Tačiau ekspertai sako, kad klaidų netrūko ir mūsų pusėje – esą valdžia, nepagalvojusi apie mūsų kraštiečius, uždarė sienas nedavus nei laiko, nei signalo sugrįžti. Kritikos strėlės keliauja ir darbdaviams, numojusiems ranka į seniai matomas rizikas.
Baltarusijoje įstrigus dideliam kiekiui vilkikų ir puspriekabių bei dėl to nepatenkintiems vežėjams svarstant Lietuvoje blokuoti kelius, Lietuvos valdžia sako, kad tokia priešiškose valstybėse veikiančio verslo reakcija yra perdėta bei nesąžininga.
Ruginienė atkerta: nesąžininga, perdėta – rizikoms reikėjo ruošis
Premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, jog vežėjai turėjo įsivertinti galimas rizikas bei joms pasiruošti.
„Vežėjų perdėtas emocinis fonas yra šiek tiek nesąžiningas. Apie tai (Minsko reakciją į uždaromą sieną – BNS) kalbėjome, sakėme, kad reikia tam ruoštis“, – LRT radijui trečiadienį sakė I. Ruginienė.
„Tikrai skaudu dėl tokios situacijos, bet klausimas toks – jei mūsų verslas turi verslo santykius su Baltarusija ar Baltarusijai, Rusijai prijaučiančioms šalims, turi įsivertinti riziką“, – pridūrė ji.
I. Ruginienė pabrėžė, jog vežėjai apie Vyriausybės planus uždaryti sieną žinojo, tad jie turėjo laiko tam pasiruošti. Ji taip pat ragino suprasti būtinybę Lietuvai imtis priemonių siekiant užtikrinti valstybės saugumą.
„Sienos nebuvo uždarytos čia ir dabar staigiai, (...) nuolatos dvi savaites kartojome ir sakėme – jeigu nesustos hibridinė ataka, mes uždarysime ilgesniam laikui. Tai čia galima buvo šitai situacijai tikrai pasirengti“, – kalbėjo ji.
„Jeigu yra jautri situacija tarp mūsų ir Baltarusijos bei Rusijos, mes imsimės visų veiksmų užtikrinant saugumą (...). Ir tam verslai, kurie bendradarbiaus su tokiomis šalimis, turi ruoštis ir įvertinti riziką toliau tęsiant tokius santykius“, – sakė ministrė pirmininkė.
Klausimai darbdaviams: kodėl išleidote vilkikus, žinodami rizikas?
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso (LPSA) pirmininkas Audrius Cuzanauskas nurodo, kad šiuo metu iš Baltarusijos namo grįžti beldžiasi apie 2 tūkst. Lietuvos vilkikų, tačiau iš viso Baltarusijoje dabar yra apie 5 tūkst. vairuotojų.
Susidūrus su šiomis problemomis, žvilgsnis vėlgi nukrypo į darbdavius, kurių darbuotojai bei vilkikai šiuo metu įkalinti svetimoje šalyje. A. Cuzanauskas nurodo, kad žmonės, dirbę su Rytų valstybėmis, turėjo atsižvelgti visas į aplinkybes ir rizikas.
„Darbdaviai žinojo rizikas ir tie, kas dirbo su Rytų valstybėmis, jie visą laiką žinojo, kad tai yra padidintos rizikos zona. Tai dabar šaukti, rėkti dėl to, kad taip atsitiko, juk visi ne maži vaikai esame ir visi puikiai tai žinojo, ir kokia politika buvo, ir t.t.
Tai jeigu buvo perspėti ir ne vieną kartą, bet po to vis tiek darė taip, kaip jiems reikėjo, verslas buvo verslu, o politika atskirai, taip ir išėjo, ir kas tada vėl lieka kaltas? Valdžia, ar jūs, kurie buvote įspėti, kad nereikėtų ten važiuoti?“ – kalba profesinių sąjungų pirmininkas.
Anot jo, jau ne pirmą dešimtmetį visi puikiai žino, kad būtent Rytų rinka visada yra rizikinga. Kaip pabrėžia pirmininkas, ten daugelyje sričių darbas yra kitoks, nepaisoma reikalavimų ir kažkokių normų.
Pavyzdžiui, ten net kitaip skaičiuojasi darbo laiko apskaita – dažniausiai ji būna pas vairuotojus išjungta, nes tai nebe Europos Sąjunga (ES) ir ten nelabai kas kontroliuoja šių aspektų.
„Ten jau yra kyšių sistemos ir visa kita, mes tai puikiai girdime iš vairuotojų, kokiomis sąlygomis jiems tenka ten dirbti. Visa tai vyksta dėl to, kad yra per maža kontrolė.
Jeigu tuos vilkikus pradėtų tikrinti tiek Darbo inspekcija, tiek transporto inspekcija, jie būtų su labai didele nuostaba, nes dabar tikrina tik bakus, kiek kuro įsiveža, o ta kita pusė lieka pačiame šešėlyje“, – pastebi jis.
Papasakojo apie jų pragyvenimo sąlygas
A. Cuzanauskas atkreipia dėmesį, kad darbdaviai manipuliuoja informacija, sakydami, jog vilkikų vairuotojai gyvena automobiliuose savaitę.
„Jie ten mėnesiais realiai gyvena. Yra duomenų, kad po tris, keturis mėnesius, net ir pusmečiais būna gyvena toje fūroje. Ir mes tikrai labai apgailestaujame, kad taip yra, bet tos sąlygos niekada ir nebuvo kitokios.
Taip, dabar sustoję kroviniai, bet vairuotojai ir taip ištisai gyvena fūrose, čia yra faktas. Kai kuriose įmonėse net metais gyvena ir yra tai pagrindžiantys dokumentai. Tiek Darbo inspekcija, tiek darbo ginčių komisijos visą tą dalyką žino“, – sako profesinių sąjungų pirmininkas.
Be to, jis atkreipia dėmesį ir į darbo užmokesčio principus, kur darbdaviai bando sukčiauti bei nuo ko vėliau nukenčia patys darbuotojai.
„Turbūt ne paslaptis, kad vairuotojams yra mokamas minimalus darbo užmokestis plius koeficientas. Pavyzdžiui, Lietuvos minimalus atlygis plius apie 200 eurų. Tačiau visa kita darbuotojui yra sumokama dienpinigiais, nuo kurių nemokami jokie mokesčiai.
Ir tokiu būdu nuolat yra apvagiama darbuotojo socialinė garantija. Jeigu neduok Dieve kažkas su sveikata darbuotojui, tai viskas yra mokama nuo to minimumo su koeficientu ir tiek. Todėl biudžetas šioje vietoje labai nukenčia dėl to, kad naudojama tokia schema ir čia yra įstatymų spragos“, – pažymi A. Cuzanauskas.
Strėlės dėl neapgalvotų veiksmų – ir valdžiai
Darbdavių klaidas įžvelgia ne visi. Štai Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pažymi, kad visa ši situacija yra valdžios aplaidumas ir nepagalvojimas apie vilkikus, prieš uždarant pasienio punktus.
„Pagrindinis dalykas, iš kurio reikia pasimokyti ir kur yra didžiausia bėda, tai kai buvo priimami sprendimai, nebuvo suvokimo, kokios pasekmės laukia.
Čia pasekmės ne ilgai einančios dvišalių santykių, o tokios, kad kai buvo priimami sprendimai, ten [Baltarusijoje] buvo lietuvių vilkikai ir jie neturėjo galimybės, negavo aiškaus signalo ar perspėjimo, kad yra tam tikras laikas, per kurį reikia išvažiuoti“, – aiškina A. Romanovskis.
LVK prezidentas nurodo, kad visa įvykių chronologija prasidėjo nuo to, kad vilkikai iš pradžių išvažiavo ir jau ten buvo, tik tada buvo priimtas sprendimas uždaryti pasienio punktus su Baltarusija, o Baltarusijos rėžimas priėmė atsakomąją priemonę, uždraudę vilkikams judėti po Baltarusijos teritoriją.
„Dabar galima daryti prielaidą, kad jeigu būtų įmonės iš anksto perspėtos, jeigu būtų kažkas tai įvertinęs kaip realiausią riziką, kad ten tuo metu fiziškai yra lietuviai vilkikai, tai gal būtų paliktas kažkoks protingas laiko tarpas arba bent jau būtų perspėta.
Sienos uždarymo klausimas yra dažnas atvejis, bet kol nėra sprendimų, to nesuprasi. O ką aš girdėjau iš įmonių, kad joms nebuvo pasakyta traukti iš ten savo vilkikus, nes po kelių dienų bus uždaryta siena. Nėra tokio pranešimo, tai jie ir nesupranta, gal šalys susitars ir pan.“ – pabrėžia jis.
A. Romanovskis nurodo, kad jo žiniomis, politikai paprasčiausiai nežinojo, kad ten yra vilkikai ir priėmė sprendimus neturėdami pilnos informacijos.
„Čia nesuveikė tie valstybės tarnautojai, kurie turėjo atnešti ir parodyti, kokia yra situacija, nes tikrai ministrai ir premjerė negali žinoti tokios informacijos, jiems turi kažkas ateiti ir pasakyti, kad tokios yra aplinkybės.
Man ta situacija primena, kai buvo santykių su Kinija paaštrėjimas, visi skaičiavo tiesioginę prekybą su Kinija, bet neįsivertino, kad yra ir netiesioginė prekyba. Bet čia pas mus įvyko toks chaosėlis ir viskas“, – sako jis.
Vežėjai skatina Vyriausybę imtis veiksmų – svarsto apie protesto akcijas
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVOS Prezidiumas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu priėmė oficialią poziciją dėl Baltarusijos veiksmų prieš Lietuvos vežėjus ir dėl Vyriausybės neveiklumo sprendžiant šią krizę.
Prezidiumas konstatuoja, kad Lietuvos Vyriausybės sprendimas uždaryti pasienio kontrolės punktus su Baltarusija turėjo būti vertinamas kaip laikina saugumo priemonė, tačiau realybėje jis virto sunkia ekonomine blokada Lietuvos vežėjams. Šiandien tūkstančiai įmonių netenka milijoninių sumų, o tūkstančiai vilkikų tebėra įstrigę Baltarusijoje.
LINAVOS vertinimu, Baltarusijos sprendimas taikyti 120 eurų per parą mokestį ir grasinti konfiskavimu – neteisėti veiksmai, prieštaraujantys tarptautinės teisės, TIR ir CMR konvencijų principams, tačiau Lietuvos institucijos privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad šie vilkikai ten apskritai liko.
LINAVOS Prezidiumas nurodė reikalaujantis, kad Lietuvos Vyriausybė nedelsdama imtųsi realių, o ne deklaratyvių veiksmų. Taip pat vežėjai pateikė savo reikalavimus, kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybė.
- Atidaryti bent vieną pasienio kontrolės punktą, per kurį būtų galima saugiai sugrąžinti į Lietuvą įstrigusius vilkikus, puspriekabes ir krovinius.
- Užtikrinti vežėjų turto apsaugą ir evakuaciją iš Baltarusijos teritorijos bei imtųsi diplomatinių veiksmų per Europos Komisiją.
- Parengti kompensavimo mechanizmą įmonėms, kurios patyrė nuostolius dėl valstybės sprendimų.
- Sudaryti galimybę Lietuvos darbuotojams ir Baltarusijos piliečiams, turintiems LLG leidimus gyventi Lietuvoje, nepertraukiamai grįžti ir atvykti į darbą per Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktus.
- Atskirti Kaliningrado tranzitą nuo Baltarusijos srautų, nustatant atskirą pasienio kontrolės punktą, kad šie srautai netrukdytų Lietuvos–Baltarusijos vežėjų eismui.
- Kuo greičiau atkurti bent minimalų diplomatinį dialogą su Baltarusija, įsteigiant reikalų patikėtinio ar kito techninio lygmens atstovybę, kuri leistų palaikyti tiesioginį kontaktą su Baltarusijos institucijomis iki tol, kol bus išrinktas teisėtas ir pripažintas demokratinis Baltarusijos atstovas.
LINAVA taip pat akcentavo, kad vežėjai nėra nei politikai, nei diplomatai – jie dirba, moka mokesčius ir palaiko valstybės ekonomiką. Todėl nepriimtina, kad valdžia toleruoja situaciją, kai vežėjų turtas faktiškai įkaitintas už geopolitinius sprendimus.
Pagal asociacijos duomenis, Baltarusijoje vis dar yra apie 4,5 tūkst. Lietuvos įmonių vilkikų ir puspriekabių, iš kurių dalis priverstinai perkelta į mokamas aikšteles Katlovkos rajone. Kasdien didėja rizika, kad šios transporto priemonės bus nusavintos ar apmokestintos absurdiškomis sumomis.
LINAVOS Prezidiumas taip pat pranešė, kad lapkričio 12 d. vyks 48-asis asociacijos kongresas, kuriame vežėjai aptars tolesnius veiksmus. Jeigu iki to laiko nebus atidaryta siena ir nebus realių Vyriausybės sprendimų, vežėjai sako svarstantys protesto akcijų scenarijų tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje.
A. Lukašenka nurodė savo sąlygas dėl lietuvių vilkikų
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį nurodė Užsienio reikalų ministerijai surengti derybas su Lietuvos pareigūnais dėl padėties normalizavimo ir visiško pasienio kontrolės punktų veiklos atkūrimo.
Anot Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „Belta“, A. Lukašenka nurodė užsienio reikalų ministrui Maksimui Ryženkovui organizuoti derybas su už padėtį pasienyje atsakingais Lietuvos pareigūnais.
„Kaip tapo žinoma, šiandien buvo gauti Lietuvos valdžios institucijų pasiūlymai dėl padėties Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje sprendimo (...). Prezidentas išklausė pranešimus apie padėtį Baltarusijos ir Lietuvos bei Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje“, – teigia A. Lukašenkos spaudos tarnyba.
Tuo metu Lietuvai pirmadienio vakarą paprašius Minsko praleisti jos įmonių vilkikus į Lietuvą, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad atsakymų kol kas nėra.
„Iš pačių baltarusių atsakymų dar nėra. Kalbėjau su VSAT ( Valstybės sienos apsaugos tarnybos – BNS) vadu, paklausimas parašytas, kuriame prašoma atidaryti evakuacinius pravažiavimus, kaip mes ir prašėm, dviejuose punktuose. Tai atsakymo kol kas šiandien neturim“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį sakė, kad Lietuva planuoja imtis diplomatinių priemonių – kalbėtis su A. Lukašenkos režimu.
Kiek anksčiau antradienį baltarusių portalas „Nashaniva“ skelbė, kad Lietuvos vilkikams nebus leista išvažiuoti iš Baltarusijos, kol Lietuva atvers sieną.
Anot „Beltos“, apie 800 Lietuvos sunkvežimių jau perkelti į aikšteles prie sienos su Lietuva: 70 – prie Kamenyj Log, 160 – prie Benekainių, 220 – prie Kotlovkos ir 350 – prie Berestavicos, o jų vairuotojams leidžiama išvykti.
V. Kondratovičius antradienį negalėjo paaiškinti, ar vežėjams gali būti taikomos baudos dėl to, kad už stovėjimo paslaugas aikštelėje jie turi mokėti ES sankcionuotai Baltarusijos įmonei „Beltamozhservice“.
„Šitas klausimas, uždaviau mūsų tarnyboms, jie analizuoja, pasakys, kaip čia galima būtų vertinti. Mano manymu, tai čia iš tikrųjų priverstinis stovėjimas ir kito pasirinkimo neturi mūsų įmonės, dėl to, kad taip yra susiklosčiusi situacija, kalbant apie mokėjimą konkrečiai įmonei. Vakare žinosiu, galėsiu tiksliai tada pasakyt“, – žurnalistams teigė ministras.
BNS rašė, kad Lietuva pirmadienio vakarą dar kartą kreipėsi į Minską, kad jos įmonių vilkikai būtų įleisti į šalį per Vyriausybės laikinai uždarytus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus.
Vyriausybė nusprendė mėnesiui – iki lapkričio 30-osios – uždaryti sieną su Baltarusija Medininkų pasienio punkte taikant kai kurias išimtis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kur socialdemokratu užsienio politika stiprinanti versla ir valstybe.
Niekas Budrio nerinko nepriklauso jokiai valdančiai partijai .Pagal veiksmus dirba konservatoriams .
