Kaip leidiniui sakė du aukšti Europos pareigūnai ir trys ES diplomatai, svarstomos idėjos svyruoja nuo bendrų puolamųjų kibernetinių operacijų prieš Rusiją ir greito, koordinuoto hibridinių atakų organizatorių identifikavimo iki netikėtų NATO karinių pratybų prie Rusijos sienų. „Rusai nuolat tikrina leistinas ribas – kokia bus reakcija, kiek toli galima eiti, – interviu „Politico“ metu teigė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Braže. – Reikia aktyvesnės reakcijos. Ir signalas siunčiamas ne žodžiais, o veiksmais.“
B. Braže taip pat ragina „būti aktyvesniems kibernetinėse atakose“ ir geriau koordinuoti Europos saugumo bei žvalgybos tarnybų darbą. Europiečiai, anot Lenkijos mokslų akademijos politologo ir hibridinių grėsmių eksperto Filipo Bryjkos, galėtų taikyti kibernetines atakas prieš objektus, atliekančius svarbų vaidmenį Rusijos kariniuose veiksmuose: dronų gamyklą specialiojoje ekonominėje zonoje „Alabuga“, energetikos įmones ar ginklus gabenančius traukinius.
Ekspertai pabrėžia, kad kontrataka būtina ir informacinėje erdvėje. Kadangi sudėtinga nustatyti, kokia šiuo metu yra visuomenės nuomonė Rusijoje, „reikia dirbti su sąjungininkais, kurie gerai išmano rusų mąstyseną – tai reiškia, kad bendradarbiavimas turi būti užmegztas ir informacinio karo srityje“, teigė aukštas karinis pareigūnas.
Tačiau visos tokios priemonės, pasak ES diplomato, „turi turėti įtikinamą paneigimą“.
Nereikės paneigti NATO karinių pratybų, tačiau didesniam efektui jų rengimas turi būti netikėtas. NATO yra gynybinis aljansas, todėl jo puolamieji veiksmai yra riboti: „mes nesirengiame nusileisti iki tų pačių taktikų, kurias naudoja Rusija“, tačiau „asimetrinės atsakomosios priemonės yra svarbi diskusijos dalis“, sako vienas NATO diplomatų. Prioritetu turėtų tapti jėgos ir vienybės demonstravimas, pažymi Oana Lungescu, buvusi NATO spaudos sekretorė, dabar – Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto analitikė. Praktiškai tai reiškia greitą paskelbimą, ar Maskva stovi už vienos ar kitos hibridinės atakos, ir „neplanuotas“ karines pratybas prie Rusijos sienų Lietuvoje ar Estijoje.
Hibridiniame kare reikia daryti daugiau
Tokius veiksmus remia ir aukšto rango NATO diplomatas, sakydamas, kad „hibridiniame kare reikia daryti daugiau“, įskaitant kolektyvinį dėmesio atkreipimą į Maskvos slaptas operacijas bei „įvairiais būdais demonstruoti, kad mes stebime situaciją ir galime lengvai nukreipti pastangas ten, kur reikia“.
„Reikia baigti inertiškumą“ akivaizdoje vis drąsesnių ir agresyvesnių Rusijos veiksmų, neseniai pareiškė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto. „Mes esame puolami, o hibridinės bombos toliau krenta: laikas veikti – dabar“, – rašė jis išsamiame pranešime apie kovą su Rusija ir jos sąjungininkais, tokiais kaip Kinija, Iranas, Šiaurės Korėja. G. Crosetto pasiūlė įkurti Europos centrą kovai su hibridiniu karu, didelį kibernetinį padalinį, suformuoti karinius vienetus, dirbančius su dirbtiniu intelektu ir tiekimo grandinių apsauga, bei pritraukti ekspertus kovai su dezinformacija.
Prahos analitinio centro „Globsec“ skaičiavimais, nuo 2025 m. pradžios iki liepos mėnesio su Rusija susiję asmenys Europoje įvykdė daugiau nei 110 sabotažo aktų ir bandymų surengti išpuolius. Nuo tada sabotažo ir hibridinių operacijų skaičius tik augo. Pastaraisiais mėnesiais daugelyje ES šalių ne kartą pasirodė dronai, dėl kurių teko stabdyti oro uostų veiklą, o lapkričio 16 d. Lenkijoje susprogdinta geležinkelio linija maršrutu Varšuva–Liublinas, kuriuo į Ukrainą gabenami vakarietiški ginklai.
Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos valstybės sekretorius Florianas Khanas televizijai „Welt TV“ sakė:
„Apskritai Europa ir Aljansas turi užduoti sau klausimą, kiek ilgai mes esame pasirengę toleruoti tokio pobūdžio hibridinį karą... ir ar mums patiems nereikėtų aktyviau veikti šioje srityje.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
