Įstaiga pranešė, kad šiuo metu jau suteikė visas planines gydytojų specialistų konsultacijų (paprastąsias, kai neatliekamos papildomos intervencijos) bei dienos stacionaro paslaugas, už kurias šias metais apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pagal sutartį su Valstybine ligonių kasa.
„Todėl pacientams, besikreipiantiems dėl šių paslaugų gavimo, bus nurodyta artimiausia galima registracijos vizitui pas specialistą data, kada jis gaus tokias paslaugas nemokamai (kitų metų pradžia, kai įsigalioja nauja kvota paslaugoms). Pacientas gali rinktis gauti paslaugas ir be eilės, jei apmokėtų už jas pats, – nurodė ligoninė.
Jos vadovas patikino, kad darbas ligoninėje dėl to tikrai nestoja.
„Už prioritetines paslaugas – neurologo, kardiologo ir endokrinologo konsultacijas – bei išplėstines konsultacijas pacientams ir toliau mokėti nereikės. Taip pat, būtinoji pagalba ir stebėjimo paslaugos, teikiamos pacientams priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nemokamai“, – aiškino Elektrėnų ligoninės direktorius dr. Žydrūnas Martinėnas.
Ragino siųsti pacientus į kitas įstaigas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastaruoju metu tai – ne pirmas toks atvejis, kai gydymo įstaiga skelbia apie dalies paslaugų stabdymą dėl jau išnaudotų pinigų.
Dar praėjusią savaitę klaipėdiečius pribloškė žinia, kad reikalingi radiologiniai tyrimai Jūrininkų poliklinikoje bus atliekami tik mokamai. Be to, Kretingos ligoninė paskelbė, kad laikinai stabdo planines operacijas, nes baigėsi ligonių kasų pinigai valstybės apmokamoms operacijoms.
VLK vadovas savo ruožtu paragino gydymo įstaigų atstovus neklaidinti gyventojų ir siųsti juos gauti valstybės apmokamas paslaugas į kitas įstaigas.
„Jei kuri ligoninė priartėja prie savo sutarties ribos ir mato, kad finansiškai jau nebegali pakelti tokių paslaugų teikimo, ji privalo užregistruoti žmogų į kitą gydymo įstaigą, kur pacientas galėtų tą paslaugą gauti nemokamai. (...)
Tokia pareiga numatyta įstatymuose ir prašome įstaigos vadovų jos laikytis. Negali būti komunikuojama, kad pinigai baigėsi, niekada jokių paslaugų daugiau nebesuteiksime. (...) Yra daugybė įstaigų, kurių sutartys yra galiojančios ir jos gali suteikti paslaugas, nereikia klaidinti pacientų, kad bus tik mokamos paslaugos arba gali susidaryti labai didelė eilė“, – kalbėjo G. Bendorius pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
„Jokia čia problema“
Komentuodamas Jūrininkų poliklinikos atvejį G. Bendorius nurodė, kad Klaipėdoje yra dar 20 įstaigų, kur galima gauti radiologijos paslaugas.
„Klaipėdos universitetinėje ligoninėje rentgeno paslaugą galima gauti per vieną parą, echoskopijos – per savaitę. Tai jokios dramos nėra“, – komentavo jis.
Reaguodamas Kretingos ligoninės situaciją G. Bendorius informavo, kad pagrindinės dienos chirurgijos sąlygomis čia atliekamos operacijos yra paviršinių venų, hemorojaus ir išvaržų operacijos ir sąnarių artroskopijos.
„Nė viena iš šių būklių nėra gresianti gyvybei, dėl tokios operacijos atidėjimo savaitei, dviem, trims pacientui jokios komplikacijos negresia. Kitas dalykas, Klaipėdos universiteto ligoninėje tos pačios operacijos yra prieinamos maždaug per 4 savaites.
Tai jei rūpestingi Kretingos ligoninės vadovai galėtų užregistruoti pacientus, kurie norėtų operuotis Klaipėdoje respublikinėje arba universitetinėje ligoninėje, ten jie gautų tas pačias paslaugas per 4–6 savaites“, – aiškino ligonių kasų direktorius.
Paprašytas pakomentuoti Elektrėnų ligoninės situaciją jis nukirto, kad problemos tikrai nėra: „Jie savo sutartį III ketvirtį viršijo 1500 eurų. Tai ar čia problema? Jokia čia problema.“
G. Bendoriaus teigimu, daugiau nėra žinoma įstaigų, kurios skelbtų nebegalinčios teikti iš PSDF apmokamų paslaugų.
Viskam pinigų neužtenka
VLK vadovas priminė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos yra ribotos, todėl tam reikalingos sutartys, kurių įstaigoms reikia laikytis: „Kitu atveju pritrūksime pinigų svarbiems dalykams. Taisyklės visiems yra vienodos, todėl reikalauti kažkokios išimties vienai ligoninei yra netinkama.“
Šių metų PSDF biudžetas siekia apie 4 mlrd. eurų – lėšos paskirstytos profilaktinėms programoms, vaistams ir paslaugoms. Joms buvo skirta apie 2,8 mlrd. eurų.
„Kai beveik prieš metus gavome patvirtintą biudžetą, jį beveik visą – apie 95–96 proc. –paskirstėme sutartims, labai nedidelę dalį pasilikome nenumatytoms lėšoms ir viršsutartinėms paslaugoms. Lietuvos ekonomika auga šiek tiek geriau, gyventojai sumokėjo 1 proc. daugiau mokesčių ir manome, kad metų gale gausime 52 mln. eurų daugiau pajamų, nei planavome.
Pagal Finansų ministerijos reguliavimą galime iš rezervo išimti 69 mln. eurų. Tai mes esame kaip tas vidutiniškai turtingas žmogus – perkame modernius vaistus, kompensuojame modernias paslaugas, bet visi pinigai yra labai suskaičiuosi, perteklinių jų neturime. Šiemet vos išteksime sumokėti už visas paslaugas pagal galiojančias sutartis ir už viršsutartines paslaugas tiek, kiek yra numatyta. Svarbiausia, kad tų lėšų užtektų pačioms svarbiausioms paslaugoms – infarktams, insultams, gimdymams, traumoms, onkologijai, protezavimui.
Aišku, kiekvienam žmogui savo sveikata svarbi, bet šiek tiek mažiau svarbioms, mažesnės apimties dienos chirurgijos operacijoms, kurios gali būti šiek tiek atidėtos savaitei ar dviem, finansavimas yra kiek apribotas tam, kad užtektų [lėšų] onkologiniams vaistams ir svarbioms operacijoms. Taip bandome subalansuoti savo ribotą biudžetą ir sveikatos poreikius. Aišku, šiek tiek įtampų šioje vietoje kyla, tai labai natūralu“, – aiškino G. Bendorius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
