„Tai yra absoliutus populizmas – kai viena ranka pasisakydamas už 5-6 proc. BVP finansavimą gynybai ponas Nausėda pasisako už dalykus, kurie labai ženkliai sumažintų valstybės biudžeto pajamas, kurių nebūtų tiesiog kuo pakeisti“, – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo I. Šimonytė.
Prezidentūra teigė, kad nulinis GPM tarifas galėtų būti taikomas terminuotai, penkerių metų laikotarpiu, skaičiuojamas gimus kiekvienam vaikui.
Mokesčio lengvata būtų taikoma iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio (šiemet – 2108,88 eurų).
„Sakyčiau, čia jau siūlymas yra iš tokios utopijos srities, tokio masto, juoba, kad jis neatitinka net pačios logikos mokesčių sistemos ir Gitano Nausėdos, kuris yra save paskelbę kairiuoju – kai tu taikai nulinį tarifą žmogui nuo bet kokių pajamų vien dėl to, kad jis turi vaikų, tai kam jūs vedate didesnį GPM tarifą nuo aukštesnių pajamų žmonėms, kurie vaiką gal jau užaugino, gal vaikų neturi“, – teigė buvusi finansų ministrė.
Kritikuoja ir kitą Nausėdos siūlymą
I. Šimonytė taip pat priminė, jog Seimas jau yra pritaręs kitai prezidento iniciatyvai, kuria numatyta remti šeimas su vaikais – taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už kiekvieną vaiką, ši lengvata pradės galioti nuo 2027-ųjų.
Konservatorės manymu, valdantieji šiam pasiūlymui pritarė darydami paslaugą šalies vadovui.
„Tai jau yra vienas sprendimas, priimtas to paties Nausėdos iniciatyva, kuris negalioja, neaišku, kada galios, neaišku, ar pradės galioti, bet tada prezidentas nusprendžia, kad jis išbėgs su dar vienu, dar geresniu pasiūlymu ir tą pasiūlymą pateikia, o, suprask, pajamų biudžete tegul ieško finansų ministras“, – aiškino ji.
Pasak Prezidentūros, išdėsčius lengvatos taikymą ilgesniu laikotarpiu, ji turėtų mažesnį poveikį biudžetui – skaičiuojama, kad jis galėtų siekti nuo 0,5 proc. iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prezidentūra anksčiau taip pat teigė, kad skatinant gimstamumą reikia imtis kompleksinių priemonių, skirti paramą šeimoms su vaikais, jaunoms mamoms, municipalinio būsto plėtrai ir būsto nuomai.
Tarp tokių siūlymų – ir darbo užmokesčio atskaitymų taikymas mokant pelno mokestį darbdaviams, įdarbinantiems daugiavaikius tėvus.
Buvusios Vyriausybės vadovės teigimu, jai atrodo nelogiški prezidentūros atstovų argumentai, kad tokiu būdu darbdaviams būtų pigiau įdarbinti žmones, kurie augina vaikus.
„Kai tu nusprendi visiškai atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio ir paskui pradedi aiškinti, kad tokius tėvus yra pigiau samdyti darbdaviams, nors tai yra darbuotojo mokestis, man visa tai skamba kaip vienas didelis nesusipratimas“, – sakė I. Šimonytė.
„Man atrodo, Prezidentūra galbūt jau nelabai galvoja apie paskemes to, ką siūlo“, – teigė politikė.
Mano, kad socialdemokratai nesiims problemų dėl gynybos finansavimo
Valstybės kontrolei (VK) raginant politikus skubiai ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, tarp kurių pirmiausia – mokestiniai pakeitimai, I. Šimonytė mano, kad valdantieji socialdemokratai, vasarą jau priėmę mokesčių reformą, prie šių klausimų nebegrįš, o spręsti iššūkius išlaikant smarkiai padidėjusį gynybos finansavimo lygį paliks kitos kadencijos Seimui.
„Truputį grįšiu į šių metų pradžią, kai buvo priimtas sprendimas dėl 5-6 proc. BVP finansavimo (gynybai – ELTA), tuomet visi klausinėjo, ir jūs (žurnalistai – ELTA) klausinėjot, ir mes klausinėjom socdemų – kaip jūs ruošiatės tai padaryti, turint omeny deficito apribojimus ir biudžeto pajamas ir niekas negalėjo atsakyti į jokį klausimą, nes tiesiog nežinojo, kaip tai padaryti, nes akivaizdu, kad tam reikia tvarių pajamų prie visų kitų sąlygų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
VK vertinimu, esamas valstybės biudžeto projektas fiskalinės drausmės taisykles atitinka dėl Europos Komisijos (EK) Lietuvai patvirtintos išlygos, kuri leidžia į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot auditorių, išlygai baigus galioti, po 2028 m. reikės staigiai mažinti biudžeto deficitą ir, per ateinančius metus neradus naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, vėliau teks mažinti gynybos, socialinių poreikių finansavimą.
Anot I. Šimonytės, ją labai nustebintų, jei socialdemokratai dabar pradėtų galvoti apie tvarius biudžeto finansavimo šaltinius.
„Socdemai tikrai negrįš (prie mokesčių reformos – ELTA). (…) Mano spėjimas yra toks – socialdemokratai išnaudos šimtu procentų šitą galimybę (dėl išlygos deficitui – ELTA) per savo kadenciją, o toliau spręsti, ką daryti su augančia skola ir gynybos finansavimu nuo 2029 metų, kaip prastai Lietuvoje, deja, būna, paliks kažkam, kas 2028 m. laimės rinkimus “, – tikino politikė.
Seimo birželį patvirtinta mokesčių reforma įsigalios nuo 2026-ųjų, ji į biudžetą turėtų sunešti apie 278,5 mln. eurų.
Mokestinėje pertvarkoje numatyta didinti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą, keisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
