Apie tai, ar mūsų Vyriausybės vykdoma užsienio politika tarnauja Lietuvos ekonominiams interesams, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininku Remigijumi Motuzu.
Pradėjusi spręsti balionų, atskrendančių iš Baltarusijos, problemą, Lietuvos vyriausybė ne tik neišsprendė šios problemos, bet sukūrė naują. Ir mes dabar turime Baltarusijoje sulaikytus Lietuvos vilkikus, vežėjai patiria didžiulius nuostolius. Ar čia mes einame teisingu keliu?
Iš tiesų, buvo laikoma, kad tai yra hibridinė ataka iš Baltarusijos. Iš tikrųjų mes turime žinių, kad Baltarusijos režimas ir specialios institucijos tą balionų paleidimą kontroliuoja, ir buvo įspėta ne kartą, jeigu nebus imamasi priemonių, kad bus uždarytos sienos. Ir sienos buvo uždarytos. Galbūt buvo per mažai suteikta informacijos apie sienų uždarymą vežėjams, kad tikslios datos nebuvo paskelbta ir galbūt dėl to susidarė tokia situacija.
Bet kita vertus, turbūt negalima atmesti ir to faktoriaus, kad jau po 2015 metų, ypač 2017 metais, kai pati Rusija pritaikė tam tikras ekonomines sankcijas ir Baltijos šalims, ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms, investuoti, turėti verslą Rusijoje ir Baltarusijoje buvo rizika. Ir aš manau, kad visą tą laikotarpį mūsų verslas, turėdamas verslo Baltarusijoje ar keliaudamas per jos teritoriją, tam tikra prasme rizikavo.
Mes žinome tik tiek, kad vėlgi turbūt pristigo komunikacijos ir tarp pačių vežėjų, kad uždarius tas sienas, kurios buvo uždarytos praėjusią savaitę, galėjo išvykti tie vilkikai iš Baltarusijos teritorijos. Bet turbūt dauguma iš jų manė, kad ir toliau galės keliauti iš Baltarusijos pusės, nes tame Vyriausybės nutarime yra pažymėta, kad uždarius sienas gali keliauti, gali atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją visi tie, kurie turi Lietuvos Respublikos pasą ar laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ar nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje užsieniečiai.
Kitaip tariant, jūs manote, kad jei vilkikų vairuotojai kažko nesuprato apie tai, ką čia ketina veikti Lietuvos vyriausybė, kaip ji toliau kariaus savo, ko gero, reiktų sakyti, vertybinius karus, tai jie patys ir kalti, kad nesuprato, Vyriausybė niekuo dėta?
Ne, be jokios abejonės, Vyriausybė irgi yra (kalta – tv3.lt). Žinoma, kad jos buvo geriausias noras užbaigti savo misiją, nes kai paklausys vežėjų, prisipažins: „ir aš tiek daug nežinojau“.
Pasirodo, kad tranzitas yra gana sudėtingas dalykas – nuo Azijos iki Vakarų, Europos Sąjungos valstybių kelis kartus keičiasi galbūt ir vairuotojai, ir perkabinamas tranzitas, ir taip toliau. Galbūt visi, be jokios abejonės, norėjo kuo geriausiai išspręsti tas problemas. Pagaliau tie vilkikai, vežėjai turi tam tikrus įsipareigojimus, yra sutartys su konkrečiais tiekėjais. Žinoma, jie norėjo užbaigti. O šiandien aš manau, kad iš tiesų Vyriausybės ir politikų uždavinys yra padėti iki galo išspręsti tą problemą.
Bet Vyriausybės vadovė pasakė, kad vilkikų vežėjai emocingai sureagavo ir nereikėjo taip emocingai reaguoti. Iš karto buvo jų reakcija. Kokios čia gali būt emocijos, jeigu patiriami didžiuliai nuostoliai?
Aš manau, kad visada reikia būti labai atidiems. Yra, pagaliau, ne tik Vyriausybė, yra patarėjai ir, sakykime, priimant sprendimus, yra kolegialūs sprendimai. Pagaliau yra Susisiekimo ministerija, kuri dalyvauja, Ekonomikos ministerija, kuri galbūt Vyriausybės posėdžio metu turėjo įspėti ir pakalbėti ir numatyti tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Aš manau, kad premjerės emocinis reagavimas irgi buvo dėl to, kad vežėjai grasina, kad jie streikuos Vilniuje, Briuselyje ir kitur.
Pone Motuzai, kelis žodžius gal pasakytumėte apie mūsų užsienio politikos ypatumus. Mūsų strateginė partnerė ir kaimynė Lenkija turi kuo puikiausius santykius su Kinija, Kinijos investicijos Lenkijoje yra labai didelės. Mes su Kinija diplomatinių santykių nebeturime, nutraukėme. Dabar Amerika gerina santykius su Baltarusija, kalba apie verslo santykių plėtojimą ir pan. Mes su Baltarusija ilgainiui tik bloginame savo santykius. Kas tai per politika, kuri neįsipaišo net į mūsų strateginių partnerių, Vakarų sąjungininkų ir kaimynų politiką?
Žinoma, kad patys svarbiausi politikos formuotojai yra prezidentas kartu su Vyriausybe šiame etape su Užsienio reikalų ministerija. Kita vertus, mes laikomės ir bendros Europos Sąjungos pozicijos. Kalbant apie Kiniją, mes jau ne kartą apie tai kalbėjome – šiuo metu yra dedamos pastangos. Bet žinoma, kad pagrindinis reikalavimas yra Taivano atstovybės pavadinimas, kuris sujaukė viską.
Bet estai sugebėjo pasipriešint šitai pagundai. O mes – ne.
Norima, kad būtų laikinųjų reikalų patikėtinių biurai ar atstovai, kurie ir iš tikrųjų spręstų problemas. Aš suprantu ir įsivaizduoju, nes dirbau Maskvoje, kad jeigu ir esant blogai situacijai diplomatinis atstovavimas yra reikalingas. Jeigu mes sakome, kad ten režimas ar kažkas vykdo ne tokią politiką, mes turime matyti, iš pirmų lūpų girdėti, būti ten ir informuoti savo valstybę, kad galėtų priimti atitinkamus veiksmus ir apsisaugoti.
Visą pokalbį žiūrėkite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
