Ekonomistai: krizė bus, tik dar neaišku, kokio dydžio ir kada įsibėgės

Naujuosius metus, panašu, tenka pradėti su nerimu. Pandeminė krizė dar gali atnešti ir ekonominę, mat vis dar yra daug neaiškumų, kiek gali užsitęsti karantinas Lietuvoje ir kaip tvarkytis su koronaviruso padariniais seksis kitoms valstybėms. Tai nežada nieko gero gyventojams.

Lietuvos ekonomistai, vertindami dabartinius ekonomikos rodiklius Lietuvoje ir pasaulyje, galimos krizės priežastis įžvelgia kiek skirtingas. Visgi, tiek vieni, tiek kiti, prieina išvados, kad krizė – įvyks, tik nežinia, kada ir kokia ji bus.

2021-ieji – skolos metai

Ekonomisto, finansų analitiko Mariaus Dubnikovo įsitikinimu, ekonominė krizė Lietuvoje vienaip ar kitaip bus – ji jau vyksta, o 2021-aisiais bus matyti, kiek žalos ji padarys iš tikrųjų.

Šiuo metu Lietuvą nuo klimpimo į krizę kiek gelbėja tai, kad šalis neturi didelių skolų, todėl gali skolintis. Tačiau sunerimti verčia ir keli papildomi aspektai, tikina M. Dubnikovas.

„Galime skolintis ir ant tos skolų kupros išvažiuoti ekonomiškai gana gerai. Didžiausias ekonomiškai krūvis yra vis tik valstybės biudžete, nes manau, kad visgi šiais metais biudžeto surinkimas, net ir tie 7 proc. deficito nuo (bendrojo vidaus produkto, – red. past. ), kurie yra numatyti, gali būti kai kuriais atvejais ir optimistinis scenarijus.

(...) Pagrindinė grėsmė yra pridėtinės vertės mokestis (PVM) – tai yra pagrindinis mokestis, kurį mes mokame. Nepaisant optimistinių pranešimų iš bankų, supraskime, kad PVM mokėjimas yra gerokai kritęs ir jei tokia situacija, kokia yra dabar, užsitęs, tai jo surinkimas gali dar mažėti.

PVM yra pagrindinis mokestis ir, pagal vienuolikos 2020 metų mėnesių duomenis, PVM surinkimas Lietuvoje krito beveik 16 proc.“, – problemą įžvelgia M. Dubnikovas.

Ekonomistas prideda ir tai, kad taip pat mažėja ir kitų, biudžetui reikšmingų mokesčių – degalų akcizo, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – surinkimas.

REKLAMA

„Jei matysime ir toliau nedarbo augimą, susitraukimas gali dar didėti. Bet kas yra svarbiausia – tai PVM – ir čia matome didžiausias problemas ir sekančiais metais krūvis tikrai bus didelis.

Supraskime, praėjusiais metais sausis, vasaris, dar kovas buvo dar labai puikūs mėnesiai Lietuvai. Tuo metu šiais metais startuojame tikrai iš prastos pozicijos. Viltis atgauti prarastas pajamas ir prarastus mokesčius yra vakcinacija arba gamtos suteikta gera vasara.

Bet tų vilčių nėra daug ir 2021 metai bus skolos metai“, – teigia M. Dubnikovas.

Krizei įtakos gali turėti Kinija

Tuo metu trečio didžiausio finansinių paslaugų teikėjo Baltijos šalyse banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame rašo, kad pasaulio gamybos lyderės ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja – Kinijoje pagamintų prekių kainos krenta jau trečią mėnesį iš eilės.

Ekonomistas tame pačiame įraše prideda, kad dėl tokių Kinijos ekonomikos siūbavimų – pingančių prekių ir žaliavų – šiuo metu nekilnojamo turto (NT) kainos daugelyje Vakarų Europos valstybių jau dabar yra istorinėse aukštumose – tai gali įvykti ir Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje 2021-asiais.  

Ekonomisto pateiktuose duomenyse matyti, kaip paskutiniais 2020 metų mėnesiais krito Kinijoje pagamintų prekių vertė. Lapkričio mėnesio pokytis – 0,8 proc. sumažėjimas – bene didžiausias nuo 2009 metų krizės laikų, rašo Ž. Mauricas.

„Tai bloga žinia laukiantiems infliacijos šuolio, kurį, tikimąsi, sukels beprecedentis pinigų įliejimas į ekonomiką, nes jei Kinija eksportuos defliaciją (sumažėjusios vertės prekes – aut. past.) (o taip, tikėtina, ir bus) pasauliui, vartojimo prekių kainų augimo galime ir nesulaukti“, – įraše prideda ekonomistas.

REKLAMA

Ž. Mauricas tokiu atveju įžvelgtų pavojų valstybių nacionalinei – tarp jų ir Lietuvos – ekonomikai: per pandemiją ekonomikai gelbėti skirti milijardai, tikėtina, nusėstų į NT sektorių.

„Tokia tendencija buvo stebima po 2008-2009 metų ekonominės krizės ir po jos 2010-2012 metais sekusios valstybių skolos krizės, kuomet įlieti į ekonomiką pinigai nepakėlė infliacijos, bet išaugino NT kainas.

(...) Panašus scenarijus gali pasikartoti (o tiksliau – jau kartojasi, nes Skandinavijos šalyse, Vokietijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse būsto kainų augimas jau pasiekė seniai matytą tempą)“,  – atkreipia dėmesį Ž. Mauricas.

Tokiu atveju, beprecedentis pinigų įliejimas į ekonomiką galėtų išpūsti netvarius būsto kainų burbulus, o „kuo baigiasi tokių burbulų sprogimas galėjome patys įsitikinti 2008 metais“, rašo Ž. Mauricas.

Išskirtinė situacija

Visgi finansų analitiko Mariaus Dubnikovo nuomone, valstybių priimta pinigų spausdinimo politika kaip tik padėjo nenuvertėti investicijoms akcijų biržose, o tai metų pabaigoje sukėlė dar nematytą efektą.

Vis dėlto, negalima nepastebėti, kad toks pinigų įliejimas kiek kilstelėjo ir nekilnojamo (NT) turto kainas, sako M. Dubnikovas.

„Pinigų kiekis yra toks didelis, kad finansų rinkas jie pastūmė gerokai, gerokai į viršų.

Skirtingai nuo to „žemiško“ gyvenimo, kur mes neiname į parduotuves, gyvename užsidarę, namuose, dirbam namuose, gyvenam namuose, neiname į pasilinksminimo vietas, finansų sektorius jaučiasi ganėtinai puikiai, nes būtent visi pinigai, kurie yra spausdinami, jie ir patenka per finansų rinkas į tą pasaulį, kurį didžioji dalis gyventojų ir suvokia.

REKLAMA

Pirma, tie pinigai atsiduria obligacijose, vėliau keliauja į akcijas, iš akcijų – į nekilnojamą turtą (NT) ir tai mes matome – nekilnojamo turto brangimas yra akivaizdus ir tai vyksta visame pasaulyje. Tai – akivaizdi pinigų politikos pasekmė“, – dabartinę pasaulio ekonomikos būklę komentuoja M. Dubnikovas.

Pensijų ir investicinius fondus valdančios įmonės „Invalda INVL“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad pinigų įliejimas į ekonomiką – jau kurį laiką vykstantis procesas, neprasidėjęs 2020-aisiais.

„Kiekybinis skatinimas – pinigų skatinimas – jokia naujiena ir jis nenutiko pernai metais iš niekur – tai jau tęsiasi ilgą laiką ir tiesiog tai buvo vienas iš tų etapų, kurių pasaulis buvo priverstas imtis dėl šios netipinės krizės.

Vis tik šios krizės akivaizdoje beprecedentis dalykas yra fiskalinis skatinimas – būtent tai, ką daro šalių vyriausybės visame pasaulyje“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomikos būklė ir ateinantys metai, ekonomistės teigimu,  2021-aisiais daugiausiai priklausys nuo to, kaip Lietuvai seksis susitvarkyti su epidemiologine situacija.

„Jeigu pavyktų per ateinančius mėnesius pakankamai sėkmingai susitvarkyti sveikatos fronte, antrąjį pusmetį galėtume laukti ekonomikos grįžimo į normalias vėžes“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.


Rašyti komentarą...
O
Ona
2021-01-13 11:12:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip gali nebuti krizes ir nedideti nedarbas jai negali normaliai dirbti. Darbdaviai atleidzia darbuotojus. Mokescius didina vyriausybe,paslaugu kainos kosmines. Seimunai sau algu nemazina ir darbo vietu taip pat. Tegu valdzia neima tukstantiniu atlyginimu neima o atsiseda su minimale alga 630euru. Paziuresim ar kels pvm ar kitus mokescius
Atsakyti
0

O
Ona
2021-01-13 11:15:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kodel neleidziat komentuoti? Juk zmones raso savo nuomone. Jai tik netinkamas komentaras tuojau pat pasalinamas
Atsakyti
0

j
ji
2021-01-13 11:08:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
o kada jos nebuvo
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų