Galutiniai skaičiai: konservatoriams – 23 mandatai, valstiečiams – 16 pagal sąrašą atnaujinta 10.20 val.

Iš 1989 apylinkių rezultatus jau suskaičiavo 1989 apylinkės, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Iš viso apygardų yra 71, duomenys pateikiami iš visų.

Partijos daugiamandatėje apygardoje kovoja dėl 70 vietų Seime. Dar 71 parlamentaras bus išrinktas vienmandatėse, kur iš pirmo turo į Seimą jau pateko du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič bei konservatorių iškelta Ingrida Šimonytė. Iš viso Seime yra 141 parlamentaras.

Pirmoje vietoje visą sekmadienio vakarą tvirtai stovėjusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partiją kiek po vidurnakčio iš pozicijos išstūmė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Kol dar laukiama paskutinių apylinkių duomenų, konservatoriai stabiliai laikosi pirmoje vietoje, surinkę 24,8 proc. balsų ir gaunantys 23 mandatus Seime.

 

Pirmumo balsai:

  1. INGRIDA ŠIMONYTĖ  
  2. GABRIELIUS LANDSBERGIS    
  3. RADVILĖ MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ 
  4. AGNĖ BILOTAITĖ  
  5. LAURYNAS KASČIŪNAS    
  6. ARVYDAS ANUŠAUSKAS    
  7. PAULIUS SAUDARGAS    
  8. ŽYGIMANTAS PAVILIONIS    
  9. MYKOLAS MAJAUSKAS 
  10. MONIKA NAVICKIENĖ    
  11. JURGIS RAZMA    
  12. AUDRONIUS AŽUBALIS    
  13. LAIMA LIUCIJA ANDRIKIENĖ   
  14. DAINIUS KREIVYS    
  15. JURGITA ŠIUGŽDINIENĖ    
  16. VYTAUTAS JUOZAPAITIS   
  17. VYTAUTAS KERNAGIS    
  18. GINTARĖ SKAISTĖ    
  19. ARŪNAS VALINSKAS    
  20. MATAS MALDEIKIS    
  21. KĘSTUTIS MASIULIS    
  22. PAULĖ KUZMICKIENĖ   
  23. MINDAUGAS LINGĖ

(43 nuotr.)
FOTOGALERIJA. TS–LKD rinkimų štabas

Rinkimų laidą ir rezultatų aptarimus žiūrėkite:

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (17,5 proc.) – 16 mandatų.

Pirmumo balsai:

  1. SAULIUS SKVERNELIS    
  2. RAMŪNAS KARBAUSKIS   
  3. AURELIJUS VERYGA    
  4. AGNĖ ŠIRINSKIENĖ    
  5.  TOMAS TOMILINAS    
  6. RIMA BAŠKIENĖ    
  7. AUŠRINĖ NORKIENĖ   
  8. LINAS KUKURAITIS    
  9. KĘSTUTIS MAŽEIKA    
  10. VALIUS ĄŽUOLAS   
  11. GIEDRIUS SURPLYS    
  12. ALGIRDAS STONČAITIS    
  13. EUGENIJUS JOVAIŠA    
  14. DAINIUS GAIŽAUSKAS    
  15. LUKAS SAVICKAS    
  16. RŪTA MILIŪTĖ

(94 nuotr.)
FOTOGALERIJA. LVŽS rinkimų štabas

Darbo partija treti – 9,47 proc. – 9 mandatai.

Pirmumo balsai:

  1. ANTANAS GUOGA    
  2. VIGILIJUS JUKNA    
  3. MINDAUGAS PUIDOKAS
  4. ANDRIUS MAZURONIS   
  5. IEVA KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ    
  6. VALENTINAS BUKAUSKAS  
  7. VYTAUTAS GAPŠYS 
  8. VIKTORAS FIODOROVAS 
  9. VAIDA GIRAITYTĖ

(35 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Darbo partijos rinkimų štabas

Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc. ir 8 mandatai.

Pirmumo balsai:    

  1. GINTAUTAS PALUCKAS  
  2. RASA BUDBERGYTĖ    
  3. JULIUS SABATAUSKAS    
  4. ALGIRDAS SYSAS  
  5. LINAS JONAUSKAS  
  6. VILIJA TARGAMADZĖ  
  7. ORINTA LEIPUTĖ    
  8. DOVILĖ ŠAKALIENĖ

(36 nuotr.)
FOTOGALERIJA. LSDP rinkimų štabas

REKLAMA

Laisvės partija su 9,02 proc. – 8 mandatai.

Pirmumo balsai:

  1. AUŠRINĖ ARMONAITĖ 
  2. MORGANA DANIELĖ  
  3. TOMAS VYTAUTAS RASKEVIČIUS  
  4. VYTAUTAS MITALAS 
  5. MONIKA OŠMIANSKIENĖ    
  6. EVELINA DOBROVOLSKA    
  7. ARTŪRAS ŽUKAUSKAS  
  8. KASPARAS ADOMAITIS

(58 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Laisvės partijos rinkimų štabas

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis su 6,79 proc. – 6 mandatai.

Pirmumo balsai:

  1. VIKTORIJA ČMILYTĖ-NIELSEN 
  2. EUGENIJUS GENTVILAS  
  3. VIKTORAS PRANCKIETIS  
  4. VIRGILIJUS ALEKNA  
  5. SIMONAS GENTVILAS 
  6.  KĘSTUTIS GLAVECKAS

(31 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Liberalų sąjūdžio rinkimų štabas

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga surinko 4,82 proc. – 0 mandatų.

Į Seimą iš daugiamandatės apygardos nepatenka: 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Centro partija - tautininkai, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partija, „Drąsos kelias“ politinė partija, partija LIETUVA – VISŲ, Krikščionių sąjunga, KARTŲ SOLIDARUMO SĄJUNGA - SANTALKA LIETUVAI, Lietuvos liaudies partija.

Per pirmąjį turą Seimo nariais tapo: Šimonytė, Olševskis, Petkevič

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose parlamentarų mandatus užsitikrino trys politikai: du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič bei konservatorių iškelta Ingrida Šimonytė.

Seimo narys Č. Olševskis Medininkų apygardoje surinko beveik 53 proc. balsų, antroje vietoje palikęs socialdemokratų kandidatą Robertą Duchnevičių su 14 proc. palaikymu.

Šalčininkų rajono vicemerė B. Petkevič sekmadienį išrinkta Seimo nare Šalčininkų-Vilniaus apygardoje.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ji gavo beveik 60 proc. rinkėjų balsų. 

Antroje vietoje likusi Darbo partijos kandidatė Alicija Ščerbaitė surinko apie 18 proc. rinkėjų balsų.

REKLAMA

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąrašo pirmasis numeris Seimo rinkimuose parlamentarė I. Šimonytė Seimo narės mandatą iškovojo Vilniaus Antakalnio apygardoje. Čia ji pelnė apie 61 proc. rinkėjų palaikymą.

Rinkėjų aktyvumui neigiamo poveikio galėjo turėti pandemija, sako politologai

Politologai sako, kad mažesnį nei prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumą Seimo rinkimuose galėjo nulemti koronaviruso pandemija.

„Galima, žinoma, tik spėlioti, kas lėmė tai, kad jis keliais procentiniais punktais mažesnis nei prieš ketverius metus: ar oras, ar nenoras rizikuoti dėl galimo užkrato, ar nemažai daliai tiesiog yra gerai taip, kaip yra, jie nenori pasinaudoti teise balsuoti“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorės Jūratės Novagrockienės teigimu, rinkėjų aktyvumas, turint galvoje pandemijos situaciją, yra „labai neblogas“, o jį, jos vertinimu, paveikė tiek žmonių baimė, tiek įvairūs nesklandumai, susiję su saviizoliacijoje buvusių žmonių balsavimu.

„Reikia „užmesti“ kažkokį procentą, kurie tiesiog bijojo eiti balsuoti, todėl, kad vienaip ar kitaip yra tam tikra baimė užsikrėsti“, – sakė politologė.

Į politiką įsitraukė užsienio lietuviai

Ambasadoms Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje fiksuojant dvigubai lyginant su ankstesniais rinkimais išaugusį čia gyvenančių lietuvių aktyvumą, politologai tai sieja su politinėje Lietuvos darbotvarkėje atsidūrusiais užsienio lietuviams aktualiais klausimais.

REKLAMA

„Tai, kad yra susidomėjimas ir iš Lietuvos – iš kitos pusės, jie, aišku, labai suinteresuoti dvigubos pilietybės klausimu, tai, aš manau, kad tas ilgesnio laiko rezultatas yra tas šiandieninis aktyvumas, kurį matome“, – sakė J. Novagrockienė.

R. Vilpišausko nuomone, užsienio lietuvių įsitraukimą galėjo paskatinti socialiniai tinklai ir bendras aktyvesnis informacinis laukas, leidžiantis lengvai gauti informaciją bei likti įsitraukus į aktualijas.

J. Novagrockienės teigimu, nemažas rinkėjų aktyvumas didmiesčių apygardose gali būti palankus konservatoriams ir socialdemokratams.

Nors, pasak politologų, sunku pasakyti, kas atėjo balsuoti iš anksto ar kokios visuomenės grupės buvo aktyviausios miestuose, jie buvo linkę manyti, kad dėl aktyvesnio balsavimo miestų apygardose bei išankstiniame balsavime galima tikėtis didesnio jaunų žmonių aktyvumo.

„Iš tikrųjų jaunimas buvo susidomėjęs ir buvo pakankamai aktyvus“, – sakė J. Novagrockienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,6 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus.

Rinkimų dieną balsavo 35,42 proc. rinkėjų, užsienyje – 66,36 proc. Bendrai su užsienio balsais tai būtų 35,96 procentų.

Dar 11,64 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, dėl koronaviruso pandemijos išankstinis balsavimas vietoje įprastinių dviejų buvo ištęstas iki keturių dienų.

2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Iš šio skaičiaus iš anksto savo valią buvo pareiškę 6,65 proc. rinkėjų. Galutiniuose rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 2 mln. 514 tūkst. 657 rinkėjai.

REKLAMA

Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 588 tūkst. 418 rinkėjų. Išankstiniame balsavime tuomet savo valią pareiškė 5,51 proc. rinkėjų.

2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc., iš šio skaičiaus išankstiniame balsavime – 3,99 proc., rinkėjų sąrašuose buvo 2 mln. 696 tūkst. 90 rinkėjų.

Rinkimai Lietuvoje užsienio žiniasklaidos akimis: „verda įtempta kova"

Tarptautinė žiniasklaida teigia, kad Seimo rinkimuose dalyvavusiems lietuviams šiemet labiausiai rūpėjo valdžios reakcija į koronaviruso situaciją ir socialinės nelygybės problemos.

„Lietuviai raginami atsinešti savo rašiklius, taip siekiant minimizuoti užsikrėtimo riziką sekmadienio parlamento rinkimuose, kurie laikomi pasitikėjimo balsavimu dėl to, kaip ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvarkosi su koronaviruso krize“, – rašo britų naujienų agentūra „Reuters“.

Anot „Reuters“, daug žmonių Lietuvoje „yra pasipiktinę dėl pajamų nelygybės, nepaisant spartaus ekonomikos augimo nuo 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą“.

Prancūzų agentūra „Agence France Presse“ (AFP) pažymi, kad rinkimus Lietuvoje temdo rekordinis koronaviruso atvejų šuolis.

„Tarp valdančiosios kairiųjų centro koalicijos, ginančios savo tvarkymąsi su pandemija, ir opozicijoje esančių konservatorių verda įtempta kova. Rinkimų varžovai žada sumažinti ekonominę ir švietimo atskirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų“, – teigia AFP.

Amerikiečių „Bloomberg“ agentūra šiuos Seimo rinkimus pavadino labiausiai nenuspėjamais per daugelį metų.

REKLAMA

„Nepaisant to, kad koronaviruso sukrėsta Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų pralenkti visas kitas – išskyrus vieną – Europos Sąjungos nares, apklausos rodo, jog ministrui pirmininkui S. Skverneliui gali tekti pakovoti dėl teisės formuoti naują vyriausybę“, – rašo „Bloomberg“.

Agentūra taip pat teigia, kad daug lietuvių yra nepatenkinti, kaip paskirstoma Europos integracijos atnešama nauda, o antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių bus dar sunkiau nuspėjamas.

Panašius akcentus dėlioja ir amerikiečių „Associated Press“.

„Neseniai šoktelėjęs COVID-19 atvejų skaičius, su virusu susijęs nedarbo augimas ir ekonominiai iššūkiai yra pagrindinės problemos, dėl kurių kritikuojama dabartinė koalicinė vyriausybė“, – rašo AP.

Konservatorių pasisakymus žiūrėkite:


Rašyti komentarą...
A
Aha
2020-10-11 22:47:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ne oras ir pandemija kalta.Kad nėra už ką balsuoti,tie patys nerealūs pažadai ir šimtus kartų girdėti lozungai,stebūklas,kad ar tiek atėjo.
Atsakyti
-5

V
Vilnius
2020-10-11 21:47:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nustebino, kad iškrypėliai - Laisvės partija gavo 5 mandatus. Apmaudu, kad šiukšlės TIKSLINGAI vietoj savo vardo naudoja žodį Laisvė.
Atsakyti
-25

R
Realybė
2020-10-11 22:08:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei negalima papult pas gydytojus. Tai kodel eit balsuot....ir ten nereikia.???
Atsakyti
-13

SKAITYTI KOMENTARUS (120)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų