• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad gynybai neskyrus reikiamo finansavimo, rizikas dėl neįgyvendintų projektų turės prisiimti politikai.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad gynybai neskyrus reikiamo finansavimo, rizikas dėl neįgyvendintų projektų turės prisiimti politikai.

REKLAMA

„Jeigu politikai prisiima šitą riziką ir jie iškomunikuos visuomenei, kodėl mes to negalime padaryti, tai ką... Mes, kariuomenė, esame priklausomi nuo politinės valios. Tik noriu pabrėžti – nesvarbu, kokie procentai bus, kariuomenė yra pasirengusi ir dabar ginti šalį, tik klausimas kaip – ar su Molotovo kokteiliais, ar su technologijomis, kurios iš tikrųjų padėtų“, – teigė generolas.

„Bet aišku, nenorime karo. Reikia atgrasyti. Tie numatyti daugiau nei 5 procentai ir būtų atgrasymas“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Kitų metų biudžeto projekte karinėms reikmėms Vyriausybė suplanavo 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

REKLAMA

Tačiau tiek premjerė Inga Ruginienė, tiek naujasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad gynybą ir jos finansavimą reikia suprasti plačiau – ne tik kaip kariuomenės poreikių tenkinimą.

Be kita ko, dalis parlamentarų siūlo 2026 metų gynybos biudžetą mažinti iki 5 proc. BVP, o dalį anksčiau suplanuotų lėšų nukreipti vidaus saugumui ir kelių priežiūrai.

REKLAMA
REKLAMA

„Biudžetas dar tik svarstymo stadijoje, todėl turbūt būtų nelabai garbinga aptarinėti, kas būtų, jeigu būtų, – BNS sakė kariuomenės vadas. – Tačiau aš tik galiu pabrėžti, kad yra sutarta, jog jeigu mes norime iki 2030 pasiekti užsibrėžtų savo tikslų, kas buvo ištransliuota ir metų pradžioje, (...) mes turime skirti ne mažiau kaip 5 proc. būtent gynybai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visi kiti ten išvestiniai dalykai, jie turėtų būti jau priedu“, – kalbėjo generolas.

R. Vaikšnoro teigimu, nusprendę iš krašto apsaugai skirtų lėšų aprūpinti vidaus tarnybos pareigūnus, kurie karo atveju taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, politikai turėtų prisiimti riziką, kad dalis projektų arba būtų neįgyvendinti laiku, arba būtų nukelti po 2030 metų.

REKLAMA

Lietuva iki 2030 metų šalyje siekia išvystyti diviziją.

BNS anksčiau rašė, kad pasikeitusi NATO metodika leidžia į gynybos finansavimo dalį įskaičiuoti ir tiesiogiai su gynyba nesusijusias lėšas, pavyzdžiui, karinio mobilumo projektus.

Tai atvėrė duris Vyriausybei liberaliau traktuoti Aljansui pateikiamas išlaidas gynybai, tarp jų – ir tuos pačius karinio mobilumo projektus, ir asignavimus civilinei saugai.

REKLAMA
Neįgalūs ir korumpuoti politikai kurie sukuria karus, tikrai nesigins nei Molotovo kokteiliais, nei technologijomis. Politikų padarytas klaidas visada bando ištaisyti tokie vadinami patriotai kaip Vaikšnoras. Problema politikoje, o ne kuo ir kaip ginsimės. Jeigu visi draugautų su logika, tai nebūtų karų ir eigoje nebūtų visokių pamąstymų apie gynybas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų