Į Kiniją V. Putinas atvyko siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai.
V. Putinas į Kiniją atvyko ketvirtadienį. Tai pirmoji V. Putino kelionė į užsienį nuo jo pergalės kovą vykusiuose rinkimuose be realios opozicijos.
Rusų lyderis susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir surengė derybas, kuriose abu lyderiai pabrėžė, kad jų šalių ryšiai yra stabilizuojanti jėga chaotiškame pasaulyje.
Pastaraisiais metais, po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė. Visgi Pekinas atmeta Vakarų šalių teiginius, kad jis remia Maskvos karo veiksmus.
Kinija taip pat tapo Rusijos ekonominio gelbėjimosi ratu, nuo karo Ukrainoje pradžios sparčiai išaugus dvišalei prekybai, kuri, remiantis Kinijos muitinės duomenimis, 2023 metais siekė 240 mlrd. dolerių (223 mlrd. eurų).
V. Putino kelionė į Harbiną yra dalis pastangų stiprinti šį ekonominį bendradarbiavimą.
Vos už kelių šimtų kilometrų nuo sienos su Rusija esantis miestas nuo seno yra svarbus tarpvalstybinės prekybos ir kultūrinių mainų centras.
Kaip pranešė Maskvos valstybinė naujienų agentūra TASS, Rusijos prezidentas penktadienį dalyvaus Rusijos ir Kinijos prekybos parodos atidarymo ceremonijoje, o jį lydės Kinijos viceprezidentas Han Zhengas (Han Džengas).
Vėliau penktadienį V. Putinas surengs spaudos konferenciją su Rusijos žiniasklaida.
Vakarų šalių kritika
Rusijos vadovas į Kiniją atvyko praėjus kelioms valandoms po išsakytų pagyrų savo šalies kariams, anot jo, padariusiems pažangą visuose frontuose mūšio lauke Ukrainoje, jiems pradėjus naują didelį antžeminį puolimą.
Tuo metu Vakarų šalys vis labiau spaudžia Kiniją nutraukti paramą Rusijos ekonomikai.
Vašingtonui pažadėjus imtis veiksmų prieš finansų įstaigas, padedančias finansuoti daugiau nei prieš dvejus metus prasidėjusį Maskvos plataus masto puolimą Ukrainoje, Kinijos eksportas į Rusiją kovą ir balandį sumažėjo, nors metų pradžioje buvo labai išaugęs.
Pareiškime žiniasklaidai po derybų su V. Putinu, Xi Jinpingas sakė, kad abi šalys sutinka, jog karui Ukrainoje reikia politinio sprendimo.
Vėliau valstybių vadovai nusirišo kaklaraiščius ir surengė ne tokį oficialų susitikimą prie puodelio arbatos senuosiuose Džongnanhajaus imperatoriškuosiuose rūmuose.
Kinijos valstybinis transliuotojas parodė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip Xi Jiinpingas apkabina V. Putiną po derybų, kuriose Kinijos vadovas išreiškė paramą „tarptautinei taikos konferencijai, kurią pripažintų Rusija ir Ukraina“.
Nėra jokių požymių, kad Maskva ir Kyjivas būtų pasirengę pradėti tiesiogines derybas, nes, pasak Ukrainos, Rusija taip tik laimėtų laiko pasirengti naujam puolimui.
Praėjus kelioms valandoms po Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimo, JAV Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis pareiškė, kad Kinija negali ir gerinti ryšių su Vakarais, ir remti Maskvos, teigdamas, kad „Kinijos Liaudies Respublika negali savo pyrago ir turėti, ir valgyti“.
„Ji negali siekti abiejų šių dalykų ir norėti [geresnių] santykių su Europa bei kitomis šalimis, tuo pat metu toliau skatindama didžiausią per ilgą laikotarpį grėsmę Europos saugumui“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą.
