Danų ir ukrainiečių pareigūnai pirmadienį pažymėjo objekto, kuris gamins Ukrainai raketinį kurą, statybų pradžią.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, rusai ne kartą taikėsi į ginkluotės gamyklas Ukrainoje, priversdami šią šalį ieškoti saugių vietų gynybos reikmenims gaminti užsienyje.
„Privalome padėti savo draugams ukrainiečiams jų kovoje už laisvę. Jiems reikia saugios vietos gamyklai, panašios į tą, kurią jie čia statys“, – vėlų pirmadienį naujienų agentūrai AFP Vojense sakė Danijos pramonės ministras Mortenas Bodskovas (Mortenas Bioskovas), įsmeigęs pirmąjį simbolinį kastuvą į žemę.
Danų pareigūnai teigė negalintys patvirtinti, ar gamykla, kurioje degalai raketoms ir dronams turėtų būti pradėti gaminti 2026-ųjų rudenį, yra pirmasis tokio pobūdžio statinys, atsižvelgiant į tai, kad panašūs objektai dėl saugumo priežasčių galėjo būti statomi slapta.
„Turime padidinti savo gamybą, o tai Ukrainoje neįmanoma“, – sakė „Fire Point“ generalinis direktorius Viačeslavas Bondarčiukas.
„Jei reikėtų rinktis šalį, sakyčiau, kad Danija yra ta, kuri mus svetingiausiai pasitinka“, – pridūrė jis.
V. Bondarčiukas pridūrė, kad „Fire Point“ pristatys savo technologijas vakarinėje Danijos dalyje, kur jau yra klestinti gynybos pramonė.
Ši vieta yra netoli Skriudstrupo oro bazės, kurioje vyksta ukrainiečių pilotų mokymai naudotis naikintuvais F-16. Rugsėjo pabaigoje virš šios karinės bazės bei kelių Danijos oro uostų buvo pastebėti neatpažinti dronai.
Policija negalėjo nustatyti dronų kilmės, tačiau Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) kaltino Rusiją.
Vojense kai kurie gyventojai skeptiškai vertina naujojo objekto statybą.
„Man tai nepatinka, to jau per daug. Esame maža šalis, sumokėjome Ukrainai daug pinigų“, – sakė 40-metė Marielle (Marielė), nenorėjusi atskleisti savo pavardės.
Ji sakė nuogąstaujanti, kad dėl gamyklos Danija taps „kitu Rusijos taikiniu“.
Danų pareigūnai pažadėjo užtikrinti teritorijos saugumą.
„Be abejo, nebuvo daroma jokių kompromisų dėl saugumo gamybos srityje, bet taip pat ir dėl vietos bendruomenės“, – tvirtino M. Bodskovas.
Ketvirtus metus Vakarų sankcijų, dėl kurių nebegalima gauti užsienio gamybos lėktuvų atsarginių dalių, spaudžiamoje Rusijoje 2025 m. smarkiai išaugo aviacijos incidentų skaičius. Tai atskleidė nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „Novaya Gazeta Europe“ tyrimas, apie kurį antradienį pranešė portalas „The Moscow Times“.
Remdamasi aviacijos incidentų stebėjimo kanalo „Aviaincident“ duomenimis, „Novaya Gazeta Europe“, apskaičiavo, kad nuo 2025 m. sausio iki lapkričio pabaigos Rusijos oro linijos pranešė apie daugiau nei 800 įrangos gedimų, dėl kurių buvo atšaukti skrydžiai arba atlikti avariniai tūpimai.
Tai maždaug keturis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m., kai tokių atvejų buvo užregistruota vos daugiau nei 200.
Vakarų sankcijomis, kurios buvo įvestos po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn., Rusijos oro linijoms buvo uždrausta skraidyti Europos Sąjungos (ES) ir JAV oro erdvėje ir įsigyti atsarginių dalių jų turimiems „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvams.
Rusijos aviacijos vadovas Dmitrijus Jadrovas spalio mėn. įspėjo, kad blogiausiu atveju per ateinančius penkerius metus šalis gali būti prive 339 orlaivius, įskaitant 109 pagamintus užsienyje.
Civilinės aviacijos institucijos „Rosaviatsia“ duomenimis, Rusijos komercinės oro linijos turi iš viso 1 135 orlaivių parką, iš kurių 1 088 šiuo metu yra tinkami eksploatuoti.
Rusijos federalinė transporto priežiūros institucija spalio mėnesį pranešė, kad šiais metais aviacijos sektoriuje įvyko dvi avarijos ir dvi mirtinos katastrofos, kurių metu žuvo iš viso 53 žmonės.
„The Moscow Times“ primena, kad daugiausia gyvybių nusinešė avarija liepos pabaigoje, kai iš Blagoveščensko miesto į Tyndą skridęs oro bendrovės „Angara Airlines“ propelerinis lėktuvas „Antonov-24“ sudužo likus 15 kilometrų iki kelionės tikslo. Tuomet žuvo visi 48 lėktuvu skridę žmonės.
Šaltinis: Ukrainos delegacija trečiadienį gali susitikti su JAV derybininkais
Ukrainos delegacija trečiadienį gali susitikti su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu po jųdviejų susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukštas pareigas užimantis Kyjivo pareigūnas.
Putinas: „Jei Europa nori kariauti, mes esame tam pasiruošę dabar“
Vladimiras Putinas teigia, kad jei Europa nori kariauti, Rusija tam pasiruošusi dabar, rašo „Sky News“.
Rusijos prezidentas teigia, kad europiečiai neturi taikios darbotvarkės ir yra karo pusėje bei siekia, kad karas Ukrainoje reikštų Rusijai nepriimtinus reikalavimus.
Zelenskis ragina užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, o ne tik sustabdyti karo veiksmus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino užbaigti jo šalies karą su Rusija, o ne tik sustabdyti varginančias kovas, vykstančias nuo 2022-ųjų vasario.
„Mūsų bendra užduotis – užbaigti karą, o ne tik sustabdyti karo veiksmus. Reikalinga ori taika. Norint, kad tai iš tikrųjų įvyktų, visi turi būti taikos pusėje“, – bendroje spaudos konferencijoje su Airijos ministru pirmininku Michealu Martinu (Mikalu Martinu) sakė V. Zelenskis.
Airija skirs Ukrainai papildomą 125 mln. eurų paramą
Airija pažadėjo skirti papildomą 125 mln. eurų finansinę paramą Ukrainai, įskaitant 100 mln. eurų ne mirtinos karinės pagalbos.
Apie tai Airijos ministras pirmininkas Micheálas Martinas paskelbė per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą šalyje, pranešė „Ukrinform“, remdamasis RTE.
„Man didelė garbė pasveikinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Airijoje šiuo jo šaliai labai sunkiu metu. Jo didžiulė drąsa ir ukrainiečių tautos atsparumas yra pavyzdys mums visiems, – sakė M. Martinas. – Džiaugiuosi, kad per mūsų šiandienos susitikimą galėjau prezidentui pasiūlyti ne tik žodinius patikinimus apie Airijos paramą, bet ir tvirtus bei konkrečius įsipareigojimus teikti pagalbą Ukrainai. Bus skirta papildoma 100 mln. eurų ne mirtinos karinės pagalbos, kad Ukraina galėtų atlaikyti masines naktines Rusijos raketų ir dronų atakas.“
Airijos vyriausybė taip pat įsipareigojo skirti 25 mln. eurų Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui bei apsaugai paremti ir būtiniausių energijos išteklių tiekimui užtikrinti.
Šie įsipareigojimai yra dalis 2030 m. Ukrainos ir Airijos partnerystės gairių, kurias vėliau antradienį turėtų pasirašyti abiejų šalių vadovai.
Partnerystė grindžiama 2024 m. rugsėjo 4 d. Kyjive pasirašytu Susitarimu dėl paramos Ukrainai ir dėl bendradarbiavimo tarp Ukrainos ir Airijos.
V. Zelenskis antradienį lankydamasis Dubline kartu su žmona Olena Zelenska ir susitikęs su naująja Airijos prezidente Catherine Connoly, pareiškė, kad Ukraina yra dėkinga Airijai už jos dosnumą.
„Ukrainos žmonių vardu reiškiu nuoširdžią padėką Airijai už tvirtą paramą mūsų kovoje su Rusijos agresija“, – prezidentūros svečių knygoje parašė jis. – Mes labai vertiname Airijos dosnumą suteikiant laikiną prieglobstį ukrainiečių pabėgėliams.“
Vėliau V. Zelenskis turėtų sakyti kalbą Airijos parlamente, Leinster House rūmuose, kur jį pristatys parlamento pirmininkė Verona Murphy.
Ukraina teigia lapkritį smogusi aštuonioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms
Ukrainos pajėgos skelbia lapkritį ilgojo nuotolio dronais atakavusios aštuonias Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Apgadinti iš viso 88 taikiniai, siekiant susilpninti Rusijos karo pastangas, sakė aukštas dronų pajėgų vadas Robertas Brovdis, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Anot R. Brovdžio, jo vadovaujamas dalinys kartu su kitais daliniais lapkričio mėnesį surengė 108 operacijas. Per jas pažeisti svarbūs energetikos ir kariniai objektai, įskaitant transformatorines Rusijoje ir rusų okupuotose Ukrainos teritorijose.
Ukraina praėjusiais mėnesiais sustiprino savo atakas prieš Rusijos naftos objektus, tokius kaip naftos perdirbimo gamyklos ir terminalai.
Kremlius nustatė taisykles taikai: įvardijo savo reikalavimus
Prieš lemtingas derybas su JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo atstovą paskelbė griežtas sąlygas karo Ukrainoje pabaigai: Maskva esą pasirengusi kalbėtis tik tada, kai bus pasiekti visi jos strateginiai tikslai.
Švedija skiria Ukrainai 100 mln. eurų civiliniams tikslams
Švedija skiria dar vieną pagalbos paketą Rusijos užpultai Ukrainai. Šį kartą daugiau kaip 1,1 mlrd. kronų parama numatyta civiliniams tikslams, pranešė vyriausybė Stokholme. Perskaičiavus eurais, tai būtų 101 mln.
Tai turėtų padėti patenkinti neatidėliotinus šalies poreikius žiemą. Be kita ko, lėšos skiriamos energijos tiekimui, sugriautos infrastruktūros taisymui ir atkūrimui bei sveikatos sistemai.
Švedija, kaip ir kitos Šiaurės šalys, yra vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Švedija, vyriausybės duomenimis, jau parėmė Ukrainą maždaug 109 mlrd. kronų (beveik 10 mlrd. eurų).
AFP analizė: Rusija lapkritį stiprino bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš Ukrainą
Baltiesiems rūmams spaudus Kyjivą pritarti Kremliui palankiam taikos susitarimui, Rusija visą lapkričio mėnesį stiprino bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš Ukrainą, rodo antradienį paskelbta naujienų agentūros AFP atlikta analizė.
Remiantis Kyjivo karinių oro pajėgų skelbiamomis kasdienėmis ataskaitomis, Maskva praėjusį mėnesį į Ukrainą paleido iš viso 5 tūkst. 660 raketų ir tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, o tai yra 2 proc. didesnis skaičius, lyginant su ankstesniu mėnesiu.
Dėl Rusijos smūgių dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros energijos, o Maskva jau ketvirtą žiemą taikosi į Ukrainos elektros tinklus – Kyjivas ir jo sąjungininkai teigia, kad tai yra sąmoninga strategija, kuria siekiama išvarginti Ukrainos civilius gyventojus.
Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė, kad Rusija paleido 5 tūkst. 445 tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius ir 215 raketų – bepiločių skaičius padidėjo 3 proc., tačiau raketų paleidimų skaičius sumenko 2 proc.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad sustiprėję Rusijos smūgiai prieš jo šalį yra pastangų „palaužti“ ukrainiečių valią priešintis Maskvai dalis.
„Stebime, kad daugėja raketų ir bepiločių orlaivių smūgių. Tai rimtas spaudimas – ne tik psichologinis, bet ir fizinis spaudimas mūsų gyventojams, siekiant tiesiog palaužti ukrainiečius“, – bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė V. Zelenskis.
Rusija bepiločius orlaivius į Ukrainos miestus ir energetikos objektus laido kiekvieną dieną. Kyjivas atsakė smūgiais į Rusijos naftos saugyklas ir perdirbimo gamyklas, siekdamas sutrikdyti gyvybiškai svarbų Maskvos energetikos išteklių eksportą ir sukelti degalų stygių visoje šalyje.
Zelenskis rėžė tiesiai: Kremlius derybose su JAV slepia savo tikrąjį tikslą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Kremlių derybomis su JAV siekiant ne taikos Ukrainoje, o Vakarų sankcijų sušvelninimo.
V. Zelenskis socialiniame tinkle pareiškė, kad Rusijos tikrieji ketinimai – „naudoti diplomatines pastangas kaip priedangą sankcijoms susilpninti“.
ELTA primena, kad antradienį Maskvoje vyks JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje sprendimo būdų. Šis susitikimas rengiamas po Amerikos ir Ukrainos pareigūnų derybų lapkritį Ženevoje ir Floridoje dėl JAV plano, kurį Vašingtonas nori panaudoti kaip pagrindą Maskvos ir Kyjivo karui užbaigti.
Pradiniame 28 punktų taikos plano projekte, parengtame be Ukrainos Europos sąjungininkių indėlio, buvo numatyta, kad Kyjivas pasitrauks iš rytinės Donecko srities, o Jungtinės Valstijos de facto pripažins Donecko, Krymo ir Luhansko sritis kaip priklausančias Rusijai.
Po derybų Ženevoje Ukraina ir JAV susitarė tęsti darbą rengiant bendrus pasiūlymus dėl taikos susitarimo. Abiejų šalių atstovai patvirtino, kad bet kokiame būsimame susitarime turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Ukrainos suverenitetą, be to, juo turi būti užtikrinama ilgalaikė ir teisinga taika.
Pranešama, kad po šių derybų šalys parengė atnaujintą ir patobulintą pagrindų dokumentą, kuriame išdėstomos taikos sąlygos, tačiau dabartinis jo turinys lieka neaiškus.
Po vėliau vykusių derybų Floridos valstijoje Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas teigė, kad per jas padaryta didelė pažanga siekiant orios taikos bei priartinant Ukrainos pozicijas prie amerikiečių. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pavadino susitikimą produktyviu, tačiau pabrėžė, kad dar daug ką reikia nuveikti.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo savo maksimalistinius reikalavimus – Maskva nutrauks puolimą, jei Ukraina atiduos Rusijai teritorijas, kitaip kariuomenė jas užims jėga.
Vokietijos perspėjimas: Ukrainai gali tekti skaudžiai nusileisti
Vokietijos užsienio reikalų ministras perspėja, kad Ukrainai gali tekti žengti į skausmingus kompromisus siekiant užbaigti karą – neatmetama, jog dėl to šalies piliečiams galiausiai teks apsispręsti referendume.
„Politico“: JAV nori po taikos susitarimo pasirašymo grąžinti Rusijai įšaldytus jos turtus
Donaldas Trumpas praėjusią vasarą Europos Sąjungai leido suprasti, kad po to, kai bus pasirašytas taikos susitarimas dėl Ukrainos, JAV nori grąžinti Rusijai įšaldytus turtus, praneša „Politico“ ir naujienų agentūra „Unian“.
Kaip rašo „Politico“, apie tai JAV pareigūnai pranešė ES pasiuntiniui sankcijų klausimais Davidui O‘Sullivanui. Tuo pačiu metu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen toliau palaiko idėją šiuos aktyvus panaudoti Ukrainai finansuoti.
Europos diplomatai buvo pasipiktinę 28 punktų D. Trumpo plano nuostata, kurioje numatyta 100 mlrd. JAV dolerių investuoti į „JAV pastangas atkurti ir investuoti į Ukrainą“, o likusią dalį – į atskiro Amerikos ir Rusijos fondo sukūrimą. Briuselyje tai buvo suprasta kaip Vašingtono bandymas dalį lėšų pasisavinti, o likusią – pasidalinti su Maskva.
Pasak leidinio, Belgija pritaria JAV pozicijai, kad turto konfiskavimas trukdo galybei taikiai išspręsti konfliktą. Žurnalistai pažymi, kad Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris, atsisakantis sutikti su „reparacijų kreditu“, gali sulaukti papildomos paramos – šįkart iš D. Trumpo administracijos.
AFP analizė: Rusija lapkritį intensyvino dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą
Rusija lapkritį suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, antradienį parodė naujienų agentūros AFP atlikta analizė.
Remiantis Kyjivo karinių oro pajėgų skelbiamomis kasdienėmis ataskaitomis, praėjusį mėnesį Maskva į Ukrainą paleido iš viso 5 660 raketų ir tolimojo nuotolio dronų. Tai yra 2 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį.
Suintensyvėję apšaudymai vyko tuo metu, kai Baltieji rūmai spaudė Kyjivą pritarti taikos susitarimui, kuris laikomas palankiu Kremliui.
Ukrainos atstovas: karas gali baigtis jau šįmet
Karas gali baigtis jau šiais metais arba 2026 m. vasario–kovo mėnesiais, – portalui „Telegraf“ teigia Ukrainos parlamento saugumo komiteto pirmininkas Fiodoras Venislavskis.
„Karas artėja prie pabaigos. Galbūt tai įvyks ne taip greitai, ne šiais metais (nors aš to neatmetu, nes dar turime gruodį), o vasario, kovo mėnesiais. Bet tai tikrai trumpalaikė, o ne ilgalaikė perspektyva. Karas tikrai nesitęs metų metais“, – pareiškė jis.
Jis taip pat tikino, kad kalbėjo su Ukrainos delegacijos Ženevoje atstovais ir, kad „svarbiausi Ukrainos interesai buvo apginti“.
„Dabar, kaip suprantu, taikos procesas yra tokioje stadijoje, kai parengtas algoritmas ir punktai, jau suderinti su partneriais, dabar tai turi būti suderinta Witkoffo su Maskva. Po to turėsime tam tikrą grįžtamąjį ryšį ir suprasime, ar Maskva yra pasirengusi taikai, ar ne.
Mūsų pastangos ir reakcija į šį taikos planą parodė, kad Ukraina visada pasirengusi taikai. Tai, kad mes vykome į Ženevą, sutikome su mums ne itin priimtinais punktais, o kitus apgynėme, rodo, kad Ukraina pasirengusi pasirašyti taikos planą. Dabar kamuolys bus Rusijos aikštėje, ir mums tai bus orientyras“, – aiškino politikas.
Jis taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į V. Putino pareiškimus, Rusija neatsisakė savo maksimalistinių tikslų gauti visišką kontrolę Luhansko, Donecko, Zaporizhžsko ir Chersono srityse.
„Jie nori, kad tai būtų pripažinta. Mums tai nepriimtina. Todėl manau, kad vyks rimtesnis derybų procesas, kurio metu bus suderintos pozicijos, kurios yra priimtinos Ukrainai, o kurios – ne. De facto mes suprantame, kad šiuo metu nėra galimybės atkovoti okupuotas teritorijas. Todėl turime pripažinti, kad šios teritorijos tikriausiai kurį laiką liks laikinai okupuotos“, – aiškino F. Venislavskis.
Dronai puolė naftos saugyklą Rusijos Oriolo srityje
Naktį į antradienį nepilotuojami orlaiviai puolė naftos saugyklą Rusijos Livno mieste, Oriolo srityje. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.
Pirmieji apie ataką socialiniuose tinkluose pranešė gyventojai. Vėliau Oriolo srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas patvirtino, kad gaisras kilo „degalų ir energijos komplekso objektuose Livno rajone“.
„Naktį Oriolo sritis vėl buvo puolama nepilotuojamų orlaivių, dėl to kilo gaisras degalų ir energijos komplekso objektuose Livno rajone. Aukų nebuvo. Įvykio vietoje dirba Rusijos civilinės gynybos, ekstremalių situacijų ir nelaimių gelbėjimo ministerijos darbuotojai, imamasi būtinų priemonių padariniams likviduoti", – parašė A. Klyčkovas.
Livne yra „Oriolnefteprodukt“ naftos bazė. Ji jau buvo dronais atakuota šiemet sausio 24 dieną.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „per naktį buvo sunaikinti 45 Ukrainos nepilotuojami orlaiviai“.
Prieš kelias dienas dronai puolė Slaviansko naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro srityje.
Ukrainos kariškiai neigia rusų pranešimą apie užimtą Pokrovską
Ukrainiečių kariškiai antradienį paneigė rusų pranešimą, kad Maskva užėmė Pokrovsko miestą Rytų Ukrainoje, ir sako, kad kovos tebevyksta.
„Pokrovske tęsiamos paieškos ir šturmo operacijos bei priešo naikinimas miesto pastatuose. Užpuolikai, pasinaudoję tirštu rūku, dar kartą bandė „iškelti vėliavą“ viename iš miesto rajonų, kad propagandistai galėtų tai panaudoti kaip įrodymą, jog perėmė viso Pokrovsko kontrolę. Po to jie skubiai pabėgo, ir tebevyksta priešo grupuočių valymas“, – sakoma operacinės vadovybės „Rytai“ pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Kariuomenė taip pat pažymėjo, kad Maskvos bandymai kurti propagandines iliustracijas, esą jos kariai kontroliuoja svarbų miestą Donecko srityje, lemia didelius nuostolius Rusijos pusėje.
„Organizuojami papildomi logistikos maršrutai į Pokrovską ir Myrnohradą, siekiant užtikrinti nepertraukiamą mūsų dalinių aprūpinimą viskuo, ko jiems reikia“, – sakė kariškiai.
Pirmadienį Rusija pareiškė, kad jos pajėgos užėmė svarbų karinės logistikos centrą Pokrovską ir Vovčanską Ukrainos šiaurės rytuose.
Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti Rusijos kariai, iškeliantys savo šalies vėliavą centrinėje Pokrovsko aikštėje.
Ukrainos kovos su dezinformacija centras išvakarėse perspėjo, kad JAV vadovaujamų taikos derybų metu Rusija eskaluos propagandą.
Donecko srityje esantis Pokrovskas, kuriame prieš karą gyveno apie 60 tūkst. gyventojų, yra svarbus kelių ir geležinkelių mazgas. Pastaraisiais mėnesiais jis buvo tapęs intensyvios Rusijos karinės kampanijos taikiniu.
Praėjusį mėnesį Ukraina, siekdama atremti Rusijos puolimą, į miestą pasiuntė pastiprinimą, įskaitant specialiųjų pajėgų karius.
Naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė rodo, kad praėjusį mėnesį Rusijos kariuomenė Ukrainoje pasiekė didžiausių laimėjimų nuo 2024 metų lapkričio.
Zelenska: Ukraina grąžino namo 1 859 rusų pagrobtus vaikus
Ukraina susigrąžino 1 859 vaikus, kurie buvo pagrobti ir išvežti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, pirmadienį per aukšto lygio susitikimą Paryžiuje sakė šalies pirmoji ponia Olena Zelenska. Apie tai Ukrainos nepriklausomas laikraštis „Kyiv Independent“.
Šis aukšto lygio susitikimas Prancūzijos sostinėje buvo surengtas pagal prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ (liet. „Grąžinkime vaikus į Ukrainą“).
Ukrainos pirmoji ponia pabrėžė, kad vaiko grąžinimas namo yra tik pirmas etapas ilgame procese.
„Po to, kai vaikas fiziškai grįžta namo, jam vis dar reikia sugrįžti psichologiškai ir socialiai“, – kalbėjo O. Zelenska.
Ji pridūrė, kad Ukraina kuria psichinės sveikatos programas ir teikia pagalbą kiekvienam grąžintam vaikui.
Susitikime taip pat buvo apibrėžtos pagrindinės „Bring Kids Back UA“ darbo kryptys, įskaitant deportuotų vaikų paiešką ir identifikavimą, jų grąžinimo organizavimą, psichologinės pagalbos teikimą šeimoms ir reintegracijos bei reabilitacijos modelių kūrimą su tarptautiniais partneriais.
Ukraina ir jos tarptautiniai partneriai įsteigė Tarptautinę koaliciją Ukrainos vaikams grąžinti, kurią dabar sudaro 42 šalys, taip pat Europos Sąjunga (ES), Europos Taryba ir ESBO Parlamentinė Asamblėja.
Be O. Zelenskos, renginyje taip pat dalyvavo Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot ir apie 150 pareigūnų, diplomatų, verslo atstovų, filantropų, merų, regionų lyderių ir kultūros veikėjų.
„Kyiv Independent“ primena, kad Ukrainos nacionalinės duomenų bazės „Karo vaikai“ duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn., iš Rusijos okupuotų teritorijų buvo pagrobti mažiausiai 19 546 Ukrainos vaikai, kurie vėliau išvežti į Rusiją arba jos kontroliuojamas teritorijas.
„Kyiv Independent“ neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 2025 m. Rusijos okupuotose teritorijose tebebuvo apie 1,6 mln. ukrainiečių vaikų.
Rusija skelbia užėmusi Pokrovską Rytų Ukrainoje
Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Pokrovsko miestą Rytų Ukrainoje, svarbų karinės logistikos centrą, ir Vovčanską Ukrainos šiaurės rytuose.
Apie šiuos pasiekimus mūšio lauke Kremlius paskelbė pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Tuo metu Ukraina ar karą stebinčios organizacijos šio teiginio nepatvirtina.
Ukrainos kovos su dezinformacija centras išvakarėse perspėjo, kad Maskva taikos derybų metu eskaluos propagandą.
Donecko srityje esantis Pokrovskas, kuriame prieš karą gyveno apie 60 tūkst. gyventojų, yra svarbus kelių ir geležinkelių mazgas. Pastaraisiais mėnesiais jis buvo tapęs intensyvios Rusijos karinės kampanijos taikiniu.
Praėjusį mėnesį Ukraina, siekdama atremti Rusijos puolimą, į miestą pasiuntė pastiprinimą, įskaitant specialiųjų pajėgų karius.
Tačiau, kaip pranešama, šimtams Rusijos karių pavyko infiltruotis į Pokrovską.
Šios naujienos didina spaudimą Kyjivui, siekiančiam užsitikrinti Jungtinių Valstijų paramą sudėtingose derybose dėl karo užbaigimo.
Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas sekmadienį informavo prezidentą Vladimirą Putiną „apie Krasnoarmeisko ir Vovčansko miestų išvadavimą“, pranešė Kremlius, pavartodamas rusišką Pokrovsko pavadinimą.
Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti Rusijos kariai, iškeliantys savo šalies vėliavą centrinėje Pokrovsko aikštėje.
Jei šis užėmimas bus patvirtintas, jis apsunkins Ukrainos tiekimo linijas kitose fronto dalyse ir gali tapti placdarmu Rusijai veržtis toliau į šiaurę ir vakarus.
Tai taip pat sukeltų apsiausties pavojų netoliese esančiai Ukrainos kariuomenės įgulai.
Charkivo srityje esantis Vovčanskas nuo 2024 metų gegužės niokojamas kovų.
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas šio miesto užėmimą pavadino „svarbiu žingsniu pergalės link“.
Naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė rodo, kad praėjusį mėnesį Rusijos kariuomenė Ukrainoje pasiekė didžiausių laimėjimų nuo 2024 metų lapkričio.
Smūgis „Achmat“ bazei Čečėnijoje: vaizdo įraše – galingas sprogimas
Naktį Ukrainos pajėgos atakavo Gudermese (Rusija) dislokuotą čečėnų dalinį „Achmat“, skelbiama „Exilenova“. Paviešintas tai patvirtinantis vaizdo įrašas, kurio patikrinti nepriklausomais šaltiniais šiuo metu nėra galimybės.
Vaizdo įraše matyti galingas sprogimas, kaip tvirtinama, „Achmat“ bazėje Gudermese.
Taip pat skelbiama, kad šiąnakt smūgio sulaukė ir Rusijos FSB būstinė Ačhoimartane, Čečėnijoje.
Smogė ir praėjusią savaitę
Praėjusį ketvirtadienį Grozne dronai taip pat atakavo karinius objektus. Tuomet buvo skelbiama, kad smogiamieji dronai pateko į Rosgvardijos „Achmat-Sever“ dalinio teritoriją Baisangurovo rajone, Čečėnijos sostinėje Grozne.
Dronai taip pat buvo pastebėti Borze kaime prie 65384 dalinio – ten stovi 291-asis Rusijos armijos gvardijos motorizuotas pėstininkų pulkas. Tai yra beveik 870 kilometrų nuo fronto linijos.
Apie nukentėjusius tuomet informacija buvo nutylėta. Valdžia atakos nepatvirtino, bet lapkričio 27 d. ryte Grozno oro uostas beveik penkias valandas dirbo su apribojimais.
Svarbi kelionė: Witkoffas ir Trumpo žentas dalyvaus derybose Maskvoje
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Maskvoje turi surengti derybas ir jose aptarti Donaldo Trumpo administracijos pasiūlymą, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Į derybas atvyko ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad su Rusija („maskoliais“) niekada negalima sudaryti jokių susitarimų, skelbiama „RBC Ukraina“.
Remtasi K. Nawrockio kalba, kurią paskelbė Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis socialiniame tinkle X.
Lenkijos prezidentas K. Nawrockis pasisakė per ceremoniją, skirtą karininkų kursantų dienai, minint 195-ąsias lapkričio sukilimo metines.
Z Moskalami nie ma żadnych porozumień. Tam jest tylko kłamstwo, chęć zabrania ducha i chęć zniszczenia‼️
— Zbigniew Bogucki🇵🇱 (@BoguckiZbigniew) November 30, 2025
Prezydent RP @NawrockiKn podczas uroczystości z okazji Dnia Podchorążego w 195. rocznicę wybuchu Powstania Listopadowego: ,,Wydarzenia historyczne stanowią lekcję także dla… pic.twitter.com/8UH5JS2MLo
„Istoriniai įvykiai taip pat yra pamoka šiuolaikinei Lenkijai ir lenkams: nėra jokių susitarimų su maskoliais nei XIX, nei XX, nei XXI amžiuje. Yra tik melas, noras atimti dvasią ir noras sunaikinti. Tai pamoka, kurią mes visi turime išmokti, giliai tikėdami Lenkijos kadetais, karininkais ir generolais“, – sakė Lenkijos prezidentas, pagal išsilavinimą istorikas.
Nawrockio pozicija Rusijos atžvilgiu
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė atšaukti susitikimą su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu po jo vizito pas Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiža pažymėjo, kad Varšuva priėmė „tikrai gerą sprendimą“. Tai labai gerai parodo Lenkijos principinę poziciją susiklosčiusioje situacijoje.
Be to, K. Nawrockis vizito Prahoje metu pareiškė, kad laukia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko Varšuvoje ir išreiškė viltį, kad jis priims kvietimą.
Lenkijos prezidentas K. Nawrockis taip pat kritikavo JAV „taikos planą“. Jis pažymėjo, kad bet kokie taikos planai pirmiausia turi būti patvirtinti Ukrainos ir neturi atlyginti agresoriui.
K. Nawrockis pridūrė, kad visi pasiūlymai dėl Rusijos karo su Ukraina nutraukimo turi atsižvelgti į vieną svarbų faktą: Rusija yra valstybė, kuri nevykdo susitarimų ir nesilaiko žodžio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, kelių tvarkymas? dieneg niet dieržytės
Zelenskis: JAV ir Ukraina parengė 20 punktų taikos planą
Ukraina ir JAV parengė 20 punktų planą, pagrįstą pirminiu Amerikos pasiūlytu taikos planu, kaip ką tik pranešė Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijoje Dubline.
Jis teigė, kad pirminis pasiūlymas buvo sutrumpintas nuo 28 iki 20 punktų Ženevoje ir patobulintas per šį savaitgalį Floridoje vykusias derybas, rašo „Sky News“.
„Kai kurie dalykai dar turi būti išspręsti“, – sakė jis.
Prezidentas pridūrė, kad tai buvo „vienas sudėtingiausių, bet tuo pačiu ir optimistiškiausių momentų“ taikos procese Ukrainoje.