Ekonomistai apie naująjį Seimą: išmokas gyventojams ir mokesčius keis, bet ne dabar?

Po antrojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad valdančiąją koaliciją sudarys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Ekonomistai pastebi, kad naujoji valdžia atneš pokyčių ir ekonominėje politikoje. Tačiau būtina, kad šie būtų ilgalaikiai ir skaidrūs.

Pinigai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai teigė, kad daugiausiai pokyčių galime tikėtis mokestinėje sistemoje. Tačiau apie juos išgirsime ne iš karto, greičiausiai kitais ar dar kitais metais. O sprendimai susiję su gyventojų išmokomis, anot ekonomistų, keisis nedaug.

Tiesa, kai kurie prognozuoja, kad ateityje vaiko pinigai galėtų būti indeksuojami taip pat, kaip pensijos, tačiau juos gautų ne visi – tik tie, kuriems jų iš tikrųjų trūksta.

Mokesčiais lopys biudžeto skyles?

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad naujoji valdžia didelių pokyčių, susijusių su išmokomis, gyventojams neatneš.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Fotodiena/Viltė Domkutė

„Ateityje reikia tikėtis, kad valdžia skirs didesnį dėmesį išmokų tvarumui ir skaidrumui, kad jos kuo mažiau priklausytų nuo politinių sprendimų, o būtų priklausomos nuo ekonominės situacijos. Tad kalbant apie pensijas, tikėtina, kad bus grįžtama prie jų indeksavimo įstatymo, o idėja apie tryliktąją pensiją ir liks tik idėja, kuri bus padėta į stalčių, bet ne įgyvendinta praktiškai.

REKLAMA

Vaiko pinigai, manau, kad yra jau pasiteisinusi priemonė. Tad nemanau, kad jie bus panaikinti. Tačiau grėsmė gali kilti, jeigu bus bandoma šiuos pinigus skirstyti pagal gyventojų namų ūkių finansinę padėtį. Juos irgi būtų galima, kaip ir pensijas, indeksuoti“, – pastebėjo ekonomistas.

Anot jo, šiuo metu visos potencialios valdančiosios koalicijos partnerės, teigia, kad mokesčių keisti neketina.

„Tad trumpuoju laikotarpiu, manau, kad pokyčių nebus, o kalbant apie ilgąjį laikotarpį, labai daug neapibrėžtumo. Dėl koronaviruso krizės naujoji valdžia neįvardija, bet, ko gero, bus sričių, kurių mokesčiais bus finansuojamos biudžeto skylės.

Tikėtina, kad apie naujus mokesčius išgirsime kitų metų antroje pusėje. Turiu lūkestį, kad mokesčiai būtų didinami tie, kurie nėra žalingi ekonomikos augimui – ne darbo jėgos apmokestinimo ir kapitalo, o turto, vartojimo ir ekologiniai“, – komentavo Ž. Mauricas.

Naujajai valdžiai teks ieškoti bendro sprendimo

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat tikino, kad dabartinės valdžios numatytos išmokos (vaiko pinigai, pensijos) gyventojams neturėtų keistis atėjus naujajai valdžiai.

„Naujosios valdžios atstovai patys sau kenktų, jeigu, pavyzdžiui, sugalvotų minimalią algą didinti mažiau negu buvo pasakyta žmonėms. Žinoma, viskas dar priklauso nuo šalies ekonominės situacijos, kaip viskas klostysis artimiausiomis savaitėmis. Tikėtina, kad gali būti ir naujų finansinių priemonių gyventojams ar verslui“, – sakė ekonomistas.

REKLAMA

Ekonomistas Tadas Povilauskas

O diskutuoti, anot jo, apie mokesčių keitimą reikėtų dar kitais, 2022 metais. Dabar juo pakeisti valdžia turi per mažai laiko.

„Tačiau bus įdomu žiūrėti, kaip konservatoriai su liberaliomis partijomis bandys suderinti savo pozicijas mokesčių atžvilgiu. Konservatoriai teigia, kad reikia išlaikyti ir dar didinti biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį. O liberalios partijos pasisako už daugelio mokesčių tarifų mažinimą.

Tad įdomu, kaip partijos dėl to susitars, nes biudžeto deficitą per ateinančius kelerius metus reikės mažinti“, – komentavo T. Povilauskas.

Mokesčiai problemų neišspręs

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi mano, kad naujoji valdžia išmokų gyventojams (vaiko pinigų, pensijų ir kt.) neturėtų keisti.

„Kol kas jų keisti nėra pagrindo. Numatytas minimalios algos kėlimas, pensijų didinimas nėra atitrūkęs nuo realybės, nemanau, kad šiose srityse būtų reikalingi pokyčiai“, – sakė ekonomistas.

Kalbėdamas apie mokestinę sistemą, N. Mačiulis pastebėjo, kad jau netrukus naujoji valdžia su prezidentūra turėtų pradėti diskusiją, ar visos egzistuojančios mokesčių lengvatos yra pagrįstos ir reikalingos.

Nerijus Mačiulis

„Šią diskusiją jau inicijavo prezidentūra. Ko gero, kai kurios lengvatos bus mažinamos ir mokestinę naštą bus siekiama paskirstyti tolygiau tarp gyventojų. Tačiau nemanau, kad mokestinėje politikoje bus radikalių pokyčių. Tačiau ateinančius kelerius metus mokesčių poreikį diktuos bendra Europos politika, kuomet bus stengiamasi labiau apmokestinti taršą“, – teigė ekonomistas.

REKLAMA

Anot jo, apskritai mokestinės naštos didėjimas yra mažiau tikėtinas.

„Rinkėjai gana aiškiai išreiškė savo valią, atiduodami balsus už liberalias idėjas atstovaujančius Seimo narius. Tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų nori matyti gerovės valstybės kūrimą ne didinant mokesčius ir socialines išmokas, bet šiek tiek išmanesniais ir sudėtingesniais būdais sprendžiant regioninės ir socialinės atskirties problemas.

Šios problemos atsiranda ne darbo rinkoje, o jau mokyklos suoluose. Tad jas reikia spręsti ne mokesčių pagalba, bet skiriant dėmesį švietimui. Šioje srityje turėtų būti daugiausiai reformų, kurios didintų ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą. Nereikėtų bandyti iš dabartinio potencialo kuo daugiau išspausti mokesčių“, – komentavo N. Mačiulis.

Naujoji valdžia neturėtų pataikauti žmonėms

„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė teigė, kad reikšmingų pokyčių ateinančių metų biudžete naujoji Vyriausybė neturėtų imtis. Jos nariai nenorės lipti ant to paties diržų veržimo grėblio ir vos tik įžengę į valdžią susigadinti reputaciją.

Indrė Genytė-Pikčienė

„O ir situacija nėra kritinė, Lietuva gali pigiai pasiskolinti, tad drastiškų pokyčių socialinėje politikoje šį rudenį neturėtų būti. Vis tik savo kadencijoje ši Vyriausybė turėtų įnešti daugiau racionalumo valdžios sektoriaus išlaidose.

Yra vilčių, kad naujoji Vyriausybė turės valios imtis nepopuliarių masėms, bet Lietuvai būtinų viešojo sektoriaus išlaidų efektyvumo didinimo sprendimų, ieškos lėšų iš vidinių išteklių, atsisakys netaiklių išmokų. Vaiko pinigai – viena jų, nes juos gauna tiek pasiturintys, tiek stokojantys namų ūkiai. Lietuva neturi prabangos šitaip išlaidauti. Dėl pensijų, tikėtina, kad bus grįžtama prie jų indeksavimo, atsisakant nepagrįstų tryliktosios pensijos pažadų”, – komentavo ekonomistė.

REKLAMA

O mokesčių sistema, anot jos, tikėtina, kad bus peržiūrima ir keičiama, nes išrinktos politinės jėgos negailėjo kritikos esamai mokestinei aplinkai.

„Pokyčiai bus įgyvendinami mokestinės bazės didinimo ir mokesčių sistemos paprastinimo linkme, naikinant vadinamąjį „gyvulių ūkį“, vienodinant mokestinę aplinką visiems užimtiesiems, nepriklausomai nuo veiklos formos. Kadangi būsimoje koalicijoje stiprų balsą turės ir liberaliųjų politinių pažiūrų jėgos, iki šiol vyravusius didesnio perskirstymo, „atimti ir išdalinti“ principus, turėtų pakeisti skatinantys kurti, dirbti, kurti darbo vietas ir užsidirbti.

Mokestinė aplinka ir ambicija sutvarkyti „gyvulių ūkį“ bus rimtas išbandymas besiformuojančiai koalicijai ir čia be kompromisų apsieiti neišeis. Kompromisas galėtų būti sekti lakonišku Estijos mokesčių sistemos pavyzdžiu – praplėsti mokestinę bazę, naikinti veiklų formų įvairovę, tačiau grįžti prie plokščio darbo santykių apmokestinimo, atsisakyti progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo”, – komentavo Indrė Genytė Pikčienė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė irgi nemano, kad išmokos gyventojams atėjus naujajai valdžiai keisis. Anot jos, pavyzdžiui, dėl pensijų indeksavimo jau yra susitarta, ir to susitarimo turi būti laikomasi.

Guoda Azguridienė

„Juk egzistuoja įstatymo viršenybė, o juos kaitalioti buvo dabartinės valdžios įprotis. O konservatoriai iki šiol įstatymų laikydavosi. Tad tikiuosi, kad kaip yra įstatymuose numatyta ir sutarta taip ir bus.

REKLAMA

O kai atsiranda išmokos, jas sunku panaikinti, nes žmonės tai supranta kaip pinigų atėmimą. Politikai tampa savo pačių sprendimų įkaitais“, – pastebėjo G. Azguridienė.

Pasak jos, mokesčių srityje, taip pat neturėtų būti didelių pokyčių.

„Būtų gerai, kad ir su biudžetu nevyktų eksperimentai. O jeigu vyks pakeitimai, apie juos turėtų valdžia pranešti iš anksto, prieš 6 mėnesius, kad būtų laiko pasiruošti.

Kalbant apie naujoves, manome, kad Lietuvai būtų jau laikas nebeapmokestinti investuojamo pelno. Kaip yra Latvijoje ar Estijoje. Tai aktualu, nes įmonėms reikalingos investicijos, bet jeigu pelnas apmokestinamas, tada saugiau jį išsimokėti dividendais. Tad jeigu jis būtų neapmokestinamas, tai daugiau pinigų grįžtų į ekonomiką ir aišku vienodai konkuruotume su Latvija, Estija ir kitomis šalimis“, – siūlė G. Azguridienė.


Rašyti komentarą...
b
bobutė
2020-10-27 08:51:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai svarbu, kad naujoji valdžia nepamirštų prisipirkti tankų, lėktuvų, mašinų, pristatyti paminklų, sumažintų pensijas, algas, o paskui dar ir kadrylių pašoktų.
Atsakyti
-4

A
Agis.
2020-10-27 08:40:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl manoma, kad paprastų tarnautojų, darbininkų vaikams nereikia paramos. Dirbantys žmonės sumoka valstybei beveik pusė atlyginimo, o paskui dar moka ir už savo vaikų būrelius.,, Vaiko pinigai" bent čia pagelbėdavo. O regionuose vien tik paramomis auginame žmones, kurie nenori dirbti. Neįsižeiskit, kurie dirbat, čia ne apie jus...
Atsakyti
-4

I
Ingrida
2020-10-27 08:56:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip rašo apie vaiko pinigus kad neteisingai gauna tiek pasiturintys tiek geriau gyvenantys, visoje Europoje kiekvienas vaikas gauna pinigus ir priklauso manau, kad vaikai tai turėtų būt vienodi visuomeninį, tegul sugeba taip gyventi ir dirbti ir kiti kad būtų pasiturintys, prie ko pasiturintys ir ne pasiturintys kiekvienas šalies vaikas turėtų būt vienodas o ne išskirtinis, visoje Europoje, tiek ir Anglijoje kiekvienas vaikas gauna pinigus savim poreikiam
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (23)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų