Vilniaus miesto savivaldybės atstovai problemą pripažįsta, tačiau aiškesnį ženklinimą žada tik kitąmet. Negana to, sunkumų asmenims su negalia kyla ir Vilniaus senamiestyje – daugelis restoranų nėra pritaikyti žmonėms su negalia. O verslininkai ir paveldosaugininkai nesutaria, kaip suderinti prieinamumą ir paveldo apsaugą.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Tauro kalnas nepritaikytas neįgaliesiems
„Realiai niekur nusileisti negali – jokių ženklų aplinkui nėra. Ką daryti žmogui su negalia? Ką daryti? Kur judėti? Tu matai laiptus“, – į tokią aklavietę ant Tauro kalno pakliuvo judėjimo negalią turinti vilnietė Monika.
Pasak Monikos, trūksta informacijos ir ženklų, kur judėti, kai tiesiog fiziškai negalima leistis laiptais.
„Mes atėjome nuo Santuokų rūmų, jokių ženklų nebuvo – tai kaip žinoti, kur eiti?“ – klausė judėjimo negalią turinti vilnietė Monika.
Tauro kalną Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo tvarkyti prieš trejus metus ir jis jau yra atvertas visuomenei. Bet pasidžiaugti gali ne visi. Mat judėjimo negalią turintiems asmenims patekti ant kalno tolygu klaidžioti labirintu.
Pagal projektą, su judėjimo negalia asmenims skirti yra rodyklėmis pažymėti keliai. Tačiau specialus, kelią neįgaliesiems žymintis ženklas stovi tik trijose vietose iš šešių galimų. Tad žmonės, turintys negalią, vis suka ratus. Būtent taip atsitiko TV3 žurnalistams su vilniete Monika.
„Aš tai užpakaliu važiuoju čia įprastai. Iškrisi iš vėžimėlio tiesiog“, – teigė Monika.
O apvažiuoti ratu užtruko papildomas šešias minutes. Tiesa, trūksta ženklų ir ant kalno viršūnės.
„Tėveliai, aišku, pasiima vežimėlius ir užsineša mamytės, o mums atvažiavus kaip pakilti atgal? Tikėtis, kad kažkur kitur yra, matyt“, – teigė Monika.
Situacija pagerės kitais metais
Negana to, nedėkinga ir pati kalno infrastruktūra – danga prie amfiteatro trukdo judėti. O kad Tauro kalnas vis dar sunkiai prieinamas, konstatavo tyrimą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
„Trūksta žymėjimų, informacijos, trūksta taktilinių takų vietomis, turėklų taip pat. Kai kur yra žmonėms su judėjimo negalia palikti kažkokie trys laipteliai, kur pagal reljefą buvo galima įrengti alternatyvius takelius“, – konstatavo lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Vilniaus vystymo kompanija pripažįsta, kad kalnas ne iki galo pritaikytas asmenims su negalia, o tobulinimo darbai bus užbaigti kitais metais.
„Buvo reikalavimai būtinai išlaikyti tiek kalno reljefą, tiek išlaikyti buvusių takų, trasų ir laiptų – juos išlaikyti tose pačiose vietose, kur buvo. Bus tiek informaciniai stendai, tiek informaciniai ženklai, kurie ženklins sankryžose ir ženklins kalno apačioje tas vietas, kurios yra pritaikytos žmonėms su negalia“, – patikino Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Vilniaus senamiestyje irgi netrūksta problemų
Bėdos ir Vilniaus senamiestyje. Pavyzdžiui, Vilniaus gatvėje veikia dešimtys restoranų. Tiesa, vos trys maitinimo įstaigos turi pritaikytus įėjimus asmenims su negalia. Visur kitur pateksi – tik laiptais.
58-erių Ugnė važiuodama Vilniaus gatve TV3 Žinioms parodė, kur ji įvažiuoti visiškai negalėtų.
„Ar ant tokio aukšto laipto, ar galėtų mane draugas... Turbūt neužtemptų... Jeigu tas ratukas užkliūna, aš virstu iš vežimo, virstu su visu vežimu iš jo, tai yra pavojinga“, – tikino vilnietė Ugnė.
Moteris nuogąstauja, kad senamiestyje esančių restoranų vidus dažnai nepritaikytas.
„Jeigu tualetas kur nors rūsy žemai, vėl pasidaro problema, nes tu tam restorane turi galvoti, ar tu gali atsigerti daugiau“, – sunkumus vardijo Ugnė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė 15 skundų dėl Vilniaus ir Kauno maitinimo įstaigų. Tarnyba jas perspėjo – esą tai diskriminacija prieš asmenis su negalia.
Ginasi, kad negali pagerinti situacijos dėl paveldosaugos
Tokį sprendimą restoranų ir viešbučių asociacija vetina skeptiškai, esą jų patalpos – kultūros paveldo teritorijoje, dėl to keblu atlikti remonto darbus.
„Mes negavom atsakymo iš lygių teisių, kaip 17, 18 amžiaus pastate galima praplėsti tualetą, įdėti laiptus. Apipylė purvu visus restoranus, neišsiaiškinę realios padėties“, – teigė restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Čia gal tokio geranoriškumo tokiais atvejais trūksta. Na, o kitais atvejais reikia kreiptis į kultūros paveldo departamentą, konsultuotis su žmonėmis su negalia ir ieškoti pradžiai laikinų sprendimų“, — teigė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Kultūros paveldo departamento atstovė sako, jog paveldosaugos reikalavimai išties gali kelti iššūkių.
„Ne visada galima keisti įėjimus, šaligatvių žeminti, aukštinti dangas, tai čia yra problema. Mes paveldą turime išsaugoti, jį pritaikyti visuomenės poreikiams, bet tiek, kiek nežaloja to paveldo“, – patikino Kultūros paveldo departamento atstovė Rasa Trapikienė.
„Nariams komunikuosime tai, kad jie labai aiškiai įvardintų savo visuose soc. tinkluose ir feisbukuose, kur reklamuoja savo restoranus, kad būtų labai aiškiai įvardinta ar galima patekti, ar negalima“, – teigė restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė.
Lietuvoje asmenų su negalia skaičius viršija 230 tūkstančių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
