Tadas Povilauskas. Trečią ketvirtį augo ir nedarbas, ir vidutinis darbo užmokestis

Šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus. Darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 proc. – iki 928 eurų. Tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją. Šie metai ypatingi ir tuo, kad darbo užmokesčio augimas liko spartus nepaisant smarkiai aukštyn šoktelėjusio nedarbo.  

Trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje buvo 5,2 proc. didesnis negu antrą ketvirtį ir rodo, kad privačios bendrovės taip pat jautėsi stipriau po nuosmukio antrą ketvirtį. Kita vertus, paskutinį metų ketvirtį vidutinės algos pokytis bus kuklesnis dėl vėl sudėtingesnės verslo finansinės padėties įsibėgėjus antrai pandemijos bangai. 

REKLAMA

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis trečią metų ketvirtį buvo 1414 eurų ir per metus padidėjo 9,3 proc., o valstybės sektoriuje – 1546 eurai, arba buvo 12,7 proc. didesnis negu prieš metus. 

Jau trečius metus iš eilės algos valstybės sektoriuje auga sparčiau negu privačiame sektoriuje. Algų augimą valstybės sektoriuje lėmė ne tik dar praėjusių metų pabaigoje priimti sprendimai šiemet didinti švietimo ar sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimus, bet ir COVID-19 pandemija, dėl kurios didesnes papildomas išmokas gavo asmenys, dirbantys sveikatos sektoriuje. Pastarajame per metus algos padidėjo net 20,5 proc., švietimo sektoriuje – 10,4 proc., o valstybės valdymo sektoriuje 11,5 procento.  

Privačiame sektoriuje per metus smarkiai algos padidėjo transporto sektoriuje – jos augo 17,1 procento. Tai labiausiai susiję su per metus 9,4 proc. padidėjusia minimalia mėnesio alga ir išaugusiu koeficientu, kuris naudojamas nustatant neapmokestinamųjų dienpinigių sumą. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, stabiliai augo informacinių technologijų ir ryšių bei finansų ir draudimo sektoriuose dirbančių asmenų vidutinis darbo užmokestis – jis per metus padidėjo 7,2 ir 6,8 procentais. Kiek sparčiau negu antrą ketvirtį didėjo vidutinė mėnesio alga ir daugiausiai darbuotojų turinčiuose pramonės ir prekybos sektoriuose. Bene mažiausiai trečią ketvirtį padidėjo vidutinė alga labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – 3 procentais. „Sodros“ duomenimis, šiame sektoriuje ketvirtadalis darbuotojų gauna beveik minimalios mėnesio algos dydžio siekiantį darbo užmokestį, todėl metiniam algos pokyčiui nemažą įtaką tebedarė didesnė negu prieš metus minimali mėnesio alga.

REKLAMA

Būtina pastebėti, kad labiausiai pandemija šiemet įtakos turėjo vidutinės algos dydžiui tuose sektoriuose, kuriuose algos ir taip buvo mažiausios: apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Antroji pandemijos banga kartu su antruoju šiemet karantinu ir vėl labiausiai smogia šiems sektoriams, todėl matome, kad būtent daugiausiai  šių sektorių darbuotojams yra paskelbta prastova. Šie metai atskirtį tarp įvairiuose sektoriuose dirbančių asmenų algų tik dar labiau padidina. Teoriškai tai turėtų skatinti daugiau asmenų ieškoti darbo didesnį darbo užmokestį siūlančiuose sektoriuose, tačiau praktiškai darbdaviai susiduria ne tik su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu, bet ir pastebi, kad kai kurių darbo netekę asmenys neskuba ieškoti darbo. 

Darbdavių išmokos už prastovas darbuotojams yra įtraukiamos į Statistikos departamento apskaičiuojamą vidutinį darbo užmokestį šalyje. Tai, kad daug darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, gauna mažesnes negu vidutinį darbo užmokestį siekiančias pajamas, taip nemažina vidutinio darbo užmokesčio dydžio, palyginti su situacija, kuri būtų, jeigu prastovos būtų skelbiamos daugiau uždirbantiems asmenims. O tai, kad per metus dirbančių asmenų informacinių technologijų ir finansų sektoriuose yra netgi nemažai padidėjęs, daro teigiamą įtaką vidutinio darbo užmokesčio dydžiui.

Tokia padėtis, kai darbo užmokestis sparčiai auga kartu su nedarbu, ilgai nesitęs. Tikimės, kad nedarbas po šuolio šiais metais pradės mažėti kitų metų viduryje, kai, pradėjus skiepyti gyventojus, į lygį, buvusį prieš pandemiją, galės sugrįžti labiausiai nukentėjęs verslas. 

REKLAMA

Vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs lėčiau – prognozuojame, kad jis didės 4,5 procentais. Tai labiausiai susiję tikėtinu lėtesniu algų augimu valstybės sektoriuje ir mažesniu minimalios mėnesio algos padidėjimu. 

Kol kas Vyriausybė yra patvirtinusi, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 5,8 proc., tačiau galutinį žodį turės tarti jau nauja suformuota Vyriausybė, atsižvelgusi į atnaujintas Finansų ministerijos prognozes. Nereikėtų atmesti, kad bus einama atsargiu keliu ir nuspręsta didinti minimalią mėnesio algą nuo kitų metų vidurio, kai jau, tikėtina, epidemiologinė padėtis bus geresnė. Daugelis kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių prasidėjus antrai viruso bangai neatsisako kitąmet didinti minimalios mėnesio algos, tačiau, pavyzdžiui, Čekija nusprendė didinti mažiau, negu anksčiau planuota.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas


Rašyti komentarą...
R
Rolandas Gaidys.Alytus.
2020-11-26 17:20:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laba diena.jūs turbūt ne Lietuvoj gyvenat. Paprastų darbininkų(siuvėjų,pardavėjų,ir t.t.)mažesniuose miestuose algos vos siekia550-600 į rankas.Neklaidinkit visuomenės.Ačių.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų