Šią vasarą pilnaverčiu „Žalgirio“ žaidėju tapęs V.Čižauskas iki tol dažniausiai buvo skolinamas įvairioms komandoms. Praėjusį sezoną jis stažavosi Valjadolido „Blancos de Rueda“ ekipoje. Stipriausioje nacionalinėje Europos lygoje lietuvis nežibėjo, tačiau įgytą patirtį, įgūdžius stengsis tinkamai išnaudoti Kaune.
190 cm ūgio įžaidėjo tarpsezonis buvo išties įtemptas. Žaidimas Lietuvos studentų rinktinėje universiadoje, kvietimas į nacionalinę vyrų komandą, o dabar ir pradėtos treniruotės su Kauno ekipa byloja apie krepšininko darbštumą, atkaklumą.
V.Čižausko žaidimas, nepaisant nepatekimo į galutinį rinktinės dvyliktuką, neliko nepastebėtas. Krepšinio treneriai, buvę žaidėjai, ekspertai pasiruošimo cikle buvo nudžiuginti solidžiu jaunojo žalgiriečio žaidimu ir netgi prognozavo jam vietą galutinėje nacionalinės komandos sudėtyje. Visgi rinktinės treneriai savo planuose jaunajam talentui vietos šį kartą dar neatrado ir po draugiškų rungtynių maratono Graikijoje padėkojo už atsidavimą ir žaidimą rinktinėje.
Pailsėjęs porą dienų V.Čižauskas iškart kibo į darbą ir pradėjo ruoštis naujam sezonui su Kauno „Žalgirio“ komanda.
– Kokį įspūdį iš turėtų treniruočių susidarei apie naujai suburtą „Žalgirio“ kolektyvą? – Žalgiris.lt paklausė V.Čižausko.
– Kol kas turėjau tik porą treniruočių, kadangi tik užvakar praėjau medicininį patikrinimą, tačiau susidaryti nuomonę apie kolektyvą jau spėjau. Nemažai žaidėjų puikiai pažįstu iš anksčiau, atmosfera puiki, treneriai taipogi palieka gerą įspūdį.
– Galbūt jau teko kalbėtis su vyr. treneriu Ilias Zouru apie tavo ateitį komandoje? Kokio vaidmens tikiesi „Žalgiryje“?
– Apie konkrečius ateities planus dar nekalbėjome, tačiau susipažinome, treneris išsakė nuomonę apie mano žaidimą rinktinėje. I.Zouros atskleidė, kad dabar dideliais krūviais manęs neapkraus, leis kūnui šiek tiek pailsėti po įtemptos vasaros. Dabar svarbiausia – perprasti trenerio filosofiją, jo naudojamas schemas ir tik tada bus galima kalbėti apie vaidmenis komandoje.
– Praėjusį sezoną praleidai Ispanijoje. Ar iš tiesų ta legionieriaus „duona“ tokia saldi, kaip dauguma įsivaizduoja?
– Gyvenimo sąlygos buvo išties geros ir, nors žaidimo atžvilgiu man nelabai pasisekė, žaisdavau nedaug, esu patenkintas. Pats norėjau išvykti, manau visa tai tik į naudą.
– Ispanijoje atstovavai vieniems iš lygos autsaiderių, o štai dabar teks žaisti Eurolygoje, vilkėti Lietuvos čempionų marškinėlius. Ar nebijai galimos naštos, laukiančių sunkumų?
– Ispanijos lyga taip pat stipri. Ten rungtyniauja stipriausios Eurolygos, Europos taurės komandos, jaučiama didžiulė konkurencija, įtemptas tvarkaraštis. Tad laukiantys sunkumai, galima našta tikrai nebaugina, tik dar labiau skatina dirbti, tobulėti.
– Ar tikėjaisi sulaukti pakvietimo į Lietuvos vyrų rinktinę?
– Tikrai nesitikėjau. Sezonas nebuvo pats sėkmingiausias, tačiau džiugu, kad universiadoje pavyko įsilieti į komandą ir taip buvau pastebėtas vyrų krepšinio rinktinės trenerių.
– Praleidai nemažai laiko rinktinės „virtuvėje“, turėjai treniruotes su galingais, labiau patyrusiais žaidėjais. Ar nebuvo sunku vėliau atvykus sėkmingai įsilieti į komandą?
– Sunku nebuvo. Tiesiog buvo keista – aukštas lygis, pirmas kartas vyrų krepšinio rinktinėje. Daugumą žaidėjų puikiai pažinojau, atmosfera taipogi buvo ypatinga, tad prisijungti prie kolegų nebuvo sunku.
– Taigi, pabūkime orakulais... Ką prognozuoji kolegoms Slovėnijoje?
– Manau turėtų grįžti su medaliais (šypsosi).
