Koronavirusas COVID-19

Neoficialiais duomenimis, serga ir vis daugiau ligoninės darbuotojų. Profilaktiniai PGR tyrimai buvo atlikti ir Vidaus ligų skyriaus pacientams, tačiau susirgimų nenustatyta. Testuojami ir kiti ligoninės skyriai, toliau draudžiamas pacientų lankymas. Norint aplankyti terminalinės būklės pacientą arba vaiką iki 14 metų, reikia gauti skyriaus vedėjo leidimą, rašo „Šilutės naujienos“. „Šilutė – juodoji zona.

Penktadienį paskelbta apie seniai matytus sergamumo COVID-19 rodiklius – nustatyta 1970 naujų atvejų. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, situacija Vilniaus regione yra stabili, tačiau ligoninė dirba pasiruošusi bet kokiems scenarijams. Pastaruoju metu fiksuojami augantys užsikrėtimų skaičiai, ligoninė yra pasiruošusi atidaryti naują skyrių COVID-19 pacientams gydyti.

Vilniui atsisveikinant su skiepobusais, suskaičiuota, jog nuo vasaros vidurio iki šiol juose buvo paskiepyta apie 33 000 gyventojų. Nuo spalio 2 dienos keičiasi kai kurių vakcinavimo centrų darbo laikas, tačiau daugėja vietų, kur vilniečiai skiepys – gyventojų laukiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, privačiose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose ir vaistinėse.

Prezidentūra teigia, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje yra „labai prasta“, o vakcinacijos tempai – „ultra lėti“. Prezidentūros labiausiai netenkina tai, kad per lėtai yra skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai. Prezidentūros Sveikatos ekspertų taryba penktadienį aptarė epidemiologinę situaciją šalyje bei skiepijimosi nuo COVID-19 tempus. „Deja, epidemiologinė situacija yra labai prasta Lietuvoje šiai dienai. Tai rodo esminiai parametrai – sergamumas ir mirtys.

Trečia sustiprinančiąja kito gamintojo nei pirmosios dvi vakcinos doze pasiskiepiję asmenys jau gali gauti ar atsinaujinti jau turimą galimybių pasą. Registrų centras šią savaitę įdiegė technologinius galimybių paso algoritmo patobulinimus, leidžiančius pripažinti ir skirtingų gamintojų vakcinos dozes.

Praėjusią parą nustatyta 1970 naujų COVID-19 atvejų, mirė 18 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys. Per parą 3335 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepytas 8771 žmogus. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1223 COVID-19 pacientai – 22 daugiau nei parą prieš, 133 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,3 tūkst.

Nuo penktadienio Lietuvoje uždarose patalpose reikalaujama dėvėti kaukes. Vyriausybės sprendimu nuo spalio 1 dienos kaukės privalomos uždarose erdvėse, kai teikiamos ar gaunamos paslaugos, perkama, vyksta renginiai ir t. t., nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdoma su galimybių pasu, ar be jo. Iki šiol turintiesiems galimybių pasą, t. y. vakcinuotiems arba koronavirusu persirgusiems žmonėms, kaukių dėvėjimas patalpose buvo rekomenduojamas.

Slaugos namai ir vėl tampa koronaviruso židiniais. Kėdainių ligoninės slaugos skyriuje šiuo metu slaugoma aštuoniolika virusu užsikrėtusių senolių, o per parą mirė trys užsikrėtę. Du iš jų nebuvo pasiskiepiję. Buvęs ministras Aurelijus Veryga siūlo senjorams mokėti po šimtą eurų už skiepą ir žeria strėles Šimonytei – neva karantiną būtia įvesti. Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje pastarąją parą mirė trys senukai, sirgę koronavirusu.

Jau nuo penktadienio įsigalioja reikalavimas dėvėti kaukes uždarose erdvėse. Ketvirtadienio vakarą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė sprendimą, kuriame detaliai aprašyta tvarka dėl kaukių dėvėjimo įvairiose įmonėse ir įstaigose. Paskelbtame sprendime punktais išskiriama, kad uždarose vietose darbuotojai su lankytojais privalo laikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą arba kontaktą atskirti pertvaromis.

Sergamumas COVID-19 Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje. Kasdien patvirtinami beveik du tūkstančiai naujų koronaviruso atvejų, virusas kasdien nusineša keliolikos žmonių gyvybes. Užsikrėtimų skaičiams didėjant trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo penktadienio grįžta privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose, taip pat rekomenduojama dirbti iš namų.

Vidutiniškai kas dešimtam lengva ar vidutine COVID-19 forma persirgusiam vaikui išsivysto sunkios komplikacijos, sako LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas. Anot gydytojo, šios komplikacijos yra visai kitokios nei medikai yra pratę matyti.  Apie tai R. Kėvalas plačiau papasakojo TV3 Žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Lietuva yra pirma Europos Sąjungoje (ES) pagal naujų COVID-19 atvejų rodiklį ir antra pagal mirtis, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys. Remiantis šiais duomenimis, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 645,7 COVID-19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Antra yra Slovėnija su 627 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje neslopstant COVID-19 epidemijai ir vis daugėjant atvejų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prašo visų aktyviai naudotis galimybe patiems užpildyti elektroninę susirgusiojo anketą, kurią galima rasti NVSC interneto svetainėje arba tiesiogiai per šią nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/.  Anketoje pateikiami klausimai yra tokie patys, kokius įprastai užduoda ir epidemiologinį tyrimą atliekantis specialistas.

Ketvirtadienį darbą baigia Nacionalinio kraujo centro mobili ekspertų komanda, keliavusi po Lietuvą ir lauko palapinėse skiepijusi nuo COVID-19. Per keturis mėnesius iš viso paskiepyta daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, surengta per 100 vakcinavimo išvykų visoje Lietuvoje, pranešė centras. Į kai kurias savivaldybes vykta po tris kartus – Pakruojį, Šiaulius, Šilutę, Kelmę, Mažeikius, Plungę, Tauragę, Pagėgius. Per vieną dieną daugiausia – 670 – žmonių paskiepyta Marijampolėje.

Seimas po pateikimo pritarė eksministro Aurelijaus Verygos kartu su parlamentarų grupe pateiktoms įstatymo pataisoms, kurios leistų atlyginti žalą, jei ji kiltų pasiskiepijus COVID-19 vakcina. Taip pat siūloma, kad tas galiotų kalbant ir apie vakcinas, kurios įtrauktos į vaikų skiepijimo kalendorių. Iš 57 užsiregistravusių parlamentarų 47 buvo „už“, 10 – susilaikė. Įstatymo pataisas numatoma svarstyti gruodžio mėnesį.

Epidemiologinė COVID-19 situacija Lietuvoje ypač sudėtinga, tačiau nėra ieškoma to esminių priežasčių, Seime valstiečių surengtoje diskusijoje teigė Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius doc. dr. Rimas Jankūnas. Anot R. Jankūno, tikėtasi, kad problemas išspręs karantinai, kaukės, vakcinos, bet jis kėlė klausimą, ar tos priemonės padeda? „The Economist duomenimis, esame antri Europos Sąjungoje ir 7 pasaulyje pagal mirčių perviršį.

Šalyje prastėjant koronaviruso rodikliams, valdžia ėmėsi veiksmų. Nuo spalio 1 d. viduje privaloma dėvėti kaukes, Vyriausybė primygtinai rekomenduoja dirbti nuotoliu.

Vyriausybei nutarus, kad nuo spalio 1 d. visose uždarose patalpose kaukių dėvėjimas yra privalomas, pro. Saulius Čaplinskas teigia, kad galimybių paso naudojimas, ypač kalbant apie didžiuosius prekybos centrus, netenka prasmės. Socialiniame tinkle pasidalinęs žinute užkrečiamųjų ligų specialistas svarstė, kad atėjo metas peržiūrėti kitus dabar galiojančius ribojimus.

Nuo spalio 1-osios, penktadienio, visi pastatų viduje dirbantys žmonės turės dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Kur yra uždaros erdvės, ten kaukės yra privalomos“, – Seime žurnalistams sakė ministras. Ministras kalbėjo, kad su epidemiologais dar kalbama dėl nuostatos, kad turėtų būti vidaus taisyklės, jei 100 proc. visas kolektyvas yra pasiskiepijęs, tuomet sąlygos galėtų būti ir kitokios.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jo idėjas sukritikavusiam dabartiniams sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui siūlo baigti atsikalbinėti ir priimti reikalingus sprendimus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį teigė abejojantis, ar piniginė paskata skatinant skiepytis vyresnio amžiaus žmones būtų gera idėja.

Aurelijus Veryga teigia, kad reikia įvesti karantino režimą. Politiko teigimu, tą reikia padaryti, kad už papildomą darbą kovidiniuose skyriuose didesnį atlygį gautų medikai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras įvertino ir trečiadienį Vyriausybės grąžintą privalomą kaukių dėvėjimą patalpose.

Situacija dėl COVID-19 šalyje išlieka sudėtinga – naujų užsikrėtimo atvejų skaičius yra arti 2 tūkst., užimta virš 1 tūkst. kovidinų lovų. Padėtis ypač blogėja Šiauliuose – ketvirtadienio Statistikos departamento duomenimis, į „juodąją“ zoną pateko ne tik miestas, o jau ir rajonas. Portalas tv3.lt primena, kad prieš kurį laiką kai kurie politikai kritikavo miesto savivaldybę, jog pandemijos įkarštyje rengė miesto šventę, kur žmonės uoliai nesilaikė saugumo reikalavimų.

Praėjusią parą nustatyti 1806 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys. Per parą 2577 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 7,1 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1201 COVID-19 pacientas – 30 daugiau nei parą prieš, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 13,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,2 tūkst.

Socialiniame tinkle „Facebook“ premjerė Ingrida Šimonytė pasidalijo slaugytojos įrašu apie koronavirusu susirgusią šeimą, kuri nebuvo pasiskiepijusi nuo klastingos infekcijos. „Tiesiog paskaitykit ir pasidalinkit su tais, kuriems gal iki šiol neatrodo rimta ir verta dėmesio“, – rašo premjerė.  „Kaip išgaruoja visa bravūra apie laisvę numirti, kai mama ar tėtis patampa apatiški ir mažai skysčio geria. Kai taip norisi, kad kuo greičiau daktarytė pažiūrėtų.

Vyriausybė lietuviams grąžina privalomą kaukių dėvėjimą patalpose. Nuo penktadienio visi gyventojai ne tik parduotuvėse, bet ir darbo kolektyvuose ar kitose uždarose erdvėse privalės dengti nosį ir burną. O taisyklių nepaisantiems teks mokėti baudas. Vyriausybė taip pat rekomenduoja visoms įmonėms dirbti nuotoliniu būdu. Premjerė Ingrida Šimonytė įspėja: jei ligoninėse COVID-19 pacientų skaičius pasieks kritinę ribą, ribojimų bus daugiau.

Tęsdama paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, Vyriausybė priėmė nutarimą skirti Armėnijai 50 000 kompanijos „Moderna“  gaminamos vakcinos Spikevax dozių.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad veido kaukės nuo spalio 1 d. teikiant kontaktines paslaugas ir renginiuose, nepriklausomai, ar žmogus turi galimybių pasą, ar ne. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomų ribojimų Vyriausybė šiuo metu nėra nusiteikusi priimti, o pagrindine kovos su pandemija priemone išlieka vakcinacija. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad rekomendacija dirbti iš namų – primygtinė.

Lietuvoje pagreitį įgavus delta koronaviruso atmainos plitimui, vis daugiau žmonių epidemiologinių tyrimų metu specialistams nurodo nežinantys, kur galėjo užsikrėsti. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, tokias tendencijas lemia delta atmainos savybės – apie 60 proc. didesnis užkrečiamumas, kai virusui perduoti užtenka ir mažesnio jo kiekio, ir trumpesnio laiko.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad veido kaukės nuo spalio 1 d. teikiant kontaktines paslaugas ir renginiuose, nepriklausomai, ar žmogus turi galimybių pasą, ar ne. Ministrų kabinetas savo nutarimu taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo. Vyriausybė nusprendė, kad veido kaukių (respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimas uždarose erdvėse (pavyzdžiui.

Vaikus skiepyti būtina ne vien dėl to, kad juos gali užklupti sunkus multisisteminis uždegiminis sindromas ar varginti pokovidiniai reiškiniai, bet tam, kad jie galėtų mokytis kontaktiniu būdu. Tokią svarbiausią žinutę kalbėdamas apie vaikų vakcinaciją nuo COID-19 iškėlė Kauno klinikos Vaikų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Visi žinome, jog Lietuvos gyventojai turi skirtingą požiūrį į koronavirusą ir vakcinaciją. Tačiau ar egzistuoja tik dvi „stovyklos“ – tie, kurie skiepijasi ir kurie ne? Ištyrus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad vyrauja keturi gyventojų segmentai, kurie skiriasi pagal elgseną, nuostatas, susijusias su vakcinacija, bei demografines charakteristikas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia abejojantis, ar piniginė paskata skatinant skiepytis vyresnio amžiaus žmones būtų gera idėja.  Ministras, paprašytas įvertinti eksministro Aurelijau Verygos siūlymą įvesti pinigines išmokas – paskatinimą senjorams skiepytis, neslėpė skepticizmo.  „Esu jau minėjęs ir teikęs nuomonę šiuo klausimu. Visada labai svarbu, kuriame etape tokie dalykai yra siūlomi. Asmeniškai manau, kad tai labai diskutuotinas klausimas.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar grąžinti reikalavimą uždarose erdvėse nešioti kaukes. Pagal parengtą projektą, kaukės taptų privalomos renginiuose, kontaktinėse paslaugose, aukštojo mokslo įstaigose. Ministrų kabinetas taip pat rekomenduos įstaigoms pereiti prie nuotolinio darbo.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje jau yra 32 „juodosios“ savivaldybės, per vakar prie jų prisijungė Pasvalio rajonas ir Neringa, Vakarų Lietuvą nudažydama visiškai juodai. Šviesesnėje raudonoje C2 zonoje vis dar laikosi Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonai – čia naujų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, nuo „pirmaujančių“ savivaldybių skiriasi ir dešimčia kartų.

Praėjusią parą nustatyti 1847 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Pilnai paskiepytas buvo tik vienas iš praėjusią parą mirusių žmonių. 2722 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6,9 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1171 – šis skaičius per parą beveik nekito, 129 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta per 16,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį planuoja grąžinti reikalavimą uždarose erdvėse nešioti kaukes. Antradienį žurnalistams komentuodama šį siūlymą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tam pakaks ekstremalios situacijos režimo. Anksčiau buvo svarstyta, kad rekomendaciją patalpose dėvėti kaukes pakeičiant į reikalavimą, gali tekti vėl įvesti karantino režimą.

Vyriausybė karantino Lietuvoje įvesti neketina, tačiau privalomą kaukių dėvėjimą viduje netrukus vėl įves. Mat situacija Lietuvoje tik blogėja ir jau esame tarp 5 labiausiai sergančių Europoje šalių. Augant COVID-19 sergamumui vis daugiau švietimo įstaigų dirba tik nuotoliniu būdu, tūkstančiai vaikų izoliacijoje, dalis tėvų ir mokyklų bado pirštais į profilaktinio testavimo bėdas, aiškina, kad vaikų tikrinimo sistema yra netubula ir pridaro nepatogumų.

Šiauliai dar anksčiau rugsėjį atšventė savo gimtadienį. Mieste vyko įvairūs renginiai – koncertai, mugės, varžybos ir kiti. Po šventės praėjus keletui savaičių matyti suprastėjusi epidemiologinė situacija mieste. Miesto meras pripažįsta, kad įtakos suprastėjusiems rodikliams galėjo turėti ir šventė, tačiau skuba pabrėžti, kad dėl šoktelėjusio sergamumo gali būti kaltos ir mokyklos. Epidemiologinė situacija neramina visoje šalyje.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako nesuprantantis kai kurių Vyriausybės sprendimų. Pasak mero, nelogiška, kad pasiskiepiję asmenys, turėję aukštos rizikos kontaktą su sergančiu COVID-19 asmeniu nėra izoliuojami. Meras pastebi, kad COVID-19 gali sirgti ir pasiskiepiję žmonės, todėl, pasak A. Visocko, po aukštos rizikos kontakto izoliuojami turėtų būti ir jie.

Pandemijos pagreičiui ir toliau neslobstant, palankių tendencijų nestebima ir koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje. Praėjusią savaitę aktyvių protrūkių registruota 30-čia proc. daugiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Į aukštųjų mokyklų auditorijose vykstančius užsiėmimus studentai gali patekti tik su galimybių pasais. Nors didžioji dalis aukštųjų mokyklų studentų yra pasiskiepiję, vis dėlto pasitaiko tokių, kuriems reikalavimai neįtinka. Todėl dalis studentų nusprendė nesitaikyti prie keliamų galimybių paso reikalavimų ir nutraukė studijas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, į kontaktiniu būdu vykstančius užsiėmimus gali patekti tik galimybių pasus turintys studentai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad karantino Vyriausybė įvesti neplanuoja ir šalyje liks galioti ekstremali situacija. Toks sprendimas priimtas gavus teisininkų išvadas. „Iš paskutinių teisininkų išvadų panašu, kad apsieisime su ekstremaliąja padėtimi“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Vyriausybės vadovės, ministrų kabinetas nepersigalvojo, o tiesiog sulaukė teisininkų išvadų.

Kasdien į „juodąją“ epidemiologinę COVID-19 zoną patenka vis daugiau šalies savivaldybių, tokių šiandien jau yra lygiai pusė – 30. Geriausia situacija kol kas išlieka tik trijose savivaldybėse – Panevėžio, Kupiškio ir Raseinių rajonų. Praėjusią parą nustatyti 1225 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Mirė šeši vyresni nei 80-ies metų žmonės – iš jų pasiskiepijęs buvo vienas.

Praėjusią parą nustatyti 1225 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Devyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies 2856 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7187 žmonės.  Ligoninėse šiuo metu gydomi 1162 žmonės – 48-iais daugiau nei para anksčiau, 121 iš jų – reanimacijoje. Ligoninės ir mirtys Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 139 žmonės – 60-ia daugiau nei para anksčiau.

Nepasiskiepijusius nuo COVID-19 senjorus įkalbinėti reikėtų individualiai, per asmeninius pokalbius atsakant į kiekvieno jų nerimą ir dvejones, rekomenduoja prie Vyriausybės dirbanti nepriklausomų ekspertų taryba.

Bent vienam moksleiviui sulaukus teigiamo rezultato atliekant greituosius COVID-19 savikontrolės testus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiais testais rekomenduoja nedelsiant pasitikrinti visai klasei. Kaip antradienį informavo SAM, savikontrolės testai klasei turėtų būti atliekami nelaukiant minėto moksleivio ligos patvirtinimo PGR testu, taip siekiant  greičiau nustatyti kitus potencialius COVID-19  atvejus kryptingiau valdyti infekcijos išplitimą klasėje.

Prekybininkai ir mėsos perdirbėjai pastebi, jog įsigaliojus galimybių paso reikalavimams sumažėjo pardavimai didžiosiose parduotuvėse. Apie tai pranešė LRT Panorama. Mėsos perdirbėjai ir paukštininkai sako šviežią produkciją turintys arba perskirstyti į mažesnes parduotuves, arba užšaldyti. „Lyginant su praeitu mėnesiu, mes užšaldome blokais 20 proc. daugiau paukštienos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šviežios paukštienos mes būtent tiek neparduodame.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Nuo spalio 15 d. įsigalioja studentams svarbūs pakeitimai. Nuo šios dienos galimybių pasui gauti skirtus koronaviruso testus studentai turės apmokėti patys. Prieš galimybių pasą aktyviai pasisakantys Šiauliuose esančios „Gustuko picerijos“ savininkai ėmėsi dar vienos iniciatyvos – siūlosi apmokėti studentų testavimui skirtas išlaidas. Prie jų jungiasi ir kiti verslininkai, planuojama surinkti penkis tūkstančius eurų.