Profesorius pripažįsta, nors vakcinos Lietuvoje dar nėra, bet žmonės klausia: „Ar nebus greitas ir kreivas darbas?“

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paskelbus, kad sausio mėnesį būtų realu gauti pirmąsias Covid-19 vakcinų dozes, tuo suabejojo profesorius Vytautas Usonis. Jis teigė, kad pakels taurę šampano, jei tik vakcina sausį atkeliaus. Jo manymu, kitų metų rudenį būtų galima pradėti plataus mąsto skiepijimo kampaniją, o Covid-19 vakcina pas mus neturėtų būti privaloma.

„Visuomenei dažnai kyla klausimai – ar tai nebus greitas ir kreivas darbas? Taip neturėtų būti, nes yra trumpinami kiek įmanoma terminai ten, kur juos galima sutrumpinti. Išsaugomi visi terminai ten, kur jie yra būtini ir kur negalima jų sutrumpinti“, – interviu naujienų portalui tv3.lt teigė Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius V. Usonis.

Pasak jo, kitų metų ruduo – tai tas laikas, kai reikėtų pradėti plataus mąsto skiepijimo kampaniją, kad lapkričio ar gruodžio mėnesį žmonių imuninė sistema jau būtų pasiruošusi.

„Mano supratimu, atkeliavus iki Lietuvos Covid-19 vakcinai iš tikrųjų nėra poreikio daryti privalomų sprendimų ar poveikio priemonių. Žmonių interesas turėtų būti tikrai didesnis bent jau pradiniais etapais, o paskui pamatysime“ , – sakė V. Usonis.

Su profesoriumi kalbamės apie tai, kada vakcinacija gali prasidėti Lietuvoje, ar žmonės nebijos skiepytis, ar vakcina gali būti privaloma ir kada galime tikėtis koronaviruso užkardymo.

„BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, jog jų kuriama vakcina 90 proc. atvejų veiksmingai apsaugo nuo koronaviruso. „Pfizer“ jau tvirtina vakciną. Ką tai rodo?

Tai didelio ir kruopštaus darbo etapas ir tai labai geras rezultatas. „Pfizer“ kuriama vakcina ir RNR yra naujos klasės vakcina. Mes iki šiol neturėjome tokios klasės vakcinų mūsų skiepijimų programose. Tai geros žinios ne tik „Pfizer“, bet ir kitiems kūrėjams, kurie dirba su RNR tipo vakcina.

Dabar dėl Covid-19 vakcinos yra penkios didelės kryptys, o RNR vakcina – viena iš tų krypčių. Tai kitos keturios vienaip ar kitaip jau yra žinomos iš ankstesnių vakcinų kūrimo ir kai kurių skiepijimo.

REKLAMA

Tai yra tarpiniai rezultatai ir tarpinis finišas, reikia sulaukti galutinio rezultato, kai bus užbaigti darbai iki galo, kad galėtume galiausiai vertinti tuos procentus ir kitus dalykus.

Be abejo, tai teikia didelių vilčių ir labai pagrįstai, nes jau padaryta gana didelė darbo dalis ir man atrodo, kad iš 44 tūkst. tyrimų dalyvių 38 tūkst. yra gavę jau dvi vakcinos dozes.

Kaip manote, kada Lietuvoje galėtų prasidėti vakcinacija nuo koronaviruso?

Ministras pasakė, kad 90 proc., jog bus sausio mėnesį. Gal daugiau ministras žino. Nusižengsiu kitam Verygos principui ir pakelsiu taurę šampano, jei mes vakciną turėsime sausio mėnesį.

Bet daug metų dirbu vakcinos srityje, turint galvoje visumą, vakcinos tyrimo, registravimo procesus, kas vyksta užregistravus vakciną, mano supratimu, tai būtų per daug optimistiškos prognozės, nes yra labai daug darbų.

Būtų labai optimistiška, jei vakcina mus pasiektų pirmojo pusmečio pabaigoje ar vasaros pradžioje. Būtų labai gerai, jei vakcina mus pasiektų ir rugsėjo mėnesį iki prasidedant šaltajam sezonui. Sezoniškumas SARS2 koronaviruso panašus kaip kitų koronavirusų, galime palyginti lapkričio sergamumą su liepos ar rugpjūčio mėnesiais.

Kaip manote, ar atsiras pakankamai gyventojų norinčių skiepytis, turint omenyje ir tai, kad vakcina sukurta paskubomis?

Išsaugomi visi terminai ten, kur jie yra būtini, kur negalima trumpinti. Žymiai greičiau buvo atlikti ikiklinikiniai tyrimai – kur galima skirti daugiau pinigų, kur galima daugiau aktyvuoti mokslinių resursų, daugiau laboratorinių gyvūnėlių, įrangos ar dar kažko. Tas buvo padaryta.

Tačiau pradėjus klinikinių tyrimų etapą, kas susiję su žmogaus tyrimu, – tai tų procesų negalima pagreitinti. Įskiepijus vakciną, kraują antikūnų tyrimams galima paimti po keturių savaičių, po 28 dienų ir šio termino niekaip nesutrumpinsi.

REKLAMA

Kitaip sakant, jei reikia skiepyti dvi dozes vakcinos – vieną šiandien, o kitą dozę – už keturių savaičių. Po antros dozės vėl reikia palaukti, kad gautų kraujo bandinį ir tų terminų niekaip nepatrumpinsi.

Jei kalbame apie vakcinos saugumą, apie nepageidaujamas povakcinines reakcijas, tai paprastai klinikiniuose tyrimuose yra skiriamas ūmus periodas – tai dažniausiai pirmos trys dienos po vakcinos įskiepijimo. Tai paraudo, sukarščiavo, paskaudėjo, ar nieko nebuvo, tie duomenys labai kruopščiai registruojami.

Toliau yra kitas standartas, vėl tos pačios 28 dienos, dar kitas etapas – tai trys mėnesiai. Niekaip nesutrumpinsi laikotarpio, kai reikia pasižiūrėti, kokie nepageidaujami reiškiniai gali pasireikšti po vakcinos įskiepijimo. Šie terminai niekur nėra trumpinami.

Ką galima sutrumpinti? Tai administracinį darbą, dokumentų rengimą, dokumentų spausdinimą, laboratorijų užimtumą. Kitą kartą net kelis mėnesius turi laukti, kol laboratorija atsilaisvins – tai ta vieta, kur skiriant prioritetines kryptis kiti darbai atidedami vėlesniam laikui.

Ar gyventojai nebijos skiepytis?

Labai daug atsakingų pareigūnų, tiek ES, tiek Jungtinėse Valstijose akcentuoja, kad intensyvumas ir vakcinos poreikis jokiu būdu negali turėti įtakos vakcinos kokybei ir veiksmingumui.

Yra didžiulis vakcinos poreikis, daugybė suinteresuotų žmonių, kurie tą vakcinos poreikį išnaudoja savo kitiems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, kaip politikai. Tai sukelia sumaištį ir žmonių nepasitikėjimą.

Todėl mes turime kalbėti ir dar kartą kalbėti, ką sako rimti pasaulio žmonės, kad nepaisant vakcinos poreikio, nebus daroma jokių nuolaidų registravimo procesui, kad nebus jokių nuolaidų procesui, duomenims apie saugumą, veiksmingumą.

REKLAMA

Lietuva perka 7 mln. skiepų nuo koronaviruso. Kiek pradžiai mums jų užtektų, nes jos turbūt atkeliaus ne iš karto?

Bet kurios naujos vakcinos įdiegimas yra sudėtingas procesas. Man truputį kelia nerimą, kai skelbiami skaičiai, prisimenant mūsų patirtį su anksčiau diegtomis vakcinomis. Meningokoko vakcina buvo viena paskutiniųjų naujų vakcinų mūsų kalendoriuje arba kitas vakcinas, kaip jos atėjo, kaip buvo diegiamos. Norėtųsi daugiau informacijos.

Neatvažiuos visos dozės viename siuntinyje. Atvažiuos, tikriausiai, dalimis. Jų visų ir nereikia iš karto, nes jau dabar turėtų prasidėti darbai, jie vyksta ir kitose šalyse. Peržiūrimi sveikatos priežiūros įstaigų resursai, kas tą vakciną galės skiepyti, kur ir kaip planuojami besiskiepijančių žmonių srautai.

Dabar turėtų būti labai intensyviai dirbamas komunikacinis darbas – tai, ką baigianti darbą administracija labai prastai darė. Vien statistikos, kad tiek susirgo, o tiek numirė – to tikrai negana.

Pažiūrėkite, kiek buvo blaškymosi vien su vaikų kaukėmis. Išėjo eilinis draudimas, o pamatė, kad nepaskaičiuota, tuomet nebereikia. Labai negerai toks blaškymasis.

Premjeras sakė, kad visam vakcinos įsigijimui gali prireikti net 125 milijonų eurų – tai nesuprantami skaičiai. Iš kur jie? Komunikavimo labai reikia, kad žmonės būtų informuoti, kad jie turėtų laiko pagalvoti ir pasitarti.

Ypač svarbu kalbant apie abejojančius. Aš nekalbu apie tuos, kurie kategoriškai yra nusiteikę – tai jokių problemų, tegul jie neina pirmieji į tuos skiepų kabinetus. Neabejoju, kad bus daug daugiau žmonių, kurie supranta tos vakcinos poreikį, kodėl ji yra reikalinga.

REKLAMA

Aš tikrai būsiu vienas iš pirmųjų, jei tik vakcina  bus įregistruota taip, kaip turi būti, ir  bus ta galimybė pasiskiepyti. Aš suprantu, kad tai garantuos man saugumą, kad tai garantuos daugiau bendravimo laisvės mūsų šalyje ar keliaujant.

Ar gali skiepai nuo Covid-19 Lietuvoje būti privalomi?

Manau, kad tam dabar tikrai nėra jokio reikalo. Lietuvoje nėra nei vieno privalomo skiepo ta prasme, kad ten būtų taikomos kokios tai bausmės už nesiskiepijimą ar panašiai.

Kalbant apie santykį tarp visuomenės požiūrio į vakciną ir vakcinos skiepijimo galimybės – tai atsiradus naujai vakcinai yra labai didelis asmens interesas pasiskiepyti.

Ar privalomus skiepijimus kalbama tada, kai visuomenės interesas viršija asmens interesą, kai yra ligos suvaldymo likvidavimo stadijos, kaip dabar yra su poliomielito vakcinos skiepijimu. Lietuvoje poliomielito nebėra jau daugelį metų,  bet vakcina dar skiepijama, nes tikimasi pasiekti poliomielito išnaikinimą visame pasaulyje.

Poliomielito liga tiek palikusi mūsų sąmonėje gilų įspūdį, kad niekas nesipriešina prieš šią vakciną. Tada galime kalbėti apie tai, kad turėtų būti taikomi vienokio ar kitokio poveikio mechanizmai.

Norėčiau pabrėžti, kad tas klausimas: ar vakcina turi būti privaloma? Tai nėra medikų ir medicinos klausimas – tai yra visuomenės sprendimas, ar visuomenė toleruoja toliau galimą infekcijos židinio buvimą ar plitimo kelių buvimą. Ar visuomenė toleruoja žmonių, kurie ignoruoja visuomenės interesus, deklaruodami savo interesų viršenybę. Tai jau ne medikų, o visuomenės gyvenimo problema ir sprendimai turi būti ten.

Anksčiau minėjote, kad prie Covid-19 skiepų susidarytų eilės, jei kas juos atvežtų į Lietuvą. Dabar taip pat manote?

REKLAMA

Būtų gerai, kad procesai būtų taip organizuoti, kad tų eilių nebūtų arba jos būtų laikantis saugių socialinių distancijų.

Buvo atlikta apklausa, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų rugsėjo mėnesį abejojo skiepijimų nauda. Tai buvo rugsėjo mėnesį, kai Lietuvoje dar neturėjo didelių susirgimų. Labai įdomu pasižiūrėti, kaip tas požiūris pakito dabar, kai tų susirgimų kasdien yra tūkstančiai, o mirčių beveik kasdien dešimtimis.

Bet ir dabar tikiu, kad norinčių pasiskiepyti būtų daug daugiau nei abejojančių skiepais. Nekalbant apie tai, kad ir pasaulio istorijoje bei praktikoje yra dalykų, kad nepasiskiepiję žmonės gali kelti pavojų aplinkiniams, vienaip ar kitaip jų atžvilgiu gali kiti įvairiausių apribojimų.

Ar norėtume eiti į viešą vietą, kur potencialiai galėtų būti infekuotas žmogus? Kai kuriuose šalyse dabar reikalaujama skiepų nuo geltonojo drugio. Tokios patirties yra buvę, bet šiandien dar anksti kalbėti, ar tokių priemonių reikės Lietuvoje.

Jeigu vakcina pasiektų Lietuvą, kaip manote, per kiek laiko koronaviruso plitimas galėtų sustoti?

Paskiepyto žmogaus imunitetas susidaro įskiepijus dvi dozes ir po antros dozės įskiepijimo praėjus bent dviem savaitėms, o geriau mėnesiui. Trys mėnesiai apvalinant yra reikalingi kiekvienam individualiam asmeniui, kad įgytų imunitetą.

Net jei sausio mėnesį pradėtume skiepyti, kuo aš labai apsidžiaugčiau, bet abejoju, nes noriu būti realistu, manau, kad šiam epideminiam sezonui mes neturėsime, bet vasarą turėtų atslūgti. Kitas ruduo – tai tas laikas, kai reikėtų pradėti plataus mąsto skiepijimo kampaniją.

Norint suvaldyti epidemiją reikia pasiekti maždaug 60 ar 70 proc. visuomenės imuniteto, kad koronavirusas neplistų. Kuo daugiau žmonių Lietuvoje bus paskiepyta, užbaigtas skiepijimas, tuo visuomenės imunitetas bus didesnis.

Labai tikėtina, jei vakciną turėtume rudeniop ir būtų intensyvi skiepijimo kampaniją – tai kitą žiemą tas pakilimas galėtų būti mažesnis nei yra šiemet.

Ačiū už pokalbį.

Stebėkite daugiau, kaip atliekami Covid-19 tyrimai:


Rašyti komentarą...
M
Marija
2020-11-26 06:03:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip yra su skiepijimui viskas aišku.Kudykius,ką tik gimusius jau 4vakcinas suleidžia ir niekas nežino koks poveikis jų bus.Isakymas yra įstatymas,paskui vaikai serga,jų yra pilna.Nes kai neturi normalios imuninės sistemos nieko gero nebus.Vaikai katastrofiškai serga ir serga.Mūšų laikais prieš 60m.tokio sergamumo vaiku nebuvo.Jie buvo daug atsparesni,negu dabar.Medikai sako,jei vaikas neserga tai nenormalūs vaikas.
Ką kalbėt apie suaugusius,kai jie gana šalutinį poveikį po skiepų.Kad tai atsakys niekas nežino.Pati susidūriau su skiepais,ačiū nereikia.Vos pati likau gyvą,galvojau,kad numirsiu,bet išgyvenau.Už tai sveikata šlubuoja,pasekmės yra ne kokios.Žmonės atsargai žiūrės i tą skiepijima,nes nežinojo koks bus šalutinis poveikis.
Atsakyti
-9

V
Virginija
2020-11-26 10:07:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nepasitikiu vakcinos saugumu, nes neaiškus jos šalutinis poveikis. Niekas negali versti žmonių skiepytis. Įskaitant ir tik gimusius kūdikius.
Atsakyti
-1

A
Aburgenas
2020-11-26 05:29:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jo pasiskepysi o kas toliau prasidės zurnaliugu bauginimai ai tu ilgai negyvensi tau dienos suskaičiuotos taip ir bus o antras dalykas matas ką daro doktarai su farmacininkai tai siaubas netikiu daktarais jei pasiskepysi tik rusų sputnik
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų