Tačiau kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad egzistuoja galimybė nulaužti bet kokią transporto priemonę – ne tik jų gamintojams, bet ir hakeriams.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Maršrutui į Vilnių iš Trakų ruošiasi „Trakų paslaugų“ autobuso vairuotojas Tomas. Jis vairuoja naujausią, vos prieš mėnesį atkeliavusį, įmonės pirkinį – kinišką elektrinį autobusą „King Long“.
„Kiek man teko vairuoti įvairių, vairuotojui tai ganėtinai patogus autobusas“, – sakė vairuotojas Tomas Lekečinskas.
Iš viso įmonė „Trakų paslaugos“ įsigijo keturis tokius autobusus. Vienintelė bėda, sako įmonės direktorius, kad išmani šildymo sistema kartais sutrinka.
„Iš vienos zonos šiluma pereina į kitą ir įvyksta sistemų nesuderinamumas. Džiaugiamės, kad tikrai tiekėjai labai reaguoja. Kiekvieną dieną kalbame, komunikuojame, sprendžia problemas, jau tris programines įrangas pakeitė“, – komentavo įmonės direktorius Rolandas Lenkauskas.
Tiesa, kol kas be rezultato. Šalies autobusų parkuose kiniškų autobusų kol kas nėra daug – vos kelios dešimtys. Tačiau pastaruoju metu vežėjai Lietuvoje turi pirkti netaršius – dažniausiai elektrinius autobusus. Elektrinių autobusų rinkoje lyderiauja kinai, mat viešuosiuose pirkimuose jie gali pasiūlyti žemą autobusų kainą.
„Visada labai koreliuoja su kainos ir kokybės santykiu. Paradoksas – jie siūlo daug ir labai už pigią kainą, dėl to ateitis Lietuvoje kol kas, manau, yra kiniečių rankose“, – tikino R. Lenkauskas.
Kitose šalyse kiniški autobusai kur kas populiaresni. Norvegijoje, pavyzdžiui, kiniškų elektrinių autobusų važinėja daugiau nei tūkstantis. Tačiau sostinės Oslo viešojo transporto įmonė patikrino vieną europietišką ir vieną kinišką elektrinį autobusą. Paaiškėjo, kad kinų gamintojas savo autobusuose paliko saugumo spragą, kuri leido gamintojams nuotoliu iš Kinijos išjungti autobusą. Kaimyninėje Danijoje kaip tik laukiama beveik 0,5 tūkst. naujų kiniškų elektrobusų, o valdžia suka galvą, ką dabar su jais daryti.
„Ne tik šituos autobusus galima atjungti. Juk žiūrėkite – ir dronus atjunginėja, skrendančius ore“, – tvirtino vairuotojas.
„Yra sudėtinga, kas praktiškai neįmanoma, bet jeigu įvyktų, kad kažkas į sistemą įsilaužtų, tai jie galėtų pamatyti tik tuo metu vykstantį autobuse vaizdą. Daugiau, mano žiniomis, nieko pavykti negali“, – pridūrė direktorius.
Pati įmonė „Yutong“ sako, kad techniškai nuotoliu autobusų negali sustabdyti ar kitaip juos paveikti. Tačiau kad gamintojai siūlosi rūpintis autobusais nuotoliu, taip pasilikdami bent teorinę galimybę be kontakto juos bet kada išjungti, „Trakų paslaugų“ vadovas patvirtina. Atsargūs turi būti autobusus perkančių įmonių atstovai, rengdami pirkimų sąlygas. Akylesni turėtų būti ir automobilių vairuotojai.
„Bet koks šiuolaikinis automobilis yra šiek tiek ar net labai daug kompiuteris. Tai kadangi žinom, kad išmanų įtaisą įrenginį galima valdyti nuotoliu, tai visiškai aišku, kad galima valdyti turbūt ir automobilį“, – pasakojo automobilių ekspertas Vitoldas Milius.
Skirtingai nei autobusai, kiniški automobiliai Lietuvoje vis dar reti.
„Kol žmonės patikės, tai dar praeis šiek tiek laiko, bet tai, ką mes matome aplinkui mus – tiek į Lenkijos pusę ar Vakarų Europos – tai stebuklų nebus, ten yra ženkliai daugiau kinų gamintojų“, – pridūrė V. Milius.
Ne tik autobusai gali būti valdomi
Tačiau nebūtinai kiniškas ir nebūtinai autobusas gali būti valdomas nuotoliu, nežinant vairuotojui. Dalis automobilių, lėktuvų, laivų gamintojų gali sąmoningai pasilikti prieigą prie savo transporto priemonių, aiškindami, neva taip geriau patiems vairuotojams.
„Mūsų, kaip vartotojų patogumui, programinės įrangos atnaujinimui“, – vardijo kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
Tokiu būdu atsiveria galimybė automobilius, autobusus ir kitas transporto priemones užvaldyti vadinamiesiems hakeriams.
„Kol kas piktybiškai to niekas nenaudoja, bet žinome atvejus su programine įranga, robotais, kitais elektroniniais prietaisais, kuriuos užgrobę hakeriai prašo išpirkos“, – tvirtino kibernetinio saugumo ekspertas.
Automobiliams technologiškai tobulėjant, atsiranda galimybė ir pačiai valstybei kontroliuoti automobilius. Tačiau kartu su tuo didėja ir, pavyzdžiui, teroro aktų rizika.
„Dešimtis ar šimtus nulaužus valdyti vienu metu ir galima daryti net ir mini teroro aktus gatvėse“, – atskleidė M. Pareščius.
„Vieną gerą tikrą automobilį be elektronikos visgi turėkite pasistatę kaip atsarginę versiją, kai tuos, anuos išjungs, tai su tuo senu dyzeliuku galėsit važiuoti“, – pridūrė automobilių ekspertas.
Kol kas dyzelinu varomi automobiliai išlieka populiariausi. Šių metų spalio duomenimis, jų Lietuvos gatvėse važinėja daugiau nei 1,2 milijono, o įkraunamų hibridinių ir grynųjų elektromobilių – vos daugiau nei 40 tūkst.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
..."
Kai atras griovyje su visais keleiviais , jau bus vėlu.
Tai kaip ar jau santykiai su Kinija "atšilo" , jei taip , tai tam Graikijos saloj pilaitėj su šortukais praneškite ,kad su Taivaniu ar kitaip Taibėjum niekas neišdegė.
