Gripo epidemija paskelbta šiose savivaldybėse:
Mažeikių r. (epidemija paskelbta 2019-02-05); Radviliškio r. (epidemija paskelbta 2019-02-04); Visagino (epidemija paskelbta 2019-02-04); Klaipėdos r. (epidemija paskelbta 2019-02-04); Šalčininkų r. (epidemija paskelbta 2019-01-31); Šiaulių m. (epidemija paskelbta 2019-01-31); Vilniaus m. (epidemija paskelbta 2019-01-30); Panevėžio r. (epidemija paskelbta 2019-01-29); Kaišiadorių r. (epidemija paskelbta 2019-01-29); Klaipėdos m. (epidemija paskelbta 2019-01-29); Alytaus m. (epidemija paskelbta 2019-01-29); Raseinių r. (epidemija paskelbta 2019-01-29); Telšių r. (epidemija paskelbta 2019-01-29); Lazdijų r. (epidemija paskelbta 2019-01-29); Trakų r. (epidemija paskelbta 2019-01-28); Elektrėnų (epidemija paskelbta 2019-01-28); Kauno m. (epidemija paskelbta 2019-01-22); Panevėžio m. (epidemija paskelbta 2019-01-22); Ignalinos r. (epidemija paskelbta 2019-01-22); Jonavos r. (epidemija paskelbta 2019-01-22); Kėdainių r. (epidemija paskelbta 2019-01-22); Ukmergės r. (epidemija paskelbta 2019-01-21); Prienų r. (epidemija paskelbta 2019-01-21).
Esama situacija
NVSC duomenimis, 2019 m. penktąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 178,7 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Alytaus apskrityje (209,7 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (116,4 atv. 10 tūkst. gyventojų). 2018 m. penktąją savaitę Lietuvoje sergančiųjų buvo šiek tiek daugiau – 179,6 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Marijampolės apskrityje (218,6 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Panevėžio apskrityje (151,9 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Lyginant sergamumą su ketvirtąja savaite (2019 m. sausio 21-27 d.), bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje ketvirtąją savaitę buvo 155,2 atv. 10 tūkst. gyventojų, iš to matyti, kad sergamumas didėja.
Išsamesnius sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) savaitinius duomenis apskrityse galite rasti paspaudę čia
Primename, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Tyrimų duomenimis nustatyta, kad epideminis laikotarpis vidutiniškai trunka 9,5 savaites. Epidemijos pradžia – 3-a savaitė, pabaiga – 12-a savaitė.
Gripo epidemijos metu rekomenduojama:
Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms).
Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.
