Automobilių lenktynininkai retai kada sutinkami ūsuoti ar barzdoti. Dauguma jų nusiskuta veido plaukus dėl sukeliamų nepatogumų dėvint šalmus ar laikantis kitų saugumo prevencijų. Tačiau kai kurie atletai vis tik nusprendė brandaus vyro atributą - ūsus (ir barzdą) - pasilikti.
Ši barzdų ir ūsų mada išpopuliarėjo praėjusio amžiaus viduryje. Ilgi veido plaukai anuomet nieko daugiau nesimbolizavo, kaip tik laisvę išreikšti save. Šiomis dienomis dažnoje darbo sutartyje yra numatytas punktas būti nusiskutusiam. Na, o štai spalvingiausi lenktynininkai, kurie didžiavosi savo ūsais ir barzdomis.
Grehemas Hilas
Du kart „Formulė 1“ čempionas Grehemas Hilas ir jo ūsai tapo neatsiejami vienas nuo kito. Per 18 metų trukusią lenktynininko karjerą vyras niekada jų nenusiskuto. Tačiau keičiantis laikams jo ūsai derinosi prie tuometinės ūsų mados. 6-ąjame dešimtmetyje nešiojęs aristokratiškus plonus ūsus, 7-ąjame dešimtmetyje vyras pakeitė juos į storesnius, vyriškesnius „šerius".
Grehemas žuvo aviakatastrofoje prieš 38 metus, tačiau jo šlovė iki šiol neišblėso. Jam priklauso net trys automobilių sporto čempiono titulai. Jis laimėjo pačias sunkiausias ir prestižiškiausias pasaulio automobilių lenktynes: „Indy 500", „Le Mans" ir Monako „Grand Prix". Pastarąsias lenktynes Grehemas laimėjo net 5 kartus, o šį pasiekimą sugebėjo pagerinti tik Ayrtonas Senna.
Galbūt Hilo sprendimas turėti ūsus buvo susijęs su jo amžiumi, tačiau legendinis pilotas visą savo 18-os metų karjerą buvo sutinkamas su jais. Šis Grehemo Hilo simbolis įkvėpė ir jo sūnų, taip pat lenktynininką, sekti tėvo pėdomis, kuris yra taip pat su ūsais (kiek veliau užsiaugino barzdą).
Ričardas Petis
Automobilių lenktynių fanai šį vyrą vadino tiesiog „Karaliumi". Lyginant su ryškiausiomis sporto figūromis, Ričardas Petis prilyginamas Maradonai ar Maiklui Džordanui. Petis daug prisidėjo prie „Nascar" automobilių lenktynių vardo garsinimo, tokio, koks jis yra dabar. Jis tapo šių lenktynių serijos legenda, o jo ūsai yra greičio ir vyriškumo simbolis.
Petis debiutavo pirmose „Nascar" lenktynėse iškart po savo 21-ojo gimtadienio 1958 metais. Pradžioje sunkiai kelią į šlovę skynesis jaunuolis ilgainiui tapo visų favoritu ir jau 1964 metais laimėjo pirmąjį čempiono titulą. Tuo metu Petis dar neturėjo ūsų, bet netrukus po čempiono titulo jie atsirado ant vyro veido. Galbūt jie ir padėjo jam veliau pasiekti daugiau nei du šimtus pergalių, bei septynis čempiono titulus. Ričardo Pečio pergalių koeficientas buvo toks geras (27 pergalės per 48 lenktynes), kad net iki šiol joks „Nascar" lenktynininkas neprilygsta jam.
Liudininkų teigimu, prie šio lenktynininko po varžybų subėgdavo šimtai fanų ir jis valandų valandas dalindavo autografus. Petis atsiskaitydavo su kiekvienu fanu ir nepalikdavo lenktynių trasos kol nepasirašydavo visų autografų.
Dabar šiai legendai yra 75 metai ir jis turi savo „Nascar" lenktynių komandą, kuri vadinasi „Richard Petty Motorsports". Įspūdinga tai, kad brandaus amžiaus sulaukęs Petis vis dar išlaikė nepakitusią savo ūsų formą ir net be menkiausio žilo plauko.
Nigelis Manselis
Nigelis Manselis buvo paskutinis „Formulės 1“ čempionas, kurio skiriamasis bruožas buvo ūsai. Šiam lenktynininkui ūsai kontraversiškai derėjo prie agresyvaus Nigelio vairavimo stiliaus.
Manselis karjerą „Formulėje 1“ pradėjo 1980 metais. Vienam geriausių britų lenktynininkų teko pastoviai konfrontuoti su Ayrtonu Senna ir Alanu Prostu. Dėl šių dviejų priežasčių vyras dažnai lipdavo ant trečiojo podiumo laiptelio.
Sėkmė jam nusišypsojo, kai gavo progą važiuoti „Williams FW14B" bolidu ir jau 1992 metais Nigelis laimėjo čempiono titulą. Iškart po pergalės jis pasitraukė iš Formulės 1 ir perėjo į „IndyCar" lenktynių seriją.
Grįžtant prie ūsų temos, Nigelis juos nusiskuto maždaug 2000 metais. Daugelis autosporto fanų nusivylė šiuo pokyčiu. Babar vyras, netekęs savo simbolio, atrodo kaip paprastas, tvarkingas vidutinio amžiaus džentelmenas.
Henris Peskarolas
Prancūzų lenktynininkas Henris Peskarolas daug laimėjimų „Formulėje 1“ nepasiekė, jis turi tik kelias „Grand Prix" pergales. Sėkmė šiam lenktynininkui pradėjo šypsotis, kuomet jis įžengė į „Le Mans" automobilių 24 valandų lenktynes. Jis laimėjo net keturias 24 valandų ištvermės lenktynes.
Šio vyro užsiauginta barzda nėra individualybės išraiška. Henris 1969 metais, automobilio bandymo metu, patyrė veido nudegimus, kuriuos ši barzda ir slėpė. Jau nuo 27 metų Henris slepia savo veidą po barzda, kurie vis dar yra jam būnant 70-ies metų.
Keke Rosbergas
Ūsuotasis suomių lenktynininkas Keke Rosbergas pateko į „Formulę 1“ tokiu būdų, kokiu dabar niekam nebepavyksta. Jis buvo vidutiniokas lenktynininkas, į kurį niekas nekreipė daug dėmesio. Tačiau 8-ojo dešimtmečio pradžioje „Williams" komandai nebeliko pilotų pasirinkimo, kadangi visi jau buvo spėję pasirašyti kontraktus, tad teko dairytis lenktynininko žemesnio lygio lenktynėse. Rosbergas buvo pakviestas į atranką, kurią laimėjo ir tapo „Williams" komandos dalimi.
Keke jau pirmaisiais metais tapo čempionu, nors ir buvo patekęs į daugybę incidentų lenktynių metu. Rosbergas „Formulėje 1“ važiavo dar ketverius metus, po to perėjo į „DTM" lenktynių seriją ir dabar pats turi lenktynių komandą Vokietijos kėbulinių automobilių lenktynių čempionate.
Automobilių lenktynininkai retai kada sutinkami ūsuoti ar barzdoti. Dauguma jų nusiskuta veido plaukus dėl sukeliamų nepatogumų dėvint šalmus ar laikantis kitų saugumo prevencijų. Tačiau kai kurie atletai vis tik nusprendė brandaus vyro atributą - ūsus (ir barzdą) - pasilikti.
Ši barzdų ir ūsų mada išpopuliarėjo praėjusio amžiaus viduryje. Ilgi veido plaukai anuomet nieko daugiau nesimbolizavo, kaip tik laisvę išreikšti save. Šiomis dienomis dažnoje darbo sutartyje yra numatytas punktas būti nusiskutusiam. Na, o štai spalvingiausi lenktynininkai, kurie didžiavosi savo ūsais ir barzdomis.
Grehemas Hilas
Du kart „Formulė 1“ čempionas Grehemas Hilas ir jo ūsai tapo neatsiejami vienas nuo kito. Per 18 metų trukusią lenktynininko karjerą vyras niekada jų nenusiskuto. Tačiau keičiantis laikams jo ūsai derinosi prie tuometinės ūsų mados. 6-ąjame dešimtmetyje nešiojęs aristokratiškus plonus ūsus, 7-ąjame dešimtmetyje vyras pakeitė juos į storesnius, vyriškesnius „šerius".
Grehemas žuvo aviakatastrofoje prieš 38 metus, tačiau jo šlovė iki šiol neišblėso. Jam priklauso net trys automobilių sporto čempiono titulai. Jis laimėjo pačias sunkiausias ir prestižiškiausias pasaulio automobilių lenktynes: „Indy 500", „Le Mans" ir Monako „Grand Prix". Pastarąsias lenktynes Grehemas laimėjo net 5 kartus, o šį pasiekimą sugebėjo pagerinti tik Ayrtonas Senna.
Galbūt Hilo sprendimas turėti ūsus buvo susijęs su jo amžiumi, tačiau legendinis pilotas visą savo 18-os metų karjerą buvo sutinkamas su jais. Šis Grehemo Hilo simbolis įkvėpė ir jo sūnų, taip pat lenktynininką, sekti tėvo pėdomis, kuris yra taip pat su ūsais (kiek veliau užsiaugino barzdą).
Ričardas Petis
Automobilių lenktynių fanai šį vyrą vadino tiesiog „Karaliumi". Lyginant su ryškiausiomis sporto figūromis, Ričardas Petis prilyginamas Maradonai ar Maiklui Džordanui. Petis daug prisidėjo prie „Nascar" automobilių lenktynių vardo garsinimo, tokio, koks jis yra dabar. Jis tapo šių lenktynių serijos legenda, o jo ūsai yra greičio ir vyriškumo simbolis.
Petis debiutavo pirmose „Nascar" lenktynėse iškart po savo 21-ojo gimtadienio 1958 metais. Pradžioje sunkiai kelią į šlovę skynesis jaunuolis ilgainiui tapo visų favoritu ir jau 1964 metais laimėjo pirmąjį čempiono titulą. Tuo metu Petis dar neturėjo ūsų, bet netrukus po čempiono titulo jie atsirado ant vyro veido. Galbūt jie ir padėjo jam veliau pasiekti daugiau nei du šimtus pergalių, bei septynis čempiono titulus. Ričardo Pečio pergalių koeficientas buvo toks geras (27 pergalės per 48 lenktynes), kad net iki šiol joks „Nascar" lenktynininkas neprilygsta jam.
Liudininkų teigimu, prie šio lenktynininko po varžybų subėgdavo šimtai fanų ir jis valandų valandas dalindavo autografus. Petis atsiskaitydavo su kiekvienu fanu ir nepalikdavo lenktynių trasos kol nepasirašydavo visų autografų.
Dabar šiai legendai yra 75 metai ir jis turi savo „Nascar" lenktynių komandą, kuri vadinasi „Richard Petty Motorsports". Įspūdinga tai, kad brandaus amžiaus sulaukęs Petis vis dar išlaikė nepakitusią savo ūsų formą ir net be menkiausio žilo plauko.
Nigelis Manselis
Nigelis Manselis buvo paskutinis „Formulės 1“ čempionas, kurio skiriamasis bruožas buvo ūsai. Šiam lenktynininkui ūsai kontraversiškai derėjo prie agresyvaus Nigelio vairavimo stiliaus.
Manselis karjerą „Formulėje 1“ pradėjo 1980 metais. Vienam geriausių britų lenktynininkų teko pastoviai konfrontuoti su Ayrtonu Senna ir Alanu Prostu. Dėl šių dviejų priežasčių vyras dažnai lipdavo ant trečiojo podiumo laiptelio.
Sėkmė jam nusišypsojo, kai gavo progą važiuoti „Williams FW14B" bolidu ir jau 1992 metais Nigelis laimėjo čempiono titulą. Iškart po pergalės jis pasitraukė iš Formulės 1 ir perėjo į „IndyCar" lenktynių seriją.
Grįžtant prie ūsų temos, Nigelis juos nusiskuto maždaug 2000 metais. Daugelis autosporto fanų nusivylė šiuo pokyčiu. Babar vyras, netekęs savo simbolio, atrodo kaip paprastas, tvarkingas vidutinio amžiaus džentelmenas.
Henris Peskarolas
Prancūzų lenktynininkas Henris Peskarolas daug laimėjimų „Formulėje 1“ nepasiekė, jis turi tik kelias „Grand Prix" pergales. Sėkmė šiam lenktynininkui pradėjo šypsotis, kuomet jis įžengė į „Le Mans" automobilių 24 valandų lenktynes. Jis laimėjo net keturias 24 valandų ištvermės lenktynes.
Šio vyro užsiauginta barzda nėra individualybės išraiška. Henris 1969 metais, automobilio bandymo metu, patyrė veido nudegimus, kuriuos ši barzda ir slėpė. Jau nuo 27 metų Henris slepia savo veidą po barzda, kurie vis dar yra jam būnant 70-ies metų.
Keke Rosbergas
Ūsuotasis suomių lenktynininkas Keke Rosbergas pateko į „Formulę 1“ tokiu būdų, kokiu dabar niekam nebepavyksta. Jis buvo vidutiniokas lenktynininkas, į kurį niekas nekreipė daug dėmesio. Tačiau 8-ojo dešimtmečio pradžioje „Williams" komandai nebeliko pilotų pasirinkimo, kadangi visi jau buvo spėję pasirašyti kontraktus, tad teko dairytis lenktynininko žemesnio lygio lenktynėse. Rosbergas buvo pakviestas į atranką, kurią laimėjo ir tapo „Williams" komandos dalimi.
Keke jau pirmaisiais metais tapo čempionu, nors ir buvo patekęs į daugybę incidentų lenktynių metu. Rosbergas „Formulėje 1“ važiavo dar ketverius metus, po to perėjo į „DTM" lenktynių seriją ir dabar pats turi lenktynių komandą Vokietijos kėbulinių automobilių lenktynių čempionate.
