Ligos eiga buvo tokia greita, kad moteris tikino pati nesupratusi, kaip per kelis mėnesius gyvenimas virto kova. Tačiau lygiai taip pat ryžtingai Rita stojo į gydymo kelią – delsimas jai atrodė neįmanomas, tad ji tuoj pat ėmė ieškoti pagalbos.
Išorėje pastebėjo guzą
Rita pasakoja, kad 2023-ųjų rugsėjį profilaktiškai apsilankė pas ginekologę, kuri nukreipė pasitikrinti krūtis. Tuo metu jai buvo 43-eji, tačiau tyrimai nerodė jokių pakitimų – gydytojai rekomendavo atvykti po metų.
„Gyvenau visiškai aktyviai – sportavau, dirbau, mokiausi, bet 2024 metų balandį duše užčiuopiau didelį guzelį. Jis buvo toks aiškus, kad matėsi net iš šono.
Iki tol jo tikrai nebuvo – į dušą einu kasdien, todėl akivaizdu, kad atsirado labai greitai“, – prisimena Rita.
Ji iškart suprato, kad situacija rimta – tai neatrodė kaip cista. Balandį atlikti tyrimai atskleidė – antros stadijos krūties vėžys, jau su pablogėjimu, kuris galėjo progresuoti vos per kelis mėnesius.
„Šeimos gydytoja sureagavo labai greitai – iškart gavau siuntimą į onkologijos centrą. Buvo atlikta biopsija ir po savaitės išgirdau patvirtinimą – navikas piktybinis“, – sako Rita.
Diagnozės ji neslėpė: „Neužsidariau savyje. Pasakiau visiems, kad sergu ir man reikės daug moralinės paramos. Aš pasirinkau kovoti.“
Tačiau prasidėjus agresyviam gydymui, jėgos ėmė sekti.
„Kai pradėjo leisti chemoterapiją, kūnas tiesiog pavargo, o kartu pavargo ir galva. Tada pradėjau verkti, pajutau tikrą baimę“, – atvirauja ji.
Praėjus keliems mėnesiams po diagnozės, Ritą pradėjo slėgti liūdnos mintys, tačiau ji sako niekada nesvarsčiusi, kodėl ligą teko patirti būtent jai.
„Aš neieškojau kaltų ir savęs negailėjau. Niekuomet neklausiau: kodėl aš? Įvyko taip, kaip įvyko. Vienintelis dalykas, kurio norėjau – nemirti. Tą mintį kartojau sau kiekvieną dieną“, – kalba moteris.
Atskleidė apie gydymo eigą
Gydytojai nusprendė Ritai taikyti vadinamąją „raudonąją“ chemoterapiją – vieną stipriausių ir sunkiausiai pakeliamų. Moteris turėjo atlikti šešis seansus kas tris savaites.
Ji taip pat pasirinko naudoti šaldantį galvos šalmą, kuris mažina plaukų slinkimą chemoterapijos metu.
„Labai bijojau netekti plaukų. Tas šalmas suteikė man viltį, kad viskas dar bus gerai, kad esu bent kiek situacijos šeimininkė“, – pasakoja Rita.
Po chemoterapijos ir MRT tyrimo gydytojai pasiūlė atlikti visos krūties šalinimo operaciją, tačiau Rita nenorėjo likti be krūties.
„Aš daug skaičiau, konsultavausi ir paprašiau rekonstrukcijos. Gydytojai pritarė – iš mano audinių suformavo naują krūtį. Tai buvo didelis palengvėjimas“, – sako ji.
Šiandien Rita jau atsigauna po operacijos. Chemoterapija pasiteisino – vėžinės ląstelės sunaikintos, o operacija buvo sėkminga. Dabar jos laukia hormonų terapija ir tikėjimas, kad netrukus gydytojai ištars žodį „remisija“.
„Man labai pasisekė, kad nereikės radioterapijos. Mano kūnas jau patyrė daug, todėl džiaugiuosi, kad bent šio etapo pavyko išvengti“, – kalba Rita.
Siunčia patarimą kitiems
Rita sako, kad svarbiausia – pasitikėti gydytojais ir neieškoti „stebuklingų“ sprendimų internete.
„Reikia klausyti medikų. Dirbti su savimi – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Neverkti, nepasiduoti ir suprasti, kad niekas už tave kovos nenukovos“, – tvirtai žodžius taria ji.
Moteris pasakoja, kad chemoterapijos metu ją labiausiai kankino kojų skausmai, todėl naktimis ji keldavosi sportuoti, kad bent kiek palengvėtų.
„Jeigu būčiau pasidavusi tinguliui, būtų buvę žymiai sunkiau. Judėjimas, grūdinimasis, vanduo – visa tai padeda. Net jei sergi, sportuoti būtina“, – tvirtina Rita.
Anot jos, fizinis aktyvumas padeda lengviau pakelti chemoterapiją ir atsistatyti po operacijos, tačiau svarbiausia – nepasiduoti svetimiems patarimams ir laikytis tik gydytojų nurodymų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
