Amerikos idealą puikiai iliustruoja teisininko Roberto Jacksono sukurtas prokuroro paveikslas, kai prokuroras yra griežtai atsiribojęs nuo politikos ir tiria bylą, nekomentuoja viešai jokių savo veiksmų ir nuomonės, neleidžia daryti nė menkiausių užuominų apie politinius motyvus, prokuroras, kuris ne tik ieško kaltinimų, bet ir išteisinimų, sulyginęs šitas dvi puses surašo kaltinimus ir pristato teismui. Tačiau postsovietinėje erdvėje sklando kitoks palikimas.
Pagrindinis istorinis veikėjas — Stalino prokuroras Andrejus Vyšinskis. „Jo didžiausias įnašas buvo aiškinimas, kad „teisingumas“ yra lankstus, atsižvelgiant į tai, kas „rūpi žmonėms“, ir kad „nekaltumo prezumpcija“ yra abstraktus liberalus teisinis principas, kurio „poveikis kovoje su nusikaltimu yra demobilizuojantis ir išmagnetinantis“. Tačiau labiausiai A. Vyšinskis išgarsėjo tuo, kad baudžiamąjį persekiojimą naudojo kaip politinę priemonę. Tų, kurie buvo nurodyti kaip režimo priešai, negalima buvo paprasčiausiai pašalinti, tačiau, kaip teigė Vyšinskis, jiems sunaikinti veiksmingiau buvo naudoti baudžiamąją teisinę sistemą. Tokie priešai buvo apkaltinami ir politiniais nusikaltimais ir įprastais įvairiausiais nusikaltimais, pvz., korupcija. Tada jiems būdavo daromas didelis spaudimas, kad jie prisipažintų esą kalti. Spaudimas buvo daromas taikant apklausos metodus, tačiau dažniau kaltinamojo šeimos nariai ir draugai buvo nuteikiami priešiškai arba atvirkščiai — buvo grasinama, kad bus imtasi veiksmų kaltinamojo artimiesiems pakenkti. Pagaliau A. Vyšinskis buvo „parodomojo teismo proceso“ sąvokos ir koncepcijos pradininkas, kai kaltinamasis — visiškai sužlugdytas ir pažemintas menkas žmogelis — supriešinamas su visu pasauliu ir yra priverstas prisipažinti, kad padarė nusikaltimus; šis procesas — tarsi ištisas didesnio vaidinimo veiksmas, kuriame pasauliui pristatomi jo padaryti nusikaltimai. Kaip teigė A. Vyšinskis, pasitelkdamas šį metodą, jis galėjo ne tik pašalinti oponentą, tačiau ir sunaikinti net atsiminimus apie jį, suvaržydamas visas įmanomas galimybes, kad aplinkui jį galėtų susiburti opozicinė grupė. Ar tai Jums nieko neprimena? Man šis aprašymas idealiai atitinka Darbo partijos bylos procesą, kurio tikslas — pasėti nepasitikėjimą partijos viduje, taikyti dvigubus standartus, žeminti kaltinamuosius, o galiausiai — sužlugdyti partiją, tai yra, savo oponentą, ir psichologiniu, ir moraliniu būdu. Tokia teisėsauga yra valstybės žaizda. Jei net žiniasklaidos apšviestoje byloje galima interpretuoti įstatymus, tai kaip reikia apsiginti eiliniam žmogui, kurio byla ir laisvė niekam nerūpi?

Rimtam,stipriam politikui neleidžia ramiai dirbti.Paliktu jau ramybei.

Konservatoriai intensyviai bando pakenkti stipriam lyderiui ir konkurentui Uspaskich.

tegul svarsto,jei jau daugiau neturi ką veikti tik pilstyti iš tuščio į kiaurą,ką gi,jų pasirinkimas.

na va ir pasirodo kas per klajūnai socdemai,žmonės be nuomonės ir neverti pasitikėjimo

tai čia naujiena skirta konservatoriams, jie pirmai sugriovė šito klausimo užbaigimą, o dabar žutbūt stengiasi pasitaisyti, tai turės progą, sėkmės jiems

Įdomūs tyrimai. Kad Darbo partijos pirmininkės L. Graužinienės reitingai krenta- blefas. Netikiu, kad ir šalies ponia jau pasiekė tokias aukštumas, pagal jos elgiasį ir politinius veiksmus, tai neatitinka tyrimų rezultatų. Tačiau apie tokius tyrimus, manau žino visa Lietuva. Kaip žiniasklaidai užsakoma, taip ji ir surašo. Kaip ir teismų, taip ir žiniasklaidos veiksmai, yra reguliuojami.

262. veneras2013-12-20 22:56IP: 77.79.61.243 1
Plačiau pažvelgus į aukščiau suminėtą situaciją, galima susidaryti nuomonę, kad dėl viso to didele dalimi kalti ir mūsiškiai "hegemono" partijos perėmėjai bei palikuoniai. Leisdami tokiam "benderiui" išskleisti sparnus Lietuvos politikoje, jie jau ir patys dėl to dabar kenčia. Bent jau etine prasme, tai tikrai. Net ir eiti vogti obuolių verta pasirinkti tinkamesnį partnerį, negu nelabasis. O čia juk finansinėje erdvėje plaukioja šimtai milijonų ES paramos lėšų, o pastebimos sąsajos su stambaus lietuviško ir kitokio verslo kapitalu taip pat dažnai kelia visokių įtarimų. Nemanau, kad stambusis verslas labai džiaugiasi spaudoje paminimais "otkatiniais" procentais, kuriuos tenka įrašyti į savo produkcijos savikainą. Tačiau kur dėsies, jei minėti palikuonys turi laaaabai gerus santykius su teisėsauga ir pavaldžia žiniasklaida. Kas gali norėti užsitraukti šių valdžių nemalonę? Tad summa summarum matosi, kad Gorgijaus mazgas išlieka neperkirstas, o slibino septynios galvos vis dar dūmus ir liepsnas į visas puses pučia. Koks potencialus karžygys gal vis dar snaudžia vieną akį truputį atmerkęs. Verta viską matyti atmerktomis akimis. Kitaip karalaitė atiteks kokiam iš kitos šalies atvykusiam aferistui

Gal jau baigsis intrigos ir čia bus paskutinis balsavimas šiuo klausimu

Seimas turėtų įsivesti perbalsavimų vienu klausimu skaičiaus kvotą