Triračiai ir „burbuliniai“ automobiliai tarp savęs turi daug ką bendro, tačiau jų dizainuose nėra nieko revoliucinio. To negalima pasakyt apie didelės sėkmės susilaukusį „Messerschmitt KR175/200“. Savo laiku šis triratis automobilis buvo unikalus savo dizainu ir padėjo „Messerschmitt“ kompanijai sėkmingai persiorientuoti iš lėktuvų į mašinų gamintoją.
Taigi, turime pradėti nuo kompanijos istorijos pradžios, kuri įvyko pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje. Aviacijos srityje, „Messerschmitt“ pavyko pasiekti tikrai įsimintinų pasiekimų, įskaitant ketvirtajame dešimtmetyje pagamintą pirmą modernų naikintuvą „BF 109“ ir vėliau sukurtą pirmąjį reaktyvinį naikintuvą „ME 262“. Tačiau šie techniniai stebuklai pasaulį išvydo Vokietiją valdant baisiam nacių rėžimui, o Trečiajam reichui kapituliavus, „Messerschmitt“ buvo uždrausta gaminti bet kokią karinę techniką, todėl gamintojui teko perorientuoti savo inžinerinį potencialą į kitą sritį.
Iš pradžių kompanija pradėjo reikštis visai ne toje srityje, kuri susijusi su techniką – jie gamino modulinius namus. Tokia situacija užsitęsė iki 1952 metų, kuomet prie „Messerschmitt“ vairo sėdo Fritzas Fendas, kuris Antrojo pasaulinio karo metu ėjo inžinerijos inspektoriaus pareigas Vokietijos oro pajėgose. Po karo Fritzas nusprendė gaminti invalidų vežimėlius, tarp kurių buvo ir motorizuotas modelis, kuris vadinosi „Fend Filtzer“. Taigi, stojęs už „Messerschmitt“ vairo, Fendas įžvelgė nišą nedideliam automobiliui, o kompanija turėjo visą infrastruktūrą jį pagaminti. Taigi, vyras nusprendė tiesiog išdidinti savo motorizuotą vežimėlį iki tokio dydžio, kad jis galėtų vadintis automobiliu.
1953 metais jau buvo pagamintas pirmasis prototipas, turintis „Messerschmitt“ ženkliuką, tačiau jo atsiradimas yra praktiškai vien Fritzo nuopelnas, nes projektas nebuvo palaimintas kompanijos valdybos, kuri, galiausiai, pasirodys labai klydusi. „KR175“ pavadinimą gavęs automobilis turėjo 175 cm3 darbinio tūrio, vieno cilindro dvitaktį variklį, kuriam starteris buvo montuojamas tik už papildomą kainą. Galbūt tai atrodo apgailėtinai, tačiau nuo 1953 iki 1955 metų vokiečiai pardavė net 15 tūkstančių šių automobilių. Beje, pavadinime esanti „K“ raidė reiškia vokišką žodį „kabinenroller“, o tai išvertus turime tikrąjį modelio tipą – „motoroleris su stogu“.
1956 metais triratis susilaukė atnaujinimų ir naujo pavadinimo – „KR200“. Raidės reiškė tą patį, o skaičiai sufleravo, jog „Messerschmitt“ gavo naują variklį. Tai buvo 191 kubinių centimetrų darbinio tūrio agregatas, suporuotas su greičių dėže, kuri pagaliau turėjo atbulinę pavarą. Automobilis buvo gaminamas iki 1964 metų ir per tą laiką jo sulaukė apie 40 tūkstančių klientų. Galbūt tokie skaičiai nėra įspūdingi, tačiau tokio tipo mašinai jie yra ganėtinai puikūs. Prie „KR200“ populiarumo prisidėjo ir 1956 metais kilusi Suezo krizė (nepainiokite su aštuntajame dešimtmetyje kilusi krize, kuri labiausiai palietė JAV), kuri stipriai sulėtino Europos atsigavimą po baisiausio žmonijos istorijoje karo.
„KR200“ ne tik tapo mažų triračių automobilių hitu, bet ir įkvėpė daugelį kitų gamintojų sukurti „burbulinių“ mašinų segmentui pritaikytus modelius. Kaip bebūtų keista, šis „Messerschmitt“ kūrinys susilaukė ir tobulintojų dėmesio. Vokiečiai sukūrė lenktynėms skirtą „FMR TG500“ versiją, kuri turėjo net puslitrio kubatūros variklį, kuris automobilį darė mažyte torpeda.
Nors sėkmė lydėjo mažučius automobilius, tokius, kaip „KR200“, jie turėjo susidurti su rimta konkurenciją iš tokių stiprių konkurentų, kaip „VW Beetle“ ir „Citroen 2CV“. Šie kompaktiški keturračiai modeliai leido juos universaliau panaudoti, ko negalima būtų pasakyti apie juokingus „burbulinius“ modelius. Vienintelė priežastis, kodėl triračiai automobiliai galėjo atsikasti dalelę rinkos buvo jų ekonomiškumas, bei maži išlaikymo kaštai, kas tuo metu rūpėjo ne vienam europiečiui.
Tačiau įsibėgėjant Europos ekonomikos atsigavimui ir kuro kainoms krentant žemyn, 1959 metais „Messerschmitt KR200“ pardavimai pradėjo smarkiai mažėti, o prie automobilio gamybos nutraukimo ženkliai prisidėjo „Mini“ atsiradimas rinkoje. Nors „KR200“ istorija baigiasi 1964 metais, šis egzempliorius į automobilizmo istoriją įeis, kaip vienas įdomiausių inžinerinių sprendimų, kuriuos sėkmingai pavyko įgyvendinti praktikoje.
Triračiai ir „burbuliniai“ automobiliai tarp savęs turi daug ką bendro, tačiau jų dizainuose nėra nieko revoliucinio. To negalima pasakyt apie didelės sėkmės susilaukusį „Messerschmitt KR175/200“. Savo laiku šis triratis automobilis buvo unikalus savo dizainu ir padėjo „Messerschmitt“ kompanijai sėkmingai persiorientuoti iš lėktuvų į mašinų gamintoją.
Taigi, turime pradėti nuo kompanijos istorijos pradžios, kuri įvyko pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje. Aviacijos srityje, „Messerschmitt“ pavyko pasiekti tikrai įsimintinų pasiekimų, įskaitant ketvirtajame dešimtmetyje pagamintą pirmą modernų naikintuvą „BF 109“ ir vėliau sukurtą pirmąjį reaktyvinį naikintuvą „ME 262“. Tačiau šie techniniai stebuklai pasaulį išvydo Vokietiją valdant baisiam nacių rėžimui, o Trečiajam reichui kapituliavus, „Messerschmitt“ buvo uždrausta gaminti bet kokią karinę techniką, todėl gamintojui teko perorientuoti savo inžinerinį potencialą į kitą sritį.
Iš pradžių kompanija pradėjo reikštis visai ne toje srityje, kuri susijusi su techniką – jie gamino modulinius namus. Tokia situacija užsitęsė iki 1952 metų, kuomet prie „Messerschmitt“ vairo sėdo Fritzas Fendas, kuris Antrojo pasaulinio karo metu ėjo inžinerijos inspektoriaus pareigas Vokietijos oro pajėgose. Po karo Fritzas nusprendė gaminti invalidų vežimėlius, tarp kurių buvo ir motorizuotas modelis, kuris vadinosi „Fend Filtzer“. Taigi, stojęs už „Messerschmitt“ vairo, Fendas įžvelgė nišą nedideliam automobiliui, o kompanija turėjo visą infrastruktūrą jį pagaminti. Taigi, vyras nusprendė tiesiog išdidinti savo motorizuotą vežimėlį iki tokio dydžio, kad jis galėtų vadintis automobiliu.
1953 metais jau buvo pagamintas pirmasis prototipas, turintis „Messerschmitt“ ženkliuką, tačiau jo atsiradimas yra praktiškai vien Fritzo nuopelnas, nes projektas nebuvo palaimintas kompanijos valdybos, kuri, galiausiai, pasirodys labai klydusi. „KR175“ pavadinimą gavęs automobilis turėjo 175 cm3 darbinio tūrio, vieno cilindro dvitaktį variklį, kuriam starteris buvo montuojamas tik už papildomą kainą. Galbūt tai atrodo apgailėtinai, tačiau nuo 1953 iki 1955 metų vokiečiai pardavė net 15 tūkstančių šių automobilių. Beje, pavadinime esanti „K“ raidė reiškia vokišką žodį „kabinenroller“, o tai išvertus turime tikrąjį modelio tipą – „motoroleris su stogu“.
1956 metais triratis susilaukė atnaujinimų ir naujo pavadinimo – „KR200“. Raidės reiškė tą patį, o skaičiai sufleravo, jog „Messerschmitt“ gavo naują variklį. Tai buvo 191 kubinių centimetrų darbinio tūrio agregatas, suporuotas su greičių dėže, kuri pagaliau turėjo atbulinę pavarą. Automobilis buvo gaminamas iki 1964 metų ir per tą laiką jo sulaukė apie 40 tūkstančių klientų. Galbūt tokie skaičiai nėra įspūdingi, tačiau tokio tipo mašinai jie yra ganėtinai puikūs. Prie „KR200“ populiarumo prisidėjo ir 1956 metais kilusi Suezo krizė (nepainiokite su aštuntajame dešimtmetyje kilusi krize, kuri labiausiai palietė JAV), kuri stipriai sulėtino Europos atsigavimą po baisiausio žmonijos istorijoje karo.
„KR200“ ne tik tapo mažų triračių automobilių hitu, bet ir įkvėpė daugelį kitų gamintojų sukurti „burbulinių“ mašinų segmentui pritaikytus modelius. Kaip bebūtų keista, šis „Messerschmitt“ kūrinys susilaukė ir tobulintojų dėmesio. Vokiečiai sukūrė lenktynėms skirtą „FMR TG500“ versiją, kuri turėjo net puslitrio kubatūros variklį, kuris automobilį darė mažyte torpeda.
Nors sėkmė lydėjo mažučius automobilius, tokius, kaip „KR200“, jie turėjo susidurti su rimta konkurenciją iš tokių stiprių konkurentų, kaip „VW Beetle“ ir „Citroen 2CV“. Šie kompaktiški keturračiai modeliai leido juos universaliau panaudoti, ko negalima būtų pasakyti apie juokingus „burbulinius“ modelius. Vienintelė priežastis, kodėl triračiai automobiliai galėjo atsikasti dalelę rinkos buvo jų ekonomiškumas, bei maži išlaikymo kaštai, kas tuo metu rūpėjo ne vienam europiečiui.
Tačiau įsibėgėjant Europos ekonomikos atsigavimui ir kuro kainoms krentant žemyn, 1959 metais „Messerschmitt KR200“ pardavimai pradėjo smarkiai mažėti, o prie automobilio gamybos nutraukimo ženkliai prisidėjo „Mini“ atsiradimas rinkoje. Nors „KR200“ istorija baigiasi 1964 metais, šis egzempliorius į automobilizmo istoriją įeis, kaip vienas įdomiausių inžinerinių sprendimų, kuriuos sėkmingai pavyko įgyvendinti praktikoje.
