Iš lietuviško ūkio – tiesiai ant vartotojų stalo: tinka ir sraigės

Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad tiesiai iš ūkininkų Lietuvoje galima nusipirkti tik bulvių, morkų, kitų daržovių, pieno produktų ar mėsos gaminių. Tačiau tiesiai vartotojams pristatomos ir apdorotos sraigės, kuriomis gali mėgautis ne tik gurmanai ar mėgstantys svečiuotis užsienio šalyse.

Nedidelio Panevėžio rajono Trakiškio kaimo gyventoja Janina Krištaponienė sraiges augina jau seniai – dabar jų turi per 200 tūkst. Per šią žiemą ji ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. Kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Gal net skaniau nei Prancūzijoje

Moteris sraigyną įkūrusi prieš dešimtmetį užsispyrė – perkando jų auginimą ir dabar moka užauginti tokias sraiges, kokiomis mėgaujasi prancūzai.

„Kas ragavo prancūziškų sraigių mūsų parduotuvėse, tai mano sraigės jiems patinka žymiai labiau. Aš iš tikro naudoju tik gerą produkciją, gerą sviestą, kokybišką žaliavą. Svarbu labai mėsa. todėl mes sraigę maitiname savo pagamintais pašarais“, – sako sraigių augintoja Janina Krištaponienė.

Janina – tikra sraigių auginimo entuziastė. Moteris pradėjo nuo nedidelio ūkinio pastato  savo kieme. Nemetė sraigių net ir tada, kai iš augintojų bumo šalyje nieko neliko. Po truputį plėtėsi, įsirengė perdirbimo cechą. Kuriame triūsdama viena perdirba visą užaugintą sraigieną.

Veikla nenutrūko net ir per karantiną – pastatyta nauja sraigių ferma, artimiausiuose planuose degustacijų salė. Moteris džiaugiasi sumanymu produkciją pamėginti realizuoti pačiai, tai ūkį išgelbėjo nuo žlugimo.

„Kai mums pradėjo neapmokėti pinigų, tai aš pagalvojau, kodėl aš negaliu pati padaryti. Ir pati parduoti. Nes mes daug neauginam. Tikrai atsiranda žmonių, kurie valgo sraiges ir jų daugėja, ypatingai jaunimas mėgsta, vaikai“, – teigia J. Krištaponienė.

REKLAMA

O čia pat kaimo ceche pagamintos sraigės keliauja tiesiai į vietos parduotuvę. Moteris prie gurmaniškų patiekalų iš sraigių mėsos jau spėjo pripratinti Trakiškio kaimo gyventojus. Be to, sraigių telefonu gali užsisakyti ir kitų miestų gyventojai – jos jiems pristatomos autobusų siuntomis. Kaip sako ūkininkė, nė kiek neatšilusios. Esą, kurjerių tarnybos taip operatyviai klientams skanėstų nepristatytų.

Burguntiškai paruoštų sraigių ar pyragėlių su sraigiena ieško nuolatiniai klientai. Tačiau perkami ir brangesni produktai – kad ir egzotiški sraigių ikrai.

Iki karantino trakiškietės užaugintos ir paruoštos sraigės keliavo ir į restoranus, paragauti egzotikos į ūkį atvažiuodavo ekskursijos.

„Visos receptūros yra kurtos mano pačios. Ypatingai kai svečiai atvažiuoja, visi dabar nori tos egzotikos. Mes pastoviai dirbam. Per žiemą įsirengėm fermą, atsiskyrėm atskirai nuo cecho“, – sako J. Krištaponienė.

Siekiama įtraukti kuo daugiau ūkių

Žemės ūkio ministerijos 2 Europos Sąjungos paramos skyriaus vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė pasakoja, kad toks sraigių auginimo ir pristatymo smulkus verslas galėtų būti puikus trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdys.

„Jomis skatinama ūkininkų, privačių juridinių asmenų ir kitų, žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų bei perdirbėjų, bendra veikla tiekti vartotojams vietinės rinkos produkciją.

Ūkininkų bendradarbiavimui ir tam, kad jie galėtų lengviau tiesiogiai pasiekti produkcijos pirkėjus ar vartotojus, parama suteikia galimybę veikti bendrai: taip susikooperavus parduodama daugiau ir greičiau savo užaugintą ar perdirbtą produkciją tiesioginiam vartotojui“, – aiškino specialistė.

Jos teigimu, skirtingą produkciją gaminantys ūkininkai veikdami bendrai gali išlošti:

„Pamažu atsiranda tokių, kurie restoranams, mokykloms ir darželiams pristato šviežius ar ekologiškus maisto produktus. Ūkininkai pastebi, kad šis būdas naudingas abiem pusėms – pirkėjai greitai gauna kokybiškus, šviežius, vietinius produktus, o ūkininkams nereikia ieškoti perpardavinėtojų ar patiems atskirai pristatyti produktus pirkėjams.“

REKLAMA

N. Padvaiskaitės teigimu, nusprendusieji steigti ar plėsti trumpąją maisto grandinę pagal dabar galiojančias priemonės įgyvendinimo taisykles gali tikėtis iki 120 tūkst. eurų paramos vienam projektui.

„Dar svarstoma, tariamasi ir galvojama, kaip rasti būdus, kad paskatinti jungtis į trumpąsias grandines daugiau ūkininkų, kad jie kooperuodamiesi galėtų suformuoti platesnį produktų asortimentą arba pilną krepšelį ir savo produkciją teiktų viešojo maitinimo įstaigoms.

Beje, yra ir dabar jau keletas gerų pavyzdžių, kai ūkininkai savo produkciją tiekia restoranams, kavinėms, keletui darželiu. Tačiau su trumposiomis grandinėms norima, kad daugiau ūkių išplauktų į platesnius vandenius ir tiektų daugiau produkcijos“, – komentavo N. Padvaiskaitė.

Pasak jos, turint didesnį produktų krepšelį galima dalyvauti ir viešuosiuose pirkimuose, o tai būtų ėjimas į vietos rinkas ir tiesioginis santykis su vartotoju.

Nuo 2016 m., kuomet prasidėjo parama trumposioms tiekimo grandinėms, iki 2020 m. buvo gauta 49 paraiškos, parama skirta 22 paraiškoms už beveik 2 mln. eurų.


Rašyti komentarą...
M
Moteris
2021-04-12 09:19:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šaunuoliai! Kažkada teko ragauti( ne iš jų ūkio ) na tikrai labaaaiii skanu!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų