Vakarėlis Belgijos Lježo miesto parke toks, lyg prieš kelerius metus, o ne dabar, per pandemiją, kai draudžiama būriuotis, reikia dėvėti kaukes ir laikytis atstumo. Visgi šie belgai sako, kad karantino suvaržymai jiems įgriso:
„Visiem jauniems žmonėms tai rekomenduoju. Mes nesilaikome taisyklių ir tiesiog norime pasilinksminti.“
„Oras puikus, tad švenčiame nusiėmę kaukes.“
Apie tai, kad jau pavargo nuo ribojimų, kalba ir prancūzai. Tačiau paros užsikrėtimų skaičiai šalyje šiomis dienomis siekia apie 30 tūkstančių ir yra didžiausi nuo lapkričio. Dėl to labiausiai paveiktuose regionuose – Nicos, Kanų ir Diunkerko – ateinančius du savaitgalius žmonėms teks sėdėti namie. Valdžia nusprendė leisti į lauką išeiti tik valandai aštuonių kilometrų spinduliu nuo namų. Išaugusį užsikrėtimų skaičių žmonės sieja su atsipalaidavimu.
„Jau niekam neberūpi. Laikas eina, tad žmones vis labiau „pjauna“ karantinas ir draudimai, todėl jie atsipalaiduoja, ypač savaitgaliais“, – sako Paryžiaus gyventoja Nicolle.
Briuselis skelbia, kad Didžiojoje Britanijoje pirmąsyk nustatyta, gerokai labiau užkrečiama koronaviruso atmaina dabar jau cirkuliuoja visose 27 Bendrijos šalyse, Pietų Afrikos – keturiolikoje, o braziliškasis – septyniose.
„Pagrindinis mūsų prioritetas – pagreitinti vakcinų produkciją ir pristatymą Europos Sąjungai“, – pasakoja Europos vadovų tarybos pirmininkas Charles Michel.
Ir nors Briuselio skiepijimo strategiją trikdo gerokai mažesnis nei planuota vakcinų tiekimas pirmąjį šių metų ketvirtį, Europos Komisijos pirmininkė skelbia, kad iki birželio galo Europos Sąjunga visgi turėtų būti gavusi beveik 600 milijonų skirtingų vakcinų dozių, kurių pakaktų dviem dozėmis paskiepyti visus 255 milijonus suaugusių Bendrijos gyventojų.
„Taigi iki birželio mėnesio pabaigos turėtų būti 3,6 mln. dozių Lietuvai pateikta. Kas iš esmės leistų vakcinuoti ne ką mažiau nei du milijonus Lietuvos gyventojų.
Aš manau, kad planas tiek ES, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 procentų suaugusių gyventojų, yra realus. Žinoma, tai nevyksta automatiškai. Reikia dėti visas pastangas, ypatingai ES lygiu derantis su gamintojais, kad būtų laikomasi tų terminų ir įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti“, – teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Tuo metu Vokietija, Italija, Austrija ir Bulgarija skelbia, kad šių šalių piliečiai masiškai atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. Tad koronavirusu persirgęs Prancūzijos prezidentas per nuotolinę Europos vadovų tarybą bando didinti pasitikėjimą šia vakcina.
„Jei man bus pasiūlyta ši vakcina, tikrai ja pasiskiepysiu. Be jokių abejonių“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron.
O štai 94-erių karalienė Elžbieta II, paskiepyta pirmąja vakcinos doze, viešai dalinasi savo patirtimi.
„Vos tik gavau vakciną, pasijutau saugi, o tai labai svarbu. Be to, tai buvo visai nekenksminga ir labai greita. Gavau daug laiškų iš žmonių, kurių nuostabai procedūra buvo labai lengva ir visai neskausminga“, – sako karalienė Elžbieta II.
Londonas skelbia, kad pirmąja vakcinos doze jau paskiepyti daugiau nei 18 ir 67 milijonų britų. O štai Europos Sąjungoje pirmąjį skiepą gavo kiek daugiau nei 6 procentai iš 450 milijonų gyventojų – maždaug 27 milijonai žmonių.
