Koronavirusas COVID-19

Praėjusią parą nustatyti 2002 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai 23 žmonės. Praėjusią parą 568 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 1167 asmenys. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1638 COVID-19 sergantys žmonės – beveik keturiomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 156 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 7,6 tūkst.

Lietuvoje sparčiai augant susirgimų COVID-19 skaičiui, virusologas profesorius Saulius Čaplinskas paaiškina, kodėl pernai rugsėjį turėjome keliasdešimt kartų mažiau koronaviruso atvejų. Profesoriaus teigimu, situacija iš esmės pasikeitė dėl trijų priežasčių. Žemiau pateikiame profesoriaus S. Čaplinsko komentarą: PIRMA priežastimi įvardinčiau pasikeitusį gyventojų požiūrį į virusą.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 23 816 testų patvirtinti 2 799 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 12 anksčiau užsikrėtusių žmonių, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 142 naujus užsikrėtimo atvejus ir 12 mirusių pacientų. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 2 142 (76,5 proc.) yra nepasiskiepiję ar nebaigę vakcinavimo kurso.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 3 236 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo gegužės vidurio, taip pat mirė 44 anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 771 naują COVID-19 atvejį ir 49 mirusių pacientų. Šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 3 012 COVID-19 pacientų, iš kurių 281 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Rusija šeštadienį paskelbė, kad šalyje per parą mirė daugiau kaip tūkstantis koronavirusu užsikrėtusių žmonių – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, toliau stringant skiepijimo nuo COVID-19 kampanijai ir netaikant jokių didelių suvaržymų. Kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys rodo, kad šalyje per parą nustatyti 33 208 nauji COVID-19 atvejai ir mirė 1 002 anksčiau užsikrėtę žmonės. Tiek sergamumo, tiek mirštamumo rodikliai jau trečią dieną iš eilės yra antirekordiniai.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 260 testų nustatyti 1 238 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė septyni anksčiau užsikrėtę žmonės, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 277 naujus COVID-19 atvejus ir šešių pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 811 žmonių nėra pasiskiepiję arba baigę vakcinavimo kurso. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 028,8 atvejo 100 tūkst.

Viena iš sričių, kuriai koronavirusas kirto kone labiausiai – sveikatos apsauga. Karantinų metu stojus daugeliui planinių paslaugų, laiku pagalbos nesulaukė tūkstančiai žmonių. Tiesa, gyventojai nesitikrino ne tik dėl to. Dažna priežastis delsti eiti pas gydytojus – infekcijos baimė. Dabar dedamos didelės pastangos, kad žmonės kuo plačiau sužinotų apie planinius sveikatos patikrinimus, kurių nevalia praleisti.

Sugrįžus į mokyklas ir atėjus rudeniui, stipriai daugėja peršalimo ligų ir kitų kvėpavimo takų infekcijų, plinta kosulys ir čiaudulys, sunkesnės ligos, o kai kurie žmonės praneša sergantys blogiausiais peršalimais jų gyvenimuose.  Pasak Anglijos Visuomenės sveikatos agentūros, nėra ypač nemalonių naujų virusų, tačiau ekspertai įspėja, kad dabar žmonės gali tikėtis dažnesnių infekcijų ir rimtesnių simptomų dėl nutraukto karantino, rašo theguardian.com.

Praėjusią parą nustatyta 2,7 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, mirė 20 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 16 žmonių. Praėjusią parą 3148 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 8015 asmenų. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1599 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 161 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst.

COVID-19 neatleidžia savo gniaužtų. Ir toliau fiksuojami keli tūkstančiai naujų užsikrėtimų per dieną, virusas plinta ir į ugdymo įstaigose. „Juodžiausių“ savivaldybių atstovai džiaugiasi atsiradusia galimybe pačioms mokykloms spręsti dėl perėjimo į nuotolinį ugdymą – taip bus suteikta laisvė geriau valdyti kilusias rizikas. Pastebima, kad situacija ugdymo įstaigose nuolat keičiasi, o mokykloms tenka sukti galvas, kaip situaciją spręsti.

Sergamumo COVID-19 kreivei kylant aukštyn, jau pasigirsta diskusijų, ar nereikėtų pandemijos valdyti griežtesnėmis priemonėmis. Profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad šiuo metu taikomi ribojimai neperlaužia į kitą pusę sergamumo kreivės, tačiau kartu pastebi, kad yra kita problema – gyventojai nenoriai skiepijasi. Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra.

Jei Vyriausybė apsispręs privalomai skiepyti tam tikrų profesijų žmones, epidemiologas profesorius Saulius Čaplinkas tam pritartų. Jam ir dabar sunku suvokti, kaip su žmonėmis dirba nepasiskiepiję medikai ar mokytojai. Tuo metu policininkų ir mokytojų bendruomenės į tokias kalbas žiūri skeptiškai. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tas žodis privalomai turbūt skamba gan šokiruojančiai kai kuriems žmonėms.

Statistikos departamentui atnaujinus duomenis, nuo koronaviruso trečiadienį mirė 39 žmonės – daugiausiai nuo sausio. Ketvirtadienį paskelbus operatyvią informaciją apie naujus mirties atvejus, jų fiksuota 28, tačiau kasdien platinamame pranešime pabrėžiama, kad tai – preliminari informacija, kuri ilgainiui kinta. „Paskutinės paros mirčių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas pasipildo vėluojančiais įrašais“, – nurodo departamentas.

Ketvirtadienį įregistruotas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas,  revakcinuoti visus pilnamečius gyventojus pastiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Projekte numatyta, kad skiepijimas būtų vykdomas tik „Pfizer“ ir „Janssen“ vakcinomis, tačiau pastaruoju preparatu skiepytis galėtų tik tie, kurie ir pirmąjį kartą gavo „Janssen“ vakcinos dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų tarybos narė profesorė Aurelijos Žvirblienės paaiškino šių sprendimų priežastis.

Blogėjant epidemiologinei situacijai pacientų lankymą nuo spalio 17 d. stabdo ir LSMU Kauno ligoninė. Apie tai įstaiga pranešė socialinio tinklo paskyroje. „Dėl epidemiologinės situacijos nuo spalio 17 d. esame priversti keisti pacientų lankymo tvarką LSMU Kauno ligoninėje: Lankyti leidžiama tik terminalinės būklės pacientus, gimdyves, vaikus iki 14 metų. Vienu metu pacientą gali lankyti tik vienas asmuo, lankymo trukmė – iki 15 minučių.

Nuo pirmadienio į raudoną zoną patenka Liuksemburgas, Nyderlandai ir Suomija, į geltonąją zoną grįžta Italijos ir Graikijos salos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Iš raudonos į geltoną zoną perkeliamos Rodo bei Santorino salos, į žalią zoną iš geltonos – Portugalijos sala Madeira. Žalią zoną taip pat papildė ir Prancūzijos užjūrio departamentas Reunjonas.

Paskelbus apie visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19 Lietuvoje startą profesorius Julius Kalibatas siūlo leisti šeimos gydytojams spręsti, kada ir kurį asmenį, atsižvelgiant į visas medicinines indikacijas, nustatytus antikūnų titrus, skiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze, nebūtinai laukiant 6 mėnesius.

Griežtesni ribojimai su galimybių pasu galioja mėnesį, tačiau epidemiologinė padėtis Lietuvoje nepavydėtina. Lietuva lyderiauja pagal užsikrėtimų ir mirčių statistiką Europos Sąjungoje, šalies ligoninės skelbia apie kovidinių lovų trūkumą. Valdžia ėmėsi naujų priemonių valdant pandemiją – mokamo darbuotojų testavimo ir 100 eurų išmokų senjorams.

Sveikatos apsaugos ministerija pasidalijo atmintukais, paaiškinančiais, kaip reikėtų elgtis, turėjus didelės rizikos kontaktą su užsikrėtusiuoju COVID-19 liga ugdymo įstaigoje. Viso ministerija sudarė 5 atmintines: Kaip elgtis, jei sąlytį su COVID-19 sergančiuoju turėjo nevakcinuotas arba nepersirgęs ugdymo įstaigos darbuotojas. Kaip elgtis, jei sąlytį su COVID-19 sergančiuoju turėjo vakcinuotas arba persirgęs ugdymo įstaigos darbuotojas.

Penktadienį pranešus apie jaunos, nepasiskiepijusios moters mirtį aiškėja daugiau skaudžių detalių. Mirus moteriai, be mamos liko mokyklą lankyti pradedantis mokyklinukas. Skaičiuojama, kad nuo liepos pirmos vieno iš savo neskiepytų tėvų dėl COVID 19 neteko 40 nepilnamečių vaikų. Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas asmuo – 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Tai – jau 12-oji tokio amžiaus asmens mirtis.

Daugėjant naujų užsikrėtimų COVID-19 toliau auga įtampa ligoninėse. Dvi Vilniaus ligoninės jau praneša stabdančios planines hospitalizacijas terapiniuose skyriuose ir teikiančios tik skubią pagalbą. Dar labiau pacientams teikiamų paslaugų spektras traukiasi atidarinėjant naujus COVID-19 skyrius kitose regiono ligoninėse.

Po naujų rekordinių užsikrėtimo COVID-19 skaičių raudonos, t. y. dar kiek geresnėje epidemiologinėje situacijoje liko vos trys savivaldybės. Jau „juodas“ yra ir paskutinis iš didžiųjų miestų, ilgai raudonojoje zonoje laikęsis Panevėžys. Praėjusią parą nustatyti 2736 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai devyni žmonės.

Ketvirtadienį nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas asmuo – 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Tai – jau 12-oji tokio amžiaus asmens mirtis.  Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, moteris nebuvo pasiskiepijusi nuo COVID-19, ji buvo Šalčininkų rajono savivaldybės gyventoja. Paklausta, ar ką nors žinanti apie šį atvejį, VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė, ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė negalinti nieko komentuoti.

Praėjusią parą nustatyti 2736 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai devyni žmonės. Praėjusią parą 2619 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 7070 asmenų. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1571 COVID-19 sergantis žmogus – šešiomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 159 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 17,1 tūkst.

JAV ekspertų komitetas ketvirtadienį rekomendavo pastiprinamąja „Moderna“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze skiepyti tam tikrų rizikos grupių asmenis.   Prieš mėnesį analogiškas sprendimas buvo priimtas dėl „Pfizer“ vakcinos.  Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patariamojo komiteto pateikta rekomendacija grindžiama mokslininkų, epidemiologijų ir užkrečiamųjų ligų ekspertų nuomone. Ji nėra privaloma, tačiau FDA retai jos nepaiso.

Kova su COVID-19 pandemija tęsiasi. Tiesa, kai kurie Ekspertų tarybos nariai tikina, kad dalis taikomų priemonių nėra pakankamos tam, kad būtų sustabdytas infekcijos plitimas.

Seime toliau kelią skinasi idėja, kad dėl koronaviruso testuotis privalantys darbuotojai už testus mokėtų patys arba tai darytų darbdavys, valstybė šių testų nebekompensuotų. Parlamentarai po svarstymo pritarė šiam sprendimui. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Aršūs nesiskiepijantys piliečiai šokdina, koneveikia gydytojus – nurodinėja, kaip jie turi gydyti koronaviruso ligonius. O dažnas nepasiskiepijęs pacientas nenori pripažinti ir ligos – net ir po ilgo gydymo reanimacijoje ir plaučių ventiliacijos pareiškia, neva tai tik sezoninis gripas. Negana to, pasak medikų, artimieji net ir po mirties reikalauja skrosti ligonius, tirti nuo ko jie mirė, prašo rodyti koronaviruso testus.

Privalomą skiepijimą atskiroms profesinėms grupėms įvesti užsimojusi Vyriausybė kol kas aiškinasi, kaip šią idėją įteisinti. Kai tai padarys, darbus galės dirbti tik pasiskiepiję žmonės, išskyrus persirgusius ir turinčius sveikatos rizikų. O ką apie tai mano darbdaviai? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tai yra teisinga“ Darbdaviai tokį Vyriausybės žingsnį sveikina. „Aš manau, kad jeigu bus toks reikalavimas, tai yra teisinga.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) primena, kad paraiškų kompensacijoms už su patalpų nuoma ir jų eksploatavimu susijusias išlaidas teikimą stabdys 2021 m. spalio 15 d. 23 val. 59 min. 59 sek.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš pareigų atleidžia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovą Daną Bakšą, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Skelbiama, kad tokį sprendimą ministras priėmė, susipažinęs su komisijos, tyrusios D. Bakšos veiklą, išvadomis.

Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi įteisinti revakcinaciją nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Ketvirtadienį registruotas tą numatantis ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki 2021 m. rugsėjo Lietuvoje išaugo mirčių skaičius. Palyginti su 2019 m. mirtingumo rodikliais, 2020-2021 m. mirčių padaugėjo 12 tūkst., iš kurių pusę (42,17 proc.) pasiglemžė COVID‘as. Mirčių kreivės Lietuvoje aukštyn kilti pradėjo 2020 m. pabaigoje ir ši liūdna tendencija nekinta.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninis COVID pažymėjimas po vakcinacijos galioja neribotą laiką. Po vakcinacijos sustiprinančiąja trečia doze dokumente atnaujinamas tik dozių skaičius (3/3). Taip pat primename, kad ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas, gautas atlikus tyrimą dėl COVID-19 ligos, negalioja kontaktinėms veikloms šalies viduje.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečia vakcinos dozė nebus privaloma, kaip ir pirmosios dvi dozės nėra. Vyriausybės vadovė akcentavo, kad išaugusį atvejų skaičių lėmė viruso plitimas tarp vaikų ir paauglių. I. Šimonytės teigimu, riziką kelia tai, jei užsikrėtę vaikai lanko nepasiskiepijusius artimuosius.

Kasdien nustatoma vis daugiau naujų koronaviruso atvejų, pildosi palatos, o ligoninės nuolat praneša plečiančios savo COVID-19 skyrius. Kai kuriose šalies ligoninėse užplūdus COVID-19 pacientams, jau ima trūkti rankų, galinčių gydyti ir slaugyti pacientus. Skaičiuojama, kad atidarius COVID-19 skyrių prireikia dvigubai didesnio kiekio darbuotojų. Ligoninės pripažįsta, kad jau svarsto, ką reikės daryti dar išaugus pacientų skaičiui, svarstoma ir galimybė kreiptis pagalbos į savanorius.

Lietuvos epidemiologinė situacija atrodo prastai – šalies žemėlapis beveik visas nusidažė juoda spalva, išliko tik keturios „raudonos“ savivaldybės. Tiesa, Panevėžio miesto savivaldybė – tik per plauką nuo „juodosios“ zonos. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 56 „juodos“ savivaldybės ir tik keturios „raudonos“. „Juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst.

Praėjusią parą nustatytas 2861 naujas COVID-19 atvejis, mirė 28 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo pernai gruodžio pabaigos, kai fiksuota per 3,2 tūkst. naujų susirgimų. Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 24 žmonės. Praėjusią parą 2139 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5786 žmonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašys Seimo priimtas įstatymo pataisas, numatančias skirti vienkartines 100 eurų išmokas 75 metų ir vyresniems senjorams už skiepijimąsi nuo koronaviruso. Tai LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, Seime šią savaitę iš antro karto priimtas sprendimas dėl vienkartinių išmokų turi daug rizikų, tačiau šalies vadovas viliasi, kad nauda jas nusvers.

Koronaviruso atvejų skaičiams vis augant, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle pasidalijo prognozėmis, kada ši pandemija išsikvėps.  Pasak profesoriaus, šią žiemą turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis.  „Šiuo metu prognozės tokios, kad artėjantis žiemos sezonas turėtų būti paskutinis toks sunkus laikotarpis.

Estijos mokslininkų ir verslo sukurtas nosies purškalas su antikūnais prieš koronavirusą pradedamas pardavinėti ir Lietuvoje, BENU vaistinėse. Naujausi laboratoriniai tyrimai rodo, kad natūralus „BioBlock“ nosies purškalas apsaugo nuo pagrindinių SARS-CoV-2 viruso atmainų – taip pat ir nuo delta. Lietuvoje vyraujanti delta atmaina neleidžia atsipalaiduoti. Naujų atvejų paros vidurkis, Statistikos departamento duomenimis, perkopė 2 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį pristatė mokslininkų komandą, kuri turėtų tirti naujus patogenus ir būdus, kaip užkirsti kelią būsimoms pandemijoms, taip pat atgaivinti įstrigusį tyrimą dėl COVID-19 kilmės. 26 ekspertų grupė turės užduotį sukurti naują pasaulinę tyrimų sistemą dėl epidemiją ir pandemiją potencialiai sukelti galinčių patogenų kilmės, o jų kompetencija apima ir SARS-CoV-2, virusą, sukeliantį COVID-19 ligą.

Koronavirusui ir toliau plintant, jis neaplenkia ir sveikatos priežiūros įstaigų. Vienoje Panevėžio ligoninėje fiksuojamas vienas iš didžiausių COVID-19 protrūkių šalyje. Kalbama, kad virusas čia galėjo įsisukti žmonai atvykus aplankyti vyro ir jiems pasibučiavus. Įstaigos direktorė teigia, kad tai jai sakė matę darbuotojai, tačiau kaltų ieškoti dabar ne laikas. Pasak jos, neatsakingai elgiasi dauguma pas pacientus ateinančių jų artimųjų. Koronaviruso protrūkių žemėlapis kasdien vis pilnesnis.

Ne vienai ligoninei skaičiuojant kovidines lovas ir pacientus dalis Klaipėdos įstaigų balansuoja ant labai plonos ribos – pacientų sulaukia daugiau, nei yra COVID-19 gydymui paskirta lovų. Per naktį į ligoninę atvežami ir šimtai pacientų, dešimtys sunkiausių – paguldomi. Neatsitiktiniai yra ir Statistikos departamento pateikiami skaičiai – pagal naujų susirgimų skaičių, per pastarąsias 14 d. tenkantį 100  tūkst.

Italijoje nuo penktadienio visų darbuotojų bus reikalaujama turėti COVID-19 sveikatos pažymėjimą, įvedant vieną griežčiausių pasaulyje kovos su pandeminiu koronavirusu režimų, kuris jau sukėlė šalyje riaušes ir pakurstė būgštavimas, kad gali kilti „chaosas“. Daugiau nei 85 proc. vyresnių nei 12 metų italų yra pasiskiepiję bent viena vakcina nuo COVID-19, todėl jie turi teisę gauti vadinamąjį Žaliąjį pasą. Tačiau, įvairiais vertinimais, apie 2,5 mln. iš 23 mln.

Vyriausybė neplanuoja atšaukti galimybių paso. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, nors situacija ligoninėse yra stabilesnė nei pernai panašiu metu, epidemiologinė situacija tebėra sudėtinga. „Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi. Epidemiologinė situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Nors, žinoma, yra daug niuansų, kuriuos reikia turėti minty. Trečdalis turbūt naujai nustatomų atvejų yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Tadžikistanui paaukoti 60 tūkst. dozių „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19. Vakcina šaliai skirta pagal iš jos gautus pagalbos prašymus. Humanitarinės siuntos pergabenimui Sveikatos apsaugos ministerijai iš Vyriausybės rezervo taip pat skirta 30 tūkst. eurų. Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuva yra paaukojusi per 606,5 tūkst. vakcinos dozių.

Dėl susiklosčiusios nepalankios epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste ir regione nuo spalio 14 dienos Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose laikinai keičiama pacientų lankymo tvarka. Leidžiama lankyti tik terminalinės sveikatos būklės pacientus. Siuntų perdavimo tvarka pacientams nesikeičia.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.