REKLAMA
REKLAMA
Mano sesutė labai fainus NIKE sporbatukus parvežė iš Amerikės. Jos, deja, man labiau patiko piešinukas… spėkite kas? Ogi mūsų Minnie. ;) Tai ir pasiūliau jį perkelti ant kapoto. Ir pavyko su aerografo Manto Petkelio auksinių rankų pagalba. Na,bet čia vėlgi kita istorija. Savo norą apie piešinuką perteikiau draugui prie kavos puodelio Coco bariuke… Na, o jis užsiminė,kad turi draugą” aerografą”, na, pagooglinau, kas tai ir parašiau tam vyrukui. Atrašė į e-mail. Tada nusiunčiau piešinuką nuo batuko jam. Atrašė: “mintis žavi, “Minnie” ant kapoto, "sounds like fun". Tada išdėstė daaaug dalykų, kas laukia iki tol, kol Minnie puikuosis ant kapoto. Kaip pavyzdžiui, po pirkimo keli nelygumai buvo ant kapoto, tad juos reikėjo taisyti, kad piešinukas atrodytų super. Tada, pasakė pliusus aerografijos: neatbluks, neatrodys pigiai, sodresnės ir gilesnės spalvos, suteiks unikalumo automobiliui - na ir įtikino. Na, ir minusus, kad, deja, patyrus autoįvykį, tpfu tpfu ...jeigu bus pažeistas kapotas, tai ir piešinys automatiškai. Todėl gali tekti jį retušuoti arba net atkurti, juk tai-meno šedevras. Dėl to vairuodamos Minę, prašom Dievo, kad jei (tpu,tpu) avarija, tai tegu kenčia durelės arba galas, bet tik ne mūsų Minė. Norint parduoti automobilį, tektų naikinti piešinį, mat klientas tikėtina norės kažko kitko.. Kol kas planuojame Minės visai neparduoti, o laikyti savo vaikučiams.
Vėliau aerografas gal penkis variantus Mikių atsiuntė, kaip atrodytų, sesei patiko keli, na, ji truputį dvejojo, kurį daryt, bet aš žinojau ,kad šitą unikalią Minę Chuckle ... labai patiko man. Po kelių dienų mūsų Honda jau stovėjo aerografo dirbtuvėse ;)))
Oho, kiek sesė čia prirašė :). Taip, šią idėją pasiūlė ji, bet kedus tai aš išrinkau, ha. Kaip supratote, ir aerografą sumedžiojo ji, aš po spaustuves laksčiau ieškodama lipduko, bet mane atbaidė žmonių abejingumas. Jei aš jiems užduodavau šimtą klausimų (dėl dydžio, formos, piešinio tipo, na čia jau kaltas impulsyvus būdas), tai jie atsakydavo vienu žodžiu, dėl to nusprendžiau mesti lipduko idėją ir priimti sprendimą dažyti kapotą. Gal tiesiog nepriėmiau to fakto, kad tai, kas taip aktualu man, kitiem neteikia tokių pačių emocijų. Ilgai abi neabejojome, mat prieš tai jisai buvo šiek tiek įlenktas. Mantas dar pasakė, kad prieš piešdamas ištiesins, tai man to ir užteko. :)
Pats geriausias jausmas buvo važiuojant atsiimti automobiliuko. Nesvarbu, jog tik nusipirkus jis ne prie namų stovėjo, o vis servizuose. Efektas pamačius Minę buvo WOW! Nė kiek neabejojau to žmogaus darbu, ir tik išvydusi negalėjau patikėti, jog Mantas 101% įgyvendino tai, ko mes ir norėjome. Pasakojo istoriją, kuomet tik pačius piešinuko pagrindus padaręs vyko į plovyklą, ir jau tuomet sulaukė labai daug dėmesio gatvėje. Dėmesys išties didelis – gatvėje žmonės fotografuoja ir fotografuojasi. Kitiems gali pasirodyti vaikiška, bet tai tiesiog esame mes. :) Brolis tik dėl piešinio įtariam nepaprašė mašinytės žiemai, kol vasarosime Maltoje, ha.
O dėl piešinuko vietos kažkaip nekilo net minties. Iškart abi žinojome, jog gražinsime kapotą, tiesiog natūraliai. :) Negi tokiu piešiniu padengsi degalų dangtelį? Na, o jei paklausite, KODĖL būtent Minė – tai atsakymas labai paprastas. Ji tiesiog atspindi mus, mūsų abiejų spalvotas asmenybes (kaip kiti sako) bei veržlumą :). Dėl to mašinytei ir prilipo netgi vardas “Minė”.
Kokių dar modifikacijų turi Jūsų bolidas?
Nėra jokių modifikacijų mūsų Hondytėje, nes ji ir taip labai tvarkinga, juk TA praėjo ne per pažįstamus. Na, tiesa dėl ,,pirpinčio” duslintuvo turėjome kėblumų, tas lėmė TA praėjimą ne iš pirmo karto. Na, bet susidorojome. Tik įsigijus Hondytę, Maksas riebiai sutvarkė pakabą, pakeitė silent blockus, kuriuos reikėjo, dar tepalus, ir viskas. Stabdžiai taip pat patikrinti. Kaip mano sesė sako: ”Kad mes, mergaitės, nesustotume kely ir būtume saugios”. :) Mūsų nuomone, automobilis turi būti techniškai tvarkingas, nes jį tvarkaisi ne techninei apžiūrai, o pirmiausia SAU. Ir šiaip viską daraisi sau, o ne kitiems. :)
Taigi iš techninės pusės paruošus mašinytę, ėmėmės išorės, tai yra, piešinuko. Kartu nudažė Mantas valytuvus, keitemė numerių plastmases ir galiausiai ieškojome RATŲ!! Su Maksu važiavome net į Kauną ratlankių. Stovis mūsų nesužavėjo, bet pamenu pasakiau Maksui : ,,Na, ar ką nors pavyks padaryti?”, o jis “tai aišku, tik imk!”. Ratų buvę savininkai pamatę Minę ir mūsų galvoje verdančius ratlankių gražinimo projektus, mestelėjo “tikimės, kažkur pamatyti jūsų ratus”. :) Na, o tai, ką įsigijome, tik po smėliavimų, gruntavimų, buvo galima dažyti. Su Maksu ilgai rinkome spalvą, bet galiausiai priėjome prie bendros išvados, jog perlas – kaip tik. :) Visai kaip jo Civikas. Palanges irgi poliravome, kitam sezonui blizgės dar gražiau. :) Didžiausias rūpestis dėl ratukų buvo specialūs raktai, kurie gana ilgai keliavo berods iš Anglijos, kad atsuktume kiekvieną iš dvidešimties varžtukų. O varžtukus Molotoke nuo purvo šveitėme patys visi kartu.
Idėjų daug, sesė (Aušra) jau kuria planus savo ateities bolidui, tiesa, Hondai, ir dar Doliui, tik su kitu piešinuku. Paslaptis! :) Na, o idėjų ypač šią žiemą daug, o ypatingai dėl taip vadinamo “dropo”. Juk kaip ten vyrai sako ”mašina be dropo kaip ...” ...
Iki, ačiū už dėmesį :)
Aušra ir Giedrė
P.S. Dar pacituosiu žodžius, kuriuos nukopijavau nuo grupioko, juk jo solis ir lėmė susižavėjimu honda ,,You build a car for you. You don’t build a car for a forum, blog or any sort of e-fame”. :) Tai vat, nebijokite svajoti, kurti, bei realizuoti savo svajones. Tik svarbu atminti, jog “Only God can judge” :))))))
Nuotraukos Tomo Nenartovic ir iš asmeninio albumo
Klausimas:
Ar vertas šis projektėlis patekti į automano LIKE klubą?
REKLAMA
REKLAMA
