Garsiausias Lietuvos galiūnas Stelmužės ąžuolas nuo šiol turistus pasitiks lyg koks trikojis. Mat keičiant senąsias atramas į naujas – maumedžio – lūžo viena iš 4 medžio šakų. Nuslydus atramai seniausias šalies medis neteko gražiausios 11 metrų vakarinės šakos. Anot specialistų skaudžiai nukraujavęs medis jau prieš porą metų arboristams kėlė susirūpinimą, kadangi senos atramos buvo išpuvę.
„Jos iš esmės geresnės, bet žiūrint į šiaurinę šaką, ji 2018 m pradėjo atskilinėti nuo ir taip negyvo kamieno tuomet ir buvo priimtas žaibiškas sprendimas atremti“, – sako Arboristikos centro vadovas Algis Davenis.
Panašių nuostolių ąžuolas neišvengė ir prieš porą metų. Pasak ąžuolą stebinčio arboristo tuomet senasis medis vasarą neatlaikė žaliuojančių lapų naštos. Anot eksperto, toks objektas neeilinis, tad vykdant bet kokius remonto darbus reikia ypatingos atsargos. Juk senosios atramos šakas prilaikė 20 metų.
Lietuvos arboristikos centro vadovas lūžusiai ilgiausiai šakai buvo siūlęs ne vieną, o dvi atramas, bet projektą rengusi saugomų teritorijų tarnyba numatė tik vieną.
„Šiemet keičiant atramas gal nebuvo tiksliai apskaičiuota kurioj vietoj pastatyti ir šaka ta persisvėrusi atlūžo. Ta šaka buvo jau sunkios būklės. Vaizdžiai šnekant buvo jau kaip vandens latakas išpuvusi“, – pasakoja A. Davenis.
„Tikrai buvo netikėta, mes matėme kad atramos senos mes jas norėjome pakeisti ir jos buvo pakeistos šviežiai. Ir niekas nesitikėjo, kad kai pagerinsime įvyks lūžis“, – teigia saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.
Po incidento prie Stelmužės suvažiavę specialistai puolė vertinti ir kitų medžio šakų būklę. O Zarasų rajono savivaldybė lieja apmaudą dėl saugomo paminklo. Meras įsitikinęs, kad dėl nulūžusios šakos atsakomybę turės prisiimti projekto vykdytojai.
„Negaliu pamatuoti kokia ta žala, bet jei kalbėti asmeniškai, man skauda. Kreipsimės dėl žalos atlyginimo, nes tai mūsų visų turtas saugomas UNESCO. Mes asmeniškai kontroliuosime kas padarė tas klaidas kad ir turėtų atsakyti“, – kalbėjo Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas ginasi, kad šaka lūžo neatlaikiusi gamtinių iššūkių. Mat prieš atliekant ąžuolo atramų keitimo darbus buvo konsultuotąsi su ekspertais.
„Deja, ta šaka kuri lūžo ji stipriai pažeista ir pasekmė tokios poveikio ilgalaikio tai pačiai šakai. Kiek turėjo įtakos keitimo darbai vibracijos sunku pasakyti. Nėra metodikos kaip apskaičiuoti žalą, nes ji daugiau moralinė“, – sako A. Stanislovaitis.
Net ir netekus šakos tai nesutrukdys jam vėl sužaliuoti. O nulūžusi šaka bus palikta kaip eksponatas sutrūnyti natūraliai.
„Na ąžuolai yra gajūs. Mes turime ąžuolų kurie prieš 6 metus trenkė žaibas išdegė dabar stovi kaip kaminas ir žaliuoja arba ąžuolo likęs tik trečdalis“, – pasakoja saugomo kraštovaizdžio sk. specialistas Vytautas Rukas.
Skaičiuojama kad Lietuvos gamtos galiūnui gali būti apie 1500 – 2000 metų. Storiausias medis vienas seniausių Europoje.
