Ministras pabrėžė, kad siekiant iki 2027 metų parengti infrastruktūrą Vokietijos brigadai, o iki 2030 metų turėti pilno operacinio pajėgumo diviziją, 2026–2030 metais Lietuvos gynybos biudžetas sieks 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Susitikimo metu R. Kaunas su admirolu taip pat aptarė regiono saugumą ir oro gynybą, pažymėdamas pasikartojančius rytinio flango oro erdvės pažeidimus.
„Esama saugumo situacija aiškiai rodo būtinybę sustiprinti oro gynybą regione. Tikiuosi, kad sustiprinto budrumo operacija „Eastern Flank Watch“ taps svarbiu žingsniu siekiant šio tikslo“, – pranešime cituojamas ministras.
Susitikime R. Kaunas taip pat padėkojo admirolui už indėlį į Italijos sprendimą Lietuvoje dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą SAMP/T, pristatė Lietuvos pastangas stiprinti nacionalinius oro gynybos pajėgumus bei aptarė kontrabandinių balionų ir dronų daromus erdvės pažeidimus.
ELTA primena, kad spalio viduryje Vyriausybės vadovė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.
Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
