvo paklausta, ar JAV ketina įvesti antrines sankcijas Vladimirui Putinui. „Mes vertiname visą situaciją kaip visumą. Mums gali tekti“, – atsakė jis. Tuomet žurnalistė paklausė jo, ar tai gali nutikti anksčiau nei per 50 dienų. „Galbūt mes tai padarysime, taip“, – nurodė D. Trumpas.

Penktadienį valdžios atstovai pranešė, kad tyrėjai rado Rusijos Tolimuosiuose Rytuose sudužusio lėktuvo nuolaužose skrydžio duomenų savirašius prietaisus ir nusiųs juos ištyrimui.  „Angara Airlines“ lėktuvas „Antonov-24“ ketvirtadienį apie 13 val. vietos laiku dingo iš radiolokatorių ekranų, antrą kartą bandydamas nusileisti Tindoje, atokiame Sibiro mieste.

Vienintelis Rusijos karinio jūrų laivyno lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“ gali būti išmestas į metalo laužą dar nebaigus remonto. Apie tai prabilo vieno svarbiausių Rusijos bankų vadovas, esą laivas per senas, per brangus ir šiuolaikiniame kare tiesiog nebereikalingas.  „Manome, kad jį remontuoti jau nebėra prasmės. Jam daugiau nei 40 metų, o tai – labai brangus objektas.

Rusijos centrinis bankas penktadienį sumažino palūkanas nuo ankstesnių 20 proc. iki 18 proc. – tai didžiausias apkarpymas nuo 2022 m., nes ekonomika lėtėja sparčiau, nei tikėtasi. Nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą, Rusijos ekonomiką lydi nepastovumas. Siekdamas kovoti su infliacija, centrinis bankas pernai spalį pakėlė palūkanų normas iki stulbinamai aukšto 21 proc. lygio ir jo nekeitė iki praėjusio mėnesio, kai palūkanos buvo nurėžtos iki 20 proc.

Rusija dislokavo papildomas radijo elektroninės kovos (REK) priemones netoli Estijos, pranešė respublikos vidaus reikalų ministras Igoris Taro, perduoda „Bloomberg“. Vidaus reikalų ministro duomenimis, signalų slopinimo įranga buvo pristatyta į Kingiseppo rajoną Leningrado srityje, esantį 20 kilometrų nuo sienos. Panašias priemones Rusijos kariuomenė naudoja kare su Ukraina, siekdama išvesti iš rikiuotės nepilotuojamus orlaivius.

Saratove (Rusija), gyvenamojo namo laiptinėje įvyko dujų sprogimas, dėl kurio beveik visiškai sugriuvo dalis pastato nuo pirmojo iki dešimto aukšto. Žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką. Skelbiama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau žmonių. Taip pat nukentėjo praeiviai, ant kurių užkrito namo konstrukcijos dalys.

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ketvirtadienį sudužus keleiviniam lėktuvui „Antonov-24“, gelbėtojams nepavyko rasti išgyvenusiųjų, žuvo 48 orlaivyje buvę žmonės. Vėliau paaiškėjo, kad prieš skrydį keleiviai pastebėjo „neaiškius dūmus iš bagažo lentynos“ ir stebėjosi, kaip galima tokiu lėktuvu skristi. „Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos antžeminė gelbėjimo komanda apžiūri įvykio vietą ir vykdo paieškos operacijas.

Oficialioje Rusijos Užsienio reikalų ministerijos paskyroje platformoje „X“ pasirodė mįslinga žinutė Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Kaip rašo NEXTA, atrodo, kad Vladimiras Putinas gali signalizuoti, kurias šalis nori aneksuoti toliau. „Liepos 21 d. sukako 85 metai nuo Latvijos, Lietuvos ir Estijos SSR įkūrimo. Nepaisant didelio pranašumo, kurį suteikė didelės sovietų investicijos ir subsidijos, šios tautos šiandien yra nustumtos į Europos ekonominę periferiją“, – rašoma įraše.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė abejones dėl galimybės iki rugpjūčio pabaigos surengti asmeninį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą, informuoja Laisvasis Europos radijas/Laisvės radijas. Paklaustas, ar toks susitikimas galėtų įvykti iki vasaros pabaigos, D. Peskovas sakė, kad dėl pastangų, kurias reikia įdėti, jog abi pusės suartėtų, yra mažai tikėtina, kad tai įvyks greitai.

Į Rusiją apeinant sankcijas gabenami Kinijoje pagaminti kovinių dronų varikliai, nurodant, kad tai – „pramoniniai šaldymo įrenginiai“, remdamasi savais šaltiniais Europos saugumo agentūrose bei muitinės dokumentų duomenimis pranešė „Reuters“. „Kinijoje pagaminti varikliai, ženklinami kaip „pramoniniai šaldymo įrenginiai“, kad nebūtų aptikti dėl Vakarų įvestų sankcijų, per fiktyvias bendroves slapta siunčiami valstybiniam dronų gamintojui Rusijoje“, – rašoma naujienų agentūros straipsnyje.

Ketvirtadienį Rusijoje, Amūro srityje, sudužo keleivinis lėktuvas An-24 su 49 žmonėmis, praneša Rusijos naujienų agentūros. Žuvo visi lėktuvo keleiviai. An-24 nuolaužos rastos 15 kilometrų nuo Tyndos miesto, praneša agentūra „Interfax“, remdamasi skubios pagalbos tarnybų informacija. „Lėktuvas sunaikintas“, – pranešė skubios pagalbos tarnybos „Interfax“. Anot vietos gelbėtojų, iš sraigtasparnio nebuvo pastebėta ženklų, kad būtų išgyvenusiųjų.

Laikraštis „Komsomolskaja pravda“, kurį Vladimiras Putinas yra įvardijęs, kaip vieną savo mėgstamiausių, cituodamas prokremliškus ekspertus, paskelbė straipsnį apie tariamus Europos Sąjungos planus 2027 m. užpulti Rusiją. Kad būtų „išvengta konflikto“, jie pasiūlė šalies šiaurėje išbandyti branduolinį ginklą.

  Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos valdžios institucijos sistemingai įtraukia vaikus į šalies karui Ukrainoje skirtų bepiločių orlaivių kūrimą ir bandymus, tuo tikslu organizuodamos nacionalinius konkursus, kurie prasideda nuo nekaltai atrodančių vaizdo žaidimų ir baigiasi tuo, kad gabiausius moksleivius pasamdo gynybos bendrovės, praneša „The Guardian“. Šie naujausi faktai, rodantys, kaip stipriai Rusijos vadovai įtraukia šalies jaunimą į karo veiksmus Ukrainoje, o „patriotinis“ ir ...

Ukrainos delegacija atvyko į derybas Turkijoje ir yra pasirengusi „reikšmingiems žingsniams“, rašo „Sky News“. Diplomatinis šaltinis pranešė, kad Ukrainos delegacija atvyko į Turkiją deryboms su Rusijos atstovais. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos delegacija jau keliauja į Stambulą, nors Kremlius ir toliau mažina lūkesčius dėl proveržio.

Rusijoje „WhatsApp“ bus uždrausta ir pakeista programėle „Max“, kurioje įdiegta nuolatinė šnipinėjimo technologija. Ji bus įdiegta visuose Rusijoje parduodamuose skaitmeniniuose įrenginiuose.

Vokietijos kairiųjų partijai artimas Rosos Luxemburg fondas Rusijoje buvo paskelbtas nepageidaujama organizacija, antradienį vietos Berlyno laikraščiui „Tageszeitung“ patvirtino fondo direktorė Daniela Trochowski. „Mes apgailestaujame dėl šio tolesnio Rusijos valdžios eskalavimo“, – sakė ji. Kairiųjų partijos atstovas spaudai vėliau patvirtino šį pranešimą naujienų agentūrai dpa.

Rusija trečiadienį pradėjo didelio masto karinio jūrų laivyno pratybas, kuriose dalyvauja daugiau nei 150 laivų, 120 orlaivių ir 15 000 karių, rašo agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos pranešimu. Laivai ir kariai dislokuoti Ramiajame vandenyne, Arkties vandenyne, Baltijos jūroje ir Kaspijos jūroje, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Maskva antradienio vakarą vėl skendo. Užtvindytos gatvės, stojo eismas, užlietos parduotuvės. Kaip skelbia NEXTA, potvyniai užliejo kiemus, metro, prekybos centrus. Socialinėse medijose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti užtvindyti keliai, vos pravažiuojantys automobiliai, vanduo, užliejęs prekybos centrus. Rusų agentūra „Ria Novosti“ rašo, kad dėl liūčių buvo nepravažiuojami keli keliai skirtingose miesto vietose.

Maskvos karo prieš Ukrainą fone aštrėja įtampa tarp Rusijos ir kaimyninės Kaukazo respublikos Azerbaidžano. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjo Baku nekelti pavojaus abiejų šalių santykiams dėl karo. Jis nurodė, kad Maskva tikisi „įveikti, tikėkimės, trumpą dvišalių santykių atšalimo laikotarpį“, antradienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos vidaus reikalų ministerijos ir vidaus žvalgybos tarnybos FST darbuotojai suėmė Briansko srities gubernatoriaus pavaduotoją Nikolajų Simonenką, jam pareikšti kaltinimai sukčiavimu.  Valstybinė naujienų agentūra TASS antradienį pranešė, kad jis ir bendrininkai įtariami pasisavinę mažiausiai 818 mln. rublių (10,4 mln. JAV dolerių) statant įtvirtinimus pasienyje su Ukraina. Saugumo šaltinių teigimu, tai susilpnino Rusijos gynybos pajėgumus.

Antradienį Rusijos Šiaurės Osetijos autonominės respublikos valdžia įsakė sustabdyti visus viešus susibūrimus, remdamasi įtariamais Ukrainos žvalgybos grasinimais Rusijos kariškiams ir jų šeimoms, pranešė laikraštis „The Moscow Times“.  Regioninė operacijų būstinė, koordinuojanti su karu Ukrainoje susijusias saugumo priemones, pareiškė, kad „visi dideli vieši susibūrimai“ stabdomi iki kito pranešimo.

Rusija gali prarasti savo suverenitetą, jei viską pirks už iš naftos ir dujų gautas pajamas, kai jai taikomos sankcijos, kuriomis bandoma „nutraukti“ rusiškų angliavandenilių eksportą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai pareiškė interviu „Rossija 1“ propagandistui Pavelui Zarubinui. Tuo pat metu pasirodė pranešimai, kad Rusijos automobilių pramonė patiria itin sudėtingus laikus.

Melania Trump netikėtai atsidūrė Rusijos propagandos taikinyje. Kremliui palankūs žiniasklaidos šaltiniai pirmąją JAV ponią vadina „Ukrainos agente“ ir svarsto, ar ji iš tiesų veikia vyro sprendimus dėl karo Ukrainoje.

Estijos teismas antradienį skyrė pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę šalyje gyvenančiam Rusijos piliečiui, kuris dirbo ir rinko informaciją Rusijos saugumo tarnybai FSB. Viru apygardos teismas paskelbė, kad Narvoje gyvenantis Rusijos pilietis Pavelas Kapustinas nuteistas realia pusseptintų metų laisvės atėmimo bausme. Jis pripažintas kaltu dėl žvalgybinės veiklos prieš Estiją ir jos rėmimo, melagingos informacijos teikimo administracinei institucijai bei tarptautinių sankcijų pažeidimo.

Rusijos internetinis naujienų portalas „Baza“ pranešė, kad, vykstant tyrimui dėl žiniasklaidai nutekintos teisėsaugos informacijos, antradienį policija atliko kratą jo biure ir vyriausiojo redaktoriaus bute. „Baza“ specializuojasi kriminalinių naujienų srityje, platformoje „Telegram“ turi daugiau nei 1,5 mln. prenumeratorių bei gerų šaltinių teisėsaugos institucijose.

Maskvos Šeremetjevo oro uoste daugelį valandų skrydžių nesulaukiantiems keleiviams pradėti išdavinėti pripučiami čiužiniai. Skrydžiai didžiuosiuose Rusijos oro uostuose vis dažniau atidedami ar atšaukiami dėl nuolatinių Ukrainos dronų antskrydžių.  Maskvos Šeremetjevo oro uoste atidėtų skrydžių keleiviams buvo išdalyti pripučiami čiužiniai, rašo telegramo kanalas „Baza“. „Situacija Šeremetjevo oro uoste.

Popiežius Leonas XIV šeštadienį susitiks su Volokolamsko metropolitu Antonijumi, Rusijos Ortodoksų Bažnyčios išorės santykių vadovu, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA. Šis susitikimas bus pirmoji popiežiaus Leono audiencija su šiuo aukšto rango Rusijos dvasininku, kuris popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse atstovavo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui.

Sankt Peterburgo policija antradienį suėmė kelis užsienio turistus, kurie šoko ir fotografavosi prie Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) padalinio štabo, rašo „The Moscow Times“, remdamasis naujienų portalu „Fontanka“. Pranešama, kad buvo sulaikyti du JAV piliečiai, Izraelio pilietis ir vietos gyventojas. Anot portalo, iš Didžiosios choralinės sinagogos ėję asmenys sustojo pašokti prie FSB pastato Liteino prospekte.

Maskvoje mirė buvusi Vladimiro Putino bendrakursė ir Rusijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Irina Podnosova, kuri Rusijos diktatorių yra pavadinusi „neįspūdingu“, – praneša Rusijos žiniasklaida. Aukščiausiajam Teismui ji vadovavo šiek tiek daugiau nei metus, V. Putino pasiūlymu. I. Podnosova taip pat baigė Leningrado universiteto teisės fakultetą 1975 m., studijavo vienoje grupėje su V. Putinu.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasinaudojo įstatymu „Dėl karo padėties“ ir išplėtė specialiųjų tarnybų įgaliojimus kontroliuoti Rusijos uostus ir jūrų prekybą, skelbia „Moscow Times“. Pagal liepos 21 d. V. Putino pasirašytą dekretą laivai iš užsienio į Rusijos uostus galės įplaukti tik gavę Rusijos saugumo tarnybos leidimą. Priemonės įvedamos „pagal 2002 m. sausio 30 d. Federalinio konstitucinio įstatymo 1-FKZ „Dėl karo padėties“ 8 straipsnį“, sakoma dekrete.

Pirmadienį Didžioji Britanija paskelbė sankcijas 135 naftos tanklaiviams, priklausantiems Rusijos šešėliniam laivynui, jomis siekiama sumažinti pinigų srautus, padedančius Maskvai finansuoti karą Ukrainoje.  Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad sankcijos skirtos ir dviem su laivyba susijusiems subjektams, vykdant griežtas priemones prieš laivyną, „atsakingą už neteisėtą 24 mlrd.

Naktį į pirmadienį reaguojant į Rusijos aviacijos smūgius Ukrainoje į orą buvo pakelti Rumunijos ir Italijos naikintuvai, pranešė Rumunijos gynybos ministerija. Pasak pranešimo, pirmadienį apie 3 val. Rumunijos radiolokatorių stebėjimo sistemos užfiksavo oro taikinius, keitusius trajektoriją Ukrainos oro erdvėje, į šiaurę nuo Rumunijos sienos, netoli Maramurešo ir Sučavos srities.  Maždaug 3.30 val.

Rusų dirigento Valerijaus Gergijevo koncertas, turėjęs įvykti liepos 27 d. Italijos Kasertos miesto Vanvitelli rūmų komplekso kieme kaip festivalio „Un'Estate da Re“ dalis, oficialiai atšauktas. Tai pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA. Karališkųjų rūmų administracija sprendimą priėmė atsižvelgdama į aštrią visuomenės reakciją – nepasitenkinimą sukėlė V. Gergijevo, žinomo dėl savo artumo Vladimirui Putinui, dalyvavimas.

Pirmadienį, po intensyvių audrų ir stiprių liūčių, potvynio vanduo antrą kartą per savaitę užliejo kai kurias Maskvos vietoves, rašo „The Moscow Times“. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti užtvindytos automobilių stovėjimo aikštelės, automobiliai, važiuojantys per užtvindytus viadukus, ir pėstieji, brendantys per užtvindytas požemines perėjas. Maskvoje lyti turėtų visą dieną.

Rusijos viešąją nuomonę formuojantys informaciniai-kariniai kanalai „Telegram“ tinkle aštriai reagavo į Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo patarimą ukrainiečiams „niekada nesutikti su okupacija“ bei „tęsti savo darbus“. „Z kanalų“ autoriai rašė, kad Baku „seka Ukrainos pėdomis“, o konfliktas su Azerbaidžanu „vienokia ar kitokia forma yra neišvengiamas“. Alijevas šeštadienį žiniasklaidos forume Šušos mieste atsakė į ukrainiečių tinklaraštininko Dmytro Gordono klausimą: ką jis, „kaip nugalėto...

Ankstų pirmadienio rytą Jakutijoje, Rusijos tolimųjų rytų regione, sudužus kasyklų darbininkus vežusiam autobusui, 13 žmonių žuvo, o dar 20 buvo sužeista, pranešė valdžios institucijos. Pasak pareigūnų, vairuotojas prarado transporto priemonės kontrolę, nuvažiavo nuo kelio ir autobusas nuskriejo į 25 metrų gylio tarpeklį. Nelaimė įvyko apie 3.20 val. ryto (sekmadienį 18.20 val. Grinvičo laiku), pranešė vietos vidaus reikalų ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su Irano aukščiausiojo lyderio vyriausiuoju patarėju branduoliniais klausimais Ali Larijani, sekmadienį pranešė rusų vadovo atstovas spaudai. A. Larijani „perdavė vertinimus apie eskaluojamą padėtį Artimuosiuose Rytuose ir dėl Irano branduolinės programos“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vokietijos dienraščio „Welt“ publikacija sukėlė nerimo bangą. Esą Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada, net ir prasidėjus karui, negalėtų imtis gynybos veiksmų be parlamento sprendimo. Ar iš tiesų mūsų sąjungininkai tik stebės agresiją iš šalies? Apie tai, ar „popieriniu tigru“ vadinama Vokietija iš tiesų silpnesnė už Lenkiją, kaip rodo ginkluotės statistika, ir ką reiškia „du obuoliai vienoje kišenėje“ , TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.

JAV perspėjimų apie cunamius Ramiajame vandenyne centras (PTWC) pranešė, kad cunamio pavojus, paskelbtas po trijų žemės drebėjimų prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų, atšaukiamas. Prie Rusijos Kamčiatkos pusiasalio krantų sekmadienį ryte įvyko trys stiprūs žemės drebėjimai, įskaitant  7,4 balo drebėjimą, kurio židinys buvo 20 km gylyje, už 144 km į rytus nuo 180 tūkst. gyventojų turinčio Kamčiatkos Petropavlovsko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs žengti susitarimo dėl taikos Ukrainoje link, tačiau pagrindinis Maskvos siekis – įgyvendinti savo „aiškius“ tikslus, sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, informuoja „Reuters“.  „Prezidentas V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad nori kuo greičiau taikiai užbaigti konfliktą Ukrainoje.

Prie Rusijos Tolimųjų Rytų krantų sekmadienį įvykus trims stipriems žemės drebėjimams buvo paskelbtas cunamio pavojus, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS). Pirmieji du, 5 balų ir 6,7 balo, žemės drebėjimai perspėjimo dėl cunamio neišprovokavo, bet po trečio drebėjimo, kurio stiprumas buvo 7,4 balo, toks perspėjimas buvo paskelbtas teritorijai 300 km spinduliu nuo epicentro Ramiajame vandenyne ties Kamčiatkos Petropavlovsku.

Rusija atšaukė rugpjūtį planuotą tradicinį Kariuomenės forumą, skirtą pademonstruoti šalies karinę galią. Forumas „Armija 2025“ atidėtas vėlesniam laikui, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi organizatoriais. Priežastys nebuvo nurodytos. Forumas, įskaitant ginkluotės parodą, turėjo vykti rugpjūčio 11–14 dienomis kariniame parke „Patriot“ netoli Maskvos. Nauja data nebuvo paskelbta. Remiantis forumo portalu, renginyje buvo laukiama daugiau kaip 1 500 dalyvių.

Rusijoje gimęs istorikas Vladislavas Zubokas iškėlė provokuojančią hipotezę, kad Vakarų lyderiai perdėtai įvertino atsargių ir konservatyvių Sovietų Sąjungos vadovų keliamą grėsmę.