Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pastebi, kad anksčiau per metus buvo renovuojama apie 500 namų, o pastaraisiais metais šis skaičius sumažėjo ir per metus atnaujinama po kelis šimtus namų.
Aplinkos viceministras Marius Narmontas skaičiuoja, kad dabartinis planas yra iš viso renovuoti 4 tūkst. daugiabučių ir, anot politiko, užsibrėžtas siekis bus pasiektas. Jo teigimu, renovacijos apimtys, kai per metus buvo renovuojama 500 namų, buvo šiek tiek daugiau, nei iškeltas tikslas pradėjus renovacijos programą.
M. Narmonto teigimu, 2013–2014 m. ėmė daugėti renovuotų namų, o pikas buvo pasiektas 2015–2016 m., kai per metus buvo renovuota 700 namų. Nuo tada renovacijos apimtys sumažėjo. Šiais metais renovuota 190 namų, dar 110 namų renovacijos darbai nėra baigti. 2020 metais Aplinkos ministerija planuoja renovuoti 660 namų.
Pasak viceministro, planas, kai Vyriausybės programoje buvo suplanuota per metus renovuoti 500 namų, buvo neteisingas.
„Pirmieji renovuoti daugiabučiai buvo labai maži, patys neefektyviausi, jie išseko. Dabar <...> renovuojami daug didesni namai. Net vidutinė suma, skirta investicijoms, padidėjo praktiškai 200 tūkst. [eurų]. Jei anksčiau skaičiavome, kad [renovacijos darbų] vidurkis yra 250 tūkst., tai dabar turime smarkiai išaugusią sumą ir turime namų, kurių investicinė suma yra virš milijono“, – kodėl buvo sumažėjęs renovuojamų namų skaičius, aiškino M. Narmontas.
Problema – bankrutuojantys rangovai
Viceministro teigimu, dabar iškilo kita problema – rangovai. Per kelis pastaruosius mėnesius bankrutavo trys įmonės, kurios dirbo su 60 renovacijos projektų. M. Narmonto tvirtinimu, kol darbus perima naujas rangovas, darbai stoja ir renovacijos procesas stringa.
„Einama į konkursą su mažiausia kaina, žinant, kad ukrainiečiams nemokės. Būna, kad tokios kompanijos ir neužbaigia renovacijos darbų“, – dabartinę situaciją apibūdino M. Narmontas.
Aplinkos viceministro teigimu, kitų metų kovo mėnesį turėtų būti planas, kuriame numatomos gairės dėl visų Lietuvos pastatų, ne tik daugiabučių, renovacijos.
„Norime turėti papildomus finansinius mechanizmus, kad būtų galima teikti finansus norintiems renovuoti“, – apie renovacijos ateitį kalbėjo M. Narmontas.
Viena iš priemonių, anot viceministro, yra sukurti fondą, iš kurio gyventojai galėtų pasiskolinti, norėdami pradėti savo namo renovaciją.
Renovacija niekada nesibaigs?
Seimo narys Linas Balsys mano, kad yra neaišku, kaip toliau vystysis daugiabučių renovacijos programa: nors Aplinkos ministerija yra numačiusi iš viso renovuoti 4 tūkst. namų, Lietuvoje yra apie 37 tūkst. daugiabučių.
M. Narmonto teigimu, kai renovacijos programa startavo, ji turėjo baigtinį terminą, dėl to buvo pasirinktas ir apibrėžtas namų skaičius – 4 tūkst. Viceministro tvirtinimu, kadangi Europos Komisija klimato kaitą mato kaip prioritetinę sritį ir planuoja skirti finansavimą kovai su šia problema, šie finansai nukeliaus ir pastatų renovacijai, taip bandant pagerinti energijos taupymą.
„[Renovacijos] programa nesibaigs nei 2020 metais, nei 2023 metai“, – patikino M. Narmontas.
Anot viceministro, žiūrint į renovacijos ateitį, yra dvi galimybės. Pirma, leisti imti paskolą būsto renovacijai ir palikti žmonėms patiems rūpintis šiuo klausimu.
„Kitas galimas scenarijus <...> ir bizūno, ir paskatos sistema“, – kalbėjo M. Narmontas.
Pagal tokią sistemą, valstybė suteikia finansinius instrumentus ir paramą renovuotis namus, bet jeigu gyventojai nesirenovuoja arba tai daro neefektyviai, už tai gauna baudą. M. Narmonto teigimu, panašią sistemą taiko Švedija ir Kanada.
„Mes to modelio nesiūlom, kol kas turime tik paskatų sistemą, kad finansuoti ir remti“, – sakė viceministras.
