Koronavirusas COVID-19

Užsikrėtimų COVID-19 liga atvejų skaičiui didėjant, esant nepakankamam imunizuotų (pasiskiepijusių ir persirgusių) gyventojų skaičiui ir dėl to susidarius nepalankiai epidemiologinei situacijai šalyje, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina rekomendacijas asmeninėms šventėms ir maldos namams.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai ir Europos Sąjungos atstovai surengs konsultacijas dėl abipusio vakcinacijos nuo COVID-19 pažymėjimų pripažinimo, trečiadienį pranešė ministerijos spaudos tarnyba. „Įvyko eilinis Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos ir Europos Sąjungos atstovų darbinis susitikimas virtualiu formatu“, – nurodė ministerija.

Naujų užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje auga kaip ant mielių – trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, telikusios vos 4 raudonosios savivaldybės. Jau praktiškai visos šalies savivaldybės paniro į juodąją, t. y. blogiausią epidemiologinę zoną. „Raudonos“ teliko vos keturios – Panevėžio miestas ir rajonas, Raseinių ir Ignalinos rajonai.   Praėjusią parą nustatyti 2493 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą nustatyti 2493 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 12 žmonių. Praėjusią parą 2073 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5493 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1488 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 144 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,5 tūkst.

COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines šioms tenka ne tik itin atidžiai skaičiuoti likusias lovas, bet ir spręsti dilemą, kokias kitas paslaugas reikės „aukoti“. Nors kritinė praėjusių metų situacija dar nepasiekta, ligoninių atstovai neslepia, kad prognozės atrodo grėsmingai. Kita vertus, pasiguodžiama, kad delta atmaina gali daugumą neišvengiamai imunizuoti vos per 2 mėnesius. Tiesa, toks scenarijus turi ir savo kainą. Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas doc. dr.

Ekspertai tam pritarė, o Sveikatos apsaugos ministerija tuoj uždegs žalią šviesą – artimiausiu metu trečiąja sustiprinančia doze turėtų būti pradėti skiepyti ne tik senjorai ir pažeidžiami asmenys, bet ir visi sulaukę aštuoniolikos metų. Ekspertai ragina nebijoti skiepytis iškart nuo gripo, ir nuo koronaviruso ir pasakoja, kuri vakcina trečiajam  skiepui tinka labiausiai.

Seime žengtas pirmas žingsnis, kad dėl COVID-19 testuotis privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos dėl koronaviruso plitimo galės skelbti karantiną, t. y.  infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR), kaip ir iki šiol buvo galima daryti esant dideliam gripo atvejų skaičiui. Švietimo įstaigoje paskelbus karantiną tėvai, įtėviai, budintys globotojai ar seneliai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą vaiko iki 8 metų amžiaus priežiūrai. Karantinas gali būti skelbiamas ne trumpesniam kaip septynių dienų ir ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.

Penktadienio vakarą COVID-19 pasiglemžė žinomo Palangos politiko ir visuomenės veikėjo, mediko 79-erių Albino Stankaus gyvybę. Pranešta, kad užsikrėtė ir mediko žmona bei dukra, visi jie buvo nepasiskiepiję nuo COVID-19. Mirusio mediko ilgametis kolega prof. dr. Arvydas Martinkėnas svarsto, kodėl jo bendražygis, jo žmona ir dukra nebuvo pasiskiepiję. Antradienį popiet vyko žinomo mediko A. Stankaus laidotuvės.

Vyriausybei nusprendus nuo gruodžio pirmosios dienos nebetestuoti nemokamai nevakcinuotų ir kontaktinį darbą dirbančių asmenų, kai kurių profesijų atstovai ėmė krautis lagaminus. Kelionės kryptis – emigracija. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Piktinasi, kad neturi pasirinkimo „Dėl peties atkišimo, tai tikrai paskutinėje vietoje. Taip, galvojame apie emigraciją iš naujo, ten kur galima būti laisvam, bet matysim.

Moksleivio mama tauragiškė Rūta Karmazinaitė apie tai, kad jos sūnus galėjo turėti kontaktą su COVID-19 sergančiu bendraklasiu, iš pradžių sulaukė žinių ne iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), o iš savo atžalos. Moteris teigė, kad nuo to laiko, kai susirgęs jos vaiko klasiokas, atlikęs greitąjį testą, sužinojo sergąs COVID-19, iki tol, kai ji pati oficialiai buvo informuota apie galimą sergančiojo ir sūnaus kontaktą, praėjo bene 6 dienos.

Dar vakar pranešus apie penktadienį nuo COVID-19 mirusias dvi 30–39 m. moteris, antradienį – vėl liūdna žinia. Koronavirusas nusinešė dar vienos šiai amžiaus grupei priklausiusios pacientės gyvybę. Statistikos departamento duomenimis, mirusi moteris buvo Marijampolės savivaldybės gyventoja. Nors jos gyvybė užgeso dar spalio 10 d., apie tai pranešta tik šiandien. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Marijampolės ligoninės atstovė, ši pacientė trumpam čia buvo atvežta iš Šakių ligoninės.

Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nei paskutiniąją rugsėjo savaitę. Protrūkių kreivės kilimas stebimas dvylika savaičių iš eilės.

Mažėjant besiskiepijančiųjų srautui, nuo spalio pabaigos ketinama uždaryti vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje, antradienį pranešė savivaldybė. „Nuo spalio 30 dienos Šiaulių vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje numatoma uždaryti“, – nurodo miesto valdžia.

„Tokia sunki situacija, kokia yra dabar, per pirmąją COVID-19 bangą nebuvo. Jeigu pavasarį kas antram ligoniui reikėjo deguonies, tai dabar – devyniems iš dešimties. Skyriuje nuolat yra ligonių, kuriems taikoma intubacija (vamzdelio įvedimas) ar dirbtinė plaučių ventiliacija.

Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma naujai pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims skirti po vieną vienkartinę 100 eurų išmoką. Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projekte Nr. siūloma reglamentuoti vienkartinės išmokos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos mokėjimo tvarką. „Matome dvigubą šuolį, dvigubai daugiau mirčių ištinka žmones, kurie yra 75 plius amžiaus grupėse.

Vyriausybės Seimui teikiamos pataisos, leisiančios iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms skirti 100 eurų išmoką, nėra tobulos etine prasme, bet yra būtinos siekiant išsaugoti kuo daugiau senjorų gyvybių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc., rašoma pranešime spaudai. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.

Vis garsiau kalbama apie revakcinaciją arba trečiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba ir Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduoja visuotinę revakcinaciją. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kol kas trečiąja doze skiepijami anksčiausiai skiepą gavę gyventojai, o jaunesnius gyventojus Vyriausybės vadovė ragina neskubėti. „Logika yra tokia, kad vis tiek turi praeiti tam tikras laikas.

Vaikams grįžus į mokyklas, koronaviruso židiniais neretai tampa klasės arba ištisos mokyklos. Visgi vaikų tėvai nėra linkę skiepyti savo atžalų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad persirgusių koronavirusu vaikų sparčiai daugėja, tad jų neskiepijant, jauniausių šalies gyventojų imunizacija įvyks sunkiuoju būdu – persirgus koronavirusu. „Už vaikus iki 16 metų sprendimus priima tėvai ir čia yra tam tikras tėvų požiūrio klausimas. Aš siūlyčiau pasižiūrėti į statistiką.

Seimas antradienį spręs dėl 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams, taip norint juos paskatinti vakcinuotis. Išmoka būtų skiriama 75 metų ir vyresniems gyventojams. Premjerė tikina, kad ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – paskiepytųjų skaičius šioje grupėje mažiausias, o mirtingumas bene didžiausias.  Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.

Visa Lietuva pamažu baigia nusidažyti juoda spalva, t. y. liko tik 8 savivaldybės, priklausančios raudonajai epidemiologinei zonai. Nors kai kuriuose rajonuose atvejų augimas kiek atslūgo, kasdien vis daugiau tokių, kur naujų atvejų rodikliai viršija 1 tūkst. Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.  Per praėjusią parą daugiausiai mirčių fiksuota 90–99 metų amžiaus grupėje – keturios.

Antradienį Seimo salėje aršios diskusijos virs dėl naujų kovos su pandemija instrumentų – 100 eurų išmokų nepasiskiepijusiems senjorams ir priverstinio mokamo testavimo. Praėjusios Vyriausybės nariai stebisi valdančiųjų siūlymais – Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl valdantieji nepalaiko jo inicijuoto panašaus siūlymo dėl išmokų, o Saulius Skvernelis negaili kritikos siūlymui dėl testavimo ir tikina, kad valdžia praleido progą suorganizuoti normalią vakcinacijos kampaniją.

Vilniaus knygų mugė vyks kitų metų vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, antradienį pranešė organizatoriai. Šiemet dėl koronaviruso pandemijos neįvykęs vienas didžiausių kultūros renginių į kitus metus persikelia kartu su savo tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako nesitikėjusi, kad paskutinę 2020 metų knygų mugės dieną paskelbta naujos mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“ taps dar labiau aktu...

Didžiojoje Britanijoje sukurtas preparatas, kuris leidžia užkardyti ir gydyti COVID-19 ligą, rodo naujausias tyrimas. Tokį preparatą sukūrė vieną pirmųjų vakcinų nuo koronaviruso sukūrusi bendra britų ir švedų farmacijos kompanija „AstraZeneca“. AZD7442 pavadintą vaistą sudaro du antikūnai. Bendrovė jau kreipėsi į JAV maisto ir vaistų administraciją, kad ši leistų vaistą naudoti kaip prevencinę priemonę skubiais atvejais.

Praėjusią parą nustatyti 1768 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 13 žmonių. Praėjusią parą 2298 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 6014 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1461 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei ankstesnę parą, 139 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 11,5 tūkst.

Sustiprinančiąja doze nuo COVID-19 visi gyventojai bus skiepijami artimiausiu metu, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Lukas Galkus. „Turbūt dar ne šią savaitę, bet tikrai artimiausiu metu“, – LRT radijui antradienį teigė L. Galkus, paklaustas, kada bus pradėta masinė revakcinacija. Anot jo, tai bus daroma sulaukus Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų tarybos patarimo revakcinuoti visus pilnamečius.

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė. Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių.

Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų ir vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, Vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus ir svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.

Nepriklausoma ekspertų patariamoji taryba (NEPT) prie Vyriausybės pirmadienį pateikė rekomendaciją sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze skiepytis visiems, vyresniems nei 18 m. asmenims, praėjus 6 mėnesiams nuo skiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą. Tačiau dėl papildomo skiepo reikalingumo palikta apsispręsti pačiam žmogui.

Prisidėdama prie pasaulinės kovos prieš COVID-19 pandemiją ir tęsdama pagalbą trečiosioms šalims, Lietuva skyrė Taivanui dar 235 900 „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Vakcinų siunta šeštadienį lėktuvu atskraidinta į Taipėjų.  Tai jau antroji vakcinų partija, skirta Taivanui dvišalio susitarimo pagrindu pagal Vyriausybės patvirtintą paramos trečiosioms šalims programą. Iš viso Taivanui, Ukrainai, Gruzijai, Armėnijai ir Moldovai jau skirta 505,9 tūkst. „Vaxzevria“ ir „Moderna“ vakcinos dozių.

Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba pirmadienį susirinko į pasitarimą, kuriame vertins galimybę Lietuvoje nuo koronaviruso sustiprinančia vakcinos doze skiepyti visus pilnamečius gyventojus. Apie tai BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę nusprendė pritarti siūlymui 18 metų ir vyresnius asmenis Europos Sąjungoje skiepyti „Pfizer“ir „BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ sustiprinančiąja doze.

Koronaviruso situacija – vis dar kebli. Nors pirmadienį užfiksuotų atvejų skaičius kiek mažesnis nei praėjusių dienų, specialistai perspėja, kad situacija išlieka sudėtinga.  Apie tai savo „Facebook“ profilyje dar sekmadienį rašė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot jo, šiemet koronavirusu serga vaikai, o perlipta atvejų riba – tokia pati, kaip ir praėjusių metų gruodžio mėnesį. „Septynių dienų naujų atvejų vidurkis šią savaitę perlipo 2000 ribą.

Didžioji dalis persirgusių COVID-19 virusu, net ir praėjus šešiems mėnesiams po ligos nustatymo, vis dar yra varginami bent vieno liekamojo reiškinio. Įvairiose Lietuvos vietovėse kalbinti vaistininkai papasakojo, kuo skundžiasi persirgę COVID-19 ir ką kiekvienu atveju pataria pacientams.  Dažniausiai į vaistines užsukę pacientai skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, jaučiamu nuolatiniu nerimu, užgulusia nosimi, negrįžtančiomis uoslės ir skonio funkcijomis.

Lietuvoje blogėjant koroaviruso situacijai, valdžia imasi ir „botago“, ir „meduolio“ – testų darbuotojams valstybė nebekompensuos, tačiau išmokės po 100 eurų senjorams už skiepą. Valdantieji teigia, kad kol kas sunku pasakyti, kiek šios priemonės suveiks, o opozicija negaili kritikos ir tvirtina, kad tai dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas, kuris turės ilgalaikių pasekmių.

Jei COVID-19 padėtis vėl pablogės ir ligoninės vėl bus perpildytos, gydytojams teks tvarkytis su milžinišku krūviu. Labai sunku padalinti savo dėmesį visiems pacientams. Kaip žinoti, kuriam pagalbos reikia daugiau? Dabar mokslininkai Niujorke rado ženklus, kurie padeda nustatyti COVID-19 paciento mirties riziką. Kai pacientų būklė yra sunki, gydytojai negali tiksliai nustatyti prognozės. Neaišku, ar paciento būklė ims gerėti, ar jo kūnas teigiamai į gydymą visgi nesureaguos.

Sulaukęs kritikos iš prezidento dėl pandemijos valdymo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trauktis iš posto neketina. Kaip pagrindinį kelią jis mato visuomenės imunizaciją ir tikino, kad nuo to priklauso „saugumo pojūtis“. Paklaustas, kaip vertina prezidento išsakytą kritiką dėl pandemijos valdymo, sveikatos apsaugos ministras teigė atsakomybę prisiimantis, tačiau apie pasitraukimą nekalba. „Kaip minėjau, prisiimu atsakomybę už bendrą pandemijos valdymą.

Per savaitgalį pranešta apie dar dvi jaunų moterų mirtis nuo koronaviruso. Kaip nurodo Statistikos departamentas, abiejų moterų gyvybė užgeso penktadienį, viena jų buvo pasiskiepijusi nuo COVID-19. Abi moterys priklausė 30–39 m. amžiaus grupei. Viena jų, kaip rodo, Statistikos departamento duomenys, buvo Telšių, kita – Šakių rajono gyventoja.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga – sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų tolydžio artėja prie 1 tūkst. Tuo metu į juodąją zoną paniro beveik visos savivaldybės, „raudonos“ teliko tik 9. Praėjusią parą nustatyti 1238 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirčių fiksuota 80–89 metų amžiaus grupėje – penkios, keturi mirusieji priklausė 90–99 amžiaus grupei. Po du žmones mirė 60–69 ir 70–79 metų amžiaus grupėse.

Praėjusią parą nustatyti 1238 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 10 žmonių. Praėjusią parą 254 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 462 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1492 COVID-19 sergantys žmonės – per pusšimtį daugiau nei ankstesnę parą, 130 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikti beveik 5,2 tūkst.

Skiepai labai veiksmingai apsaugo nuo sunkios COVID-19 formos, netgi esant užsikrėtimui koronaviruso delta atmaina, parodė Prancūzijoje atliktas didelio masto tyrimas. Pirmadienį paskelbtame tyrime, orientuotame ne į viruso plitimą, o į apsaugą nuo sunkios COVID-19 formos ir mirties, dalyvavo 22 mln. vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių. Tyrimas nustatė, kad pasiskiepijusiems asmenims yra 90 proc. mažesnė tikimybė patekti į ligoninę ar mirti.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Praėjusią parą nustatyti 1805 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 14 žmonių. Praėjusią parą 592 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 1117 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1420 COVID-19 sergantys žmonės – maždaug pusšimčiu daugiau nei ankstesnę parą, 134 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,7 tūkst.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen šeštadienį padėkojo Lietuvai už skirtas vakcinas nuo koronaviruso ir pareiškė, kad Lietuvos pagalba skiepais rodo „mūsų partnerystės tvirtumą“. Vakcinas gabenęs „Turkish Airlines“ orlaivis nusileido Taivane kiek po 8 val. vakaro vietos (15 val. Lietuvos) laiku. „Šiandien Taivanas iš Lietuvos priėmė antrą dovanotų vakcinų nuo COVID-19 siuntą“, – tviteryje rašė Taivano prezidentė.

Ne tik COVID-19 vakcinos, bet nemalonieji PGR tyrimai daliai gyventojų kelia daug aistrų. Ir nors iš tiesų būta atvejų, kai tyrimo metu vatos tamponėlį reikėjo traukti iš plaučių ar pradėjo tekėti smegenų skystis, gydytojas Darius Rauba ramino, kad tokie atvejai – pavieniai. O pats jis tokių komplikacijų dar nematęs. Tačiau jis pabrėžia, kad tam tikri pojūčiai turėtų versti apsilankyti pas gydytojus.

Penktadienio vakarą mirė žinomas Palangos politikos ir visuomenės veikėjas, medikas Albinas Stankus. Palangiškio gyvybę pasiglemžė koronavirusas. Sunkios būklės jo žmona ir dukra, rašo vakarinėpalanga.lt. Šią labai liūdną žinią „Vakarinei Palangai“ pranešė Stankų šeimos draugė Valentina B. Ji žurnalistei pasakojo, jog Albinas susirgo prieš keletą savaičių, o pastarąsias dvi buvo gydomas Kauno klinikose, kur jį bandyta gelbėti reanimacijos skyriuje. A.Stankui buvo 79 – eri metai.

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 120 žmonės – 55 mažiau nei ankstesnę parą. 74 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1150 žmonėms. Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą. Per praėjusią parą daugiausiai mirusiųjų fiksuota 80–89 metų amžiaus grupėje – dešimt, šeši mirusieji priklausė 70-79 amžiaus grupei.

Praėjusią parą nustatyti 2432 nauji COVID-19 atvejai, mirė 24 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 19 žmonių. Praėjusią parą 3188 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 8219 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1366 COVID-19 sergantys žmonės – maždaug 80-čia mažiau nei ankstesnę parą, 132 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,6 tūkst.