Ką tik susituokę klaipėdiečiai išgirdo širdį draskančią žinią: kiti apie tai nedrįsta kalbėti

Dažna įsimylėjusi pora pradeda planuoti savo ateitį panašiai – įsivaizduoja, kaip žengia link altoriaus, kartu keliauja, džiaugiasi gyvenimu, užaugina vaikus ir drauge praleidžia senatvę. Deja, ne visiems kelias ir būna toks tiesus. Po vestuvių vaikelį pradėję planuoti Ieva ir Linas po kurio laiko išgirdo, kad natūraliai pastoti jiems nepavyks.

Asociatyvi nuotrauka (nuotr. Shutterstock.com)

Klaipėdiečiai Ieva (27m.) ir Linas (28 m.) (aut. pastaba – vardai pakeisti) kartu yra jau 6,5 metų, o kad bus kartu ir eis bendru gyvenimo keliu suprato beveik iškart. Prieš 2 metus pora atšventė vestuves ir pradėjo planuoti šeimos pagausėjimą. Jie jau tada žinojo, kad lengva nebus, nes Ievai buvo nustatytas policistinių kiaušidžių sindromas.

Pasak Ievos, jai nebuvo didelio šokio, nes žinojo, kad tokia galimybė yra. Gydytojai tik patvirtino, kad jos nuogąstavimai yra pagrįsti ir kelias link vaikelio gali būti ilgesnis ir sunkesnis nei įprastai. Tačiau širdyje ji tikėjosi, kad užteks tik vaistų ar papildų pagerinti situacijai, bet ji buvo kur kas rimtesnė.

„Apsilankiau pas savo ginekologę, atliko apžiūrą, parekomendavo pradėti vartoti folio rūgštį, kuri būtina planuojant nėštumą. Taip pat su jos patarimu apsilankiau pas endokrinologą, atlikau kraujo tyrimus nustatyti hormonų veiklai. Su atsakymais vėl grįžau pas savo ginekologę, ji atidžiai įvertino situaciją ir ilgai nelaukdama nukreipė mane pas vaisingumo specialistą“, – pasakoja Ieva.

REKLAMA

Nelaukta žinia

Pirmuosius 4 mėnesius po vestuvių moteris vartojo kontraceptines tabletes, nes tiek ji, tiek gydytojai tikėjosi, kad tai padės ne tik sureguliuoti jos ciklą, bet ir pastoti, po jų nutraukimo. Tačiau, deja, tai nepadėjo.

Vėliau moteris išbandė ir keletą vaistų, tačiau po dviejų nepavykusių ciklų, nusprendė, kad reikia ištirti ir Liną. Išgirsta diagnozė porai buvo netikėta – oligoastenospermija, tai yra – mažas spermatozoidų skaičius. Urologai ištyrę Liną nerado, kas sukelia nevaisingumą, todėl išrašė tik vitaminus, kurie situacijos drąstiškai negalės pagerinti. Nuo tos dienos gydytojai pradėjo kalbėti apie pagalbinį apvaisinimą.

„Vyro diagnozė buvo netikėta, tačiau ji tikrai neturėjo įtakos mūsų santykiams. Visada vienas kitą palaikėme ir jau buvome pasiryžę sudėtingai kelionei vaikelio link. Džiaugiuosi, kad vaisingumo specialistas anksti nusprendė ištirti ir vyrą, su diagnoze žinojome, kur judėti toliau

Kaip minėjo ne vienas gydytojas sutiktas mūsų šiame kelyje – esant sutrikimams tik pas moterį, yra daugiau gydymo būdų. Gali padėti tam tikri vaistai hormonų veiklai, tam tikros procedūros ar operacijos. Tačiau esant sutrikimams pas vyrą, galimybės susiaurėja, ir mūsų atveju nebuvo gydymo vyrui. Taigi vienintelis būdas susilaukti vaikelio – pagalbinis apvaisinimas“, – sako ji.

Žlugusi pirmoji viltis

2019 metų lapkričio mėnesį Ieva pradėjo ruoštis pagalbiniam apvaisinimui. Prieš pradedant ruoštis pirmajai procedūrai, Ieva ieškojo ne tik informacijos apie tai, kaip viskas vyksta ar ko galima tikėtis, tačiau ir moterų patirčių, kurios ėjo šiuo keliu. Deja, moterį nustebino tai, kad Lietuvoje nerado nė vienos, kuri drąsiai kalbėtų apie tai, ką patiria.

REKLAMA

„Kai ruošiausi pirmajam pagalbiniam apvaisinimui, ieškojau kiek įmanoma daugiau informacijos šia tema. Bet atrodo visur pateikiama labai „plika“, mokslinė informacija. Labai nustebau, kad taip mažai kas dalinasi internete, norėjau rasti kitų moterų patirčių, patarimų, ir nieko neradau... Daug tokių anketų yra užsienyje, bet ne Lietuvoje“, – prisimena ji.

Pasiruošimas pagalbiniam apvaisinimui yra gan ilgas – pirmiausia reikia gauti siuntimą iš ginekologo arba šeimos gydytojo pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Po to – su siuntimu kreiptis į klinikas, kuri teikia šias paslaugas. Tuomet atliekami paskiriami tyrimai, sulaukiamas moters ciklas. Tai užtrunka apie 2 mėnesius.

Pirmą kartą Ievai pagalbinis apvaisinimas buvo apliktas šių metų sausį.

„Mūsų pirmojo pagalbinio apvaisinimo procedūros nutrūko pusiaukelėje. Dėl per silpnos mano organizmo reakcijos į gydymą, negavome subrendusių kiaušialąsčių. Taigi nebuvo ir rezultatų laukimo. Nusivylimo buvo daug, vis galvojau, gal kažką reikėjo daryti kitaip...

Ramino mintis, kad mums priklauso dar vienas kompensuojamas gydymo ciklas, nes vienai porai priklauso 2 ciklai, visas viltis dėjau į tai.

Po nepavykusio bandymo, susikūriau „Instagram“ paskyrą, kurioje dalinuosi savo turimomis žiniomis ir išgyvenimais su kitomis moterimis ir vyrais. Joje informaciją pateikiu lengvai, aiškiai, su savo komentarais ir išgyvenimais. Per ten susipažinau su daugybe nuostabių moterų, kurios išgyvena tą patį. Labai tikiuosi, kad ši paskyra yra naudinga tiems, kam ši kelionė tik prasideda ar netgi tiems, kas su tuo nesusiduria“, – sako Ieva.

REKLAMA

Antrasis bandymas nuteikė pozityviai

Beveik iškart po nepavykusio pirmojo bandymo, pora pradėjo planuoti ir antrąjį pagalbinio apvaisinimo ciklą – tikėjosi, kad galės jį pradėti balandį, tačiau tam sutrukdė Covid-19 virusas ir teko jį nukelti į birželį.

„Iš pradžių buvo labai gaila ir pikta, kad viskas nusikelia, taip norėjosi kuo greičiau vėl pradėti. Bet ta priverstinė pauzė privertė nusiraminti ir sustoti. Ką galėjome pasidaryti patys – tai daugiau laiko skirti sveikai mitybai, vitaminams ir ramybei, o tai irgi yra labai svarbu“, – pasakoja Ieva.

Išaušus procedūros dienai Ievai buvo įsodintos dvi blastocistos – taip vadinami išsivystę ir apvaisinti 5–6 parų amžiaus embrionai, kurie būna užauginti laboratorijoje. Tyrimai rodė, kad šie embrionai tiesiog idealūs – tiek dydžiu, tiek kokybe, tad tai teikė daug vilčių.

Po šio bandymo Ieva išgyveno tikrus amerikietiškus jausmų kalnelius – pirmasis nėštumo testas ir kraujo tyrimas parodė, kad apvaisinimas nepavyko. Po to praėjus keliolikai dienų Ieva namuose rado nėštumo testą ir pagauta impulso nusprendė jį atlikti.

Antrasis nėštumo testas parodė dvi juosteles, o tai reiškė, kad gyvybei užsimegzti pavyko. Tą patvirtino ir kraujo tyrimas. Tai prilygo stebuklui.

Apgaulinga laimė

Deja, euforija tęsėsi neilgai – Ieva sužinojo, kad tai negimdinis nėštumas – nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis dėl tam tikrų priežasčių negali pakliūti į gimdos ertmę ir vystosi kitose vietose: kiaušintakyje, pilvo ertmėje, kiaušidėje. Tad moteris išgirdo, kad reikia atlikti šio nėštumo šalinimo operaciją.

REKLAMA

„Antrojo bandymo neigiamas atsakymas buvo be galo skaudus... Mes su vyru labai tikėjomės, kad šį kartą pavyks, o kai labai tiki, net neįsileidi minčių apie nesėkmę. Atrodo per vieną dieną dužo visi netolimos ateities planai. Jau atrodė ir Kalėdos bus sutiktos su pilvuku, ir kita vasara su mažyliu ant rankų. O čia staiga ištinka realybė, kurioje nieko to nebus.

Po procedūrų man buvo nustatytas negimdinis nėštumas. Iš pradžių aš stengiausi susitaikyti su mintimi, kad mums nepavyko, ir po savaitės pasirodė teigiamas testas. Atrodė gal stebuklas įvyko, tada tyrimo kartojimai, viskas atrodo puikiai... Ir tada sužinojau, kad tai negimdinis nėštumas... Reikėjo atlikti šalinimo operaciją, tai irgi emociškai sunkus išgyvenimas“, – skaudžia patirtimi dalijasi moteris.

Nusprendė palaukti

Po šio karto Ieva su Linu leido sau išsiliūdėti, išsiverkti, susidėlioti mintis. Pora nusprendė padaryti pertrauką, nes nebenorėjo savęs spausti nei emociškai, nei finansiškai.

„Nesinori šių metų paversti tik laukimu, stengiamės džiaugtis vienas kitu ir mažais gyvenimo džiaugsmais“, – šypteli ji.

Reikalavimus atitinkančioms poroms, pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti kompensuojama 2 kartus, kadangi Ieva ir Linas kompensacija jau pasinaudojo, jiems reikėtų mokėti pilną kainą.

Vienos procedūros kaina svyruoja nuo 3000 iki 5000 eurų. Tai priklauso nuo pasirenkamos klinikos. Tačiau nė vienoje klinikoje ši procedūra nėra pilnai kompensuojama, tad net gavus valstybės kompensaciją poroms tenka sumokėti priemoką, kuri svyruoja nuo 600 iki 2000 eurų.

REKLAMA

Viltis dar gyva

Pasak Ievos, aplinkiniai sužinoję, kad jie su vyru turi sunkumų susilaukti vaikelio, reaguoja į tai įprastai ir palaiko porą šiame sunkiame kelyje, su kuriuo susiduria vis daugiau porų.

„Turbūt sunkiau yra, kai žmonės nežino apie mūsų situaciją, ir pradeda įkyriai klausinėti apie vaikus. O jeigu pasakysi netyčia, kad tave pykina, tai iškart pasipila komentarai „tai gal jau ne viena?“, „gal pilvuke kas gyvena?“. Suprantu, kad jie nėra piktybiški, bet jie yra labai skaudūs ir erzina, kai vis kartojasi“, – sako Ieva.

Nors šis kelias yra ne tik sunkus, bet ir skaudus, Ieva su vyru niekada nepasidavė ir nepraranda vilties ateityje turėti vaikelį. Moteris sako, kad ji niekada nežiūrėjo į save, kaip į gyvenimo nuskriaustą ir tiesiog viską priėmė kaip iššūkį, kurį, tiki, įveiks kartu su savo vyru.

„Kas neleidžia pasiduoti? Manau žodžiais niekada nebuvau sau į tai atsakius. Galbūt stengiuosi visą tai priimti kaip savo realybę, nenoriu jaustis kaip auka ar nuskriaustoji. Priimu tai kaip mūsų gyvenimo dalį, kurią mes su vyru įveiksime kartu. Taip pat man neleidžia pasiduoti ir vilties suteikia pažįstamų pavyzdžiai“, – šypteli vilties dėl galimybės susilaukti vaikelio neprarandanti Ieva.


Rašyti komentarą...
V
Vika
2020-11-15 14:03:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kam save kankinti, geriau vaikelį įsivaikinti. Dešimt metų gyvenom ta viltimi , kad pastosiu, kotik neišbandėm, bet viskas buvo veltui. Pagaliau nusprendėm įsivaikinti mergytę. Į mūsų šeimą atėjo laimės žiburėlis, kuris atnešė nepakartojamą džiaugsmą ir ramybę. Dabar mes su vyru džiaugiamės dviem piukiais anūkais.
Atsakyti
-29

I
Irina
2020-11-15 13:18:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Saunuole
Atsakyti
-11

I
Irina
2020-11-15 13:18:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Saunuole
Atsakyti
-14

SKAITYTI KOMENTARUS (49)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų