Pietinėje Italijos Imolos miesto pusėje stūksto klasikinė, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pastatyta „Autodromo Internationale Dino & Enzo Ferrari“ trasa. Dėka greitų posūkių ir kalvotumo, vienas trasos įkūrėjų, ponas Enzo Ferrari, ją pavadino mažuoju Nurburgringu. Būtent čia buvo surengtas „Imola Classic“ renginys, kurį suorganizavo „Peter Auto Racing“.
Antrus iš eilės metus rengiamoje šventėje buvo galima sudalyvauti keliuose renginiuose: „Sixties‘ Endurance“, „Classic Endurance Racing“, „Italian Challenge“ ir „Formule Storiche“. Žinoma, dalyviai prie starto linijos turėjo atvaryti tik klasikinius lenktyninius bolidus. Nors buvo bijoma, jog trasą ištisai skalaus lietūs ar net šlapdriba, tačiau tą savaitgalį Europa kaustanti užsitęsusi žiema pralenkė Imolą. Todėl mes galime su jumis pasidalinti šūsnių nuotraukų, bei kiek papasakoti apie kiekvienas lenktynes.
Trofeo Nastro Rosso
Prieš keletą metų italams gimė idėja sukurti lenktynes, kuriose varžytųsi tik vietinės gamybos „Maserati“ ir „Ferrari“ sportiniai automobiliai. Iš pradžių ši idėja patraukė entuziastų dėmesį, tačiau bėgant metams organizatoriams darėsi vis sunkiau surinkti pilną starto rikiuotę, todėl „Classic Imola“ idėjos pradininkas Patrickas Peteris nusprendė šiose varžybose dalyvauti visiems itališkiems ir kiek su šia šalimi susijusiems automobiliams, todėl šiemet pries starto linijos buvo galima išvysti „Cooper T49“ su „Maserati“ varikliu ir porą „Porsche 356 TGL“ paruoštų „Abarth“. Dvejose varžybų sesijose po 45 minutes prie rikiuotės taip pat prisijungė keletas „Bizzarrini“ modelių.
Kvalifikacijoje geriausiai sekėsi „Iso A3/C“ vairuojantiems lenktynininkams o antroje vietoje liko „Ferrari 250 GT Drogo Coupe“. Pirmose lenktynėse Hanso Hugenholtzo vairuojamas „Ferrari“ nesunkiai išsiveržė į priekį, kol lenktynių favoritu laikytas „Iso“ nusirito keliomis pozicijomis žemiau. Po truputėlį Oliveris de Siebenthalis atsikovojo pozicijas, tačiau to pritrūko aplenkti „Ferrari“. Antrose varžybose „Iso“ išvis nestartavo, kas leido Hugenholtzui lengvai laimėti lenktynes.
Challenge Formule Storiche
Šiemet renginio naujiena tapo lenktynės, kuriose dalyvavo mažalitražės formulės iš septintojo dešimtmečio „Formula Junior“ ir „Formula 3“ klasių. Prie starto linijos buvo galima išvysti „Brabham“, „Cooper“, „Lotus“, „Branca“, „Wainer“ kurtus bolidus. Dvejose varžybose po pusvalandį geriausiai sekėsi šveicarui Louisui Maulini, kuris vairavo 1967 metų gamybos „Merlyn Mk10“, kuris yra vos vienas iš dešimties pagamintų „Formula 3“ bolidų. Toliau rikiavosi Manfredas Rossis su „Lotus 22“ ir Vincentas Rivetas su „Brabham BT28“.
Sixties‘ Endurance
Ilgiausios iš visų varžybų buvo „Sixties‘ Endurance“, kurios užtruko dvi valandas. Tarp 36 dalyvių labiausiai žibėjo „AC Shelby Cobra“ vairuojantys sportininkai, kurie kvalifikacijoje užėmė aukščiausias pozicijas. Varžybose, išskyrus jau aptartą „Iso A3/C“ taip pat niekas negalėjo prilygti nedidelėms, bet galingoms „Cobra“, kurios pasirodė esančios tik greitos. Per varžybas trys iš penkių „Shelby Cobra“ dėl gedimų turėjo pasitraukti iš lenktynių, tačiau likusios dvi užėmė pirmąsias vietas, už savęs palikdamos „Jaguar E-Type“. Taip pat šiose varžybose buvo galima išvysti itin retą „Porsche 904/6“ ir net dar retesnį „Morgan SLR“.
Classic Endurance Racing 1
2004 metais startavusios „Classic Endurance Racing“ arba „CER“ varžybos yra svarbiausias „Classic Imola“ renginys. Dvejose lenktynėse išsirikiavo spalvinga automobilių rikiuotė, kuri buvo suskirstyta į prototipus ir „GT“ klasės atstovus. Turbūt pats įspūdingiausias bolidas buvo Franco Meinerso „Ferrari 512 S“ su „Coda Luga“ kėbulu. Mašina ne tik atrodė puikiai, bet ir buvo itin greita ir kvalifikacijoje užėmė antrąją vietą, nusileisdama tik Bernhardui Thuneriui su „Lola T70 MK3“. Tačiau vykstant vieną valandą trunkančioms lenktynėms, nuostabus „Ferrari“ dvylikos cilindrų variklis pasirodė ne toks patikimas ir „512 S“ pasitraukė iš varžybų jau po dešimties ratų.
Tačiau reto prototipo netektis nesugadino lenktynių, nes visų varžybų metu vyko įnirtinga kova dėl pirmosios vietos tarp dviejų „Lola T70 Mk3“ bolidų, kurie finišo tiesiąją kirto vos trijų sekundžių skirtumu. Trečias liko Stephanas Gutzwilleris su „Mazda“ varikliu varomu „Chevron B16“ bolidu. „GT“ klasėje taip pat vyko atkakli kova, kurioje laurus nuskynė Didieras Denatas su „Porsche 911 Carrera RSR“.
Classic Endurance Racing 2
Antrose „CER“ lenktynėse susirinko jau visai kitokio kalibro bolidai. Naujesni, technologiškai pažangesnis ir velnioniškai greiti automobiliai tapo viso renginio pažibomis. Daugiausiai simpatijų susilaukė Fabio Valles „Lancia Beta Monte Carlo Turbo“, kuris po variklio dangčiu slepia nedidelį, vos 1,4 litro darbinio tūrio agregatą su didžiule turbina, kuri leidžia automobiliui neatsilikti nuo kur kas didesnes širdis turinčių „Porsche 935“. Šiose lenktynėse „Lancia“ sekėsi neblogai ir bolidas finišavo penktas bendroje įskaitoje.
„Lancia“ nebuvo laikomas savo klasės ar visų lenktynių favoritu, tačiau tikriesiems lyderiams tiesiog nepasisekė. Iš pirmosios pozicijos startavęs Patricijus Lafargue iš lenktynių pasitraukė jau pirmajame posūkyje dėl atsisukusio galinio rato. Su problemomis susidūrė ir dar keli prototipus vairavę lenktynininkai, todėl „GT“ klasės atstovams pavyko patekti į pirmąjį penketuką bendrojoje įskaitoje.
Pabaigai
Apskirtai, „Imola Classic“ vos per dvi dienas sugebėjo dalyviams suteikti apsčiai veiksmo. Automobiliai trasoje zvimbė nuo devynių ryto iki šešių vakaro, neleisdami senajai trasai atsipūsti. Tuo pačiu išskirtinės rikiuotės leidžia pasigrožėti retais lenktyniniais automobiais, todėl galime drąsiai pasakyti, kad „Imola Classic“ buvo tikrai vykęs renginys.
Pietinėje Italijos Imolos miesto pusėje stūksto klasikinė, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pastatyta „Autodromo Internationale Dino & Enzo Ferrari“ trasa. Dėka greitų posūkių ir kalvotumo, vienas trasos įkūrėjų, ponas Enzo Ferrari, ją pavadino mažuoju Nurburgringu. Būtent čia buvo surengtas „Imola Classic“ renginys, kurį suorganizavo „Peter Auto Racing“.
Antrus iš eilės metus rengiamoje šventėje buvo galima sudalyvauti keliuose renginiuose: „Sixties‘ Endurance“, „Classic Endurance Racing“, „Italian Challenge“ ir „Formule Storiche“. Žinoma, dalyviai prie starto linijos turėjo atvaryti tik klasikinius lenktyninius bolidus. Nors buvo bijoma, jog trasą ištisai skalaus lietūs ar net šlapdriba, tačiau tą savaitgalį Europa kaustanti užsitęsusi žiema pralenkė Imolą. Todėl mes galime su jumis pasidalinti šūsnių nuotraukų, bei kiek papasakoti apie kiekvienas lenktynes.
Trofeo Nastro Rosso
Prieš keletą metų italams gimė idėja sukurti lenktynes, kuriose varžytųsi tik vietinės gamybos „Maserati“ ir „Ferrari“ sportiniai automobiliai. Iš pradžių ši idėja patraukė entuziastų dėmesį, tačiau bėgant metams organizatoriams darėsi vis sunkiau surinkti pilną starto rikiuotę, todėl „Classic Imola“ idėjos pradininkas Patrickas Peteris nusprendė šiose varžybose dalyvauti visiems itališkiems ir kiek su šia šalimi susijusiems automobiliams, todėl šiemet pries starto linijos buvo galima išvysti „Cooper T49“ su „Maserati“ varikliu ir porą „Porsche 356 TGL“ paruoštų „Abarth“. Dvejose varžybų sesijose po 45 minutes prie rikiuotės taip pat prisijungė keletas „Bizzarrini“ modelių.
Kvalifikacijoje geriausiai sekėsi „Iso A3/C“ vairuojantiems lenktynininkams o antroje vietoje liko „Ferrari 250 GT Drogo Coupe“. Pirmose lenktynėse Hanso Hugenholtzo vairuojamas „Ferrari“ nesunkiai išsiveržė į priekį, kol lenktynių favoritu laikytas „Iso“ nusirito keliomis pozicijomis žemiau. Po truputėlį Oliveris de Siebenthalis atsikovojo pozicijas, tačiau to pritrūko aplenkti „Ferrari“. Antrose varžybose „Iso“ išvis nestartavo, kas leido Hugenholtzui lengvai laimėti lenktynes.
Challenge Formule Storiche
Šiemet renginio naujiena tapo lenktynės, kuriose dalyvavo mažalitražės formulės iš septintojo dešimtmečio „Formula Junior“ ir „Formula 3“ klasių. Prie starto linijos buvo galima išvysti „Brabham“, „Cooper“, „Lotus“, „Branca“, „Wainer“ kurtus bolidus. Dvejose varžybose po pusvalandį geriausiai sekėsi šveicarui Louisui Maulini, kuris vairavo 1967 metų gamybos „Merlyn Mk10“, kuris yra vos vienas iš dešimties pagamintų „Formula 3“ bolidų. Toliau rikiavosi Manfredas Rossis su „Lotus 22“ ir Vincentas Rivetas su „Brabham BT28“.
Sixties‘ Endurance
Ilgiausios iš visų varžybų buvo „Sixties‘ Endurance“, kurios užtruko dvi valandas. Tarp 36 dalyvių labiausiai žibėjo „AC Shelby Cobra“ vairuojantys sportininkai, kurie kvalifikacijoje užėmė aukščiausias pozicijas. Varžybose, išskyrus jau aptartą „Iso A3/C“ taip pat niekas negalėjo prilygti nedidelėms, bet galingoms „Cobra“, kurios pasirodė esančios tik greitos. Per varžybas trys iš penkių „Shelby Cobra“ dėl gedimų turėjo pasitraukti iš lenktynių, tačiau likusios dvi užėmė pirmąsias vietas, už savęs palikdamos „Jaguar E-Type“. Taip pat šiose varžybose buvo galima išvysti itin retą „Porsche 904/6“ ir net dar retesnį „Morgan SLR“.
Classic Endurance Racing 1
2004 metais startavusios „Classic Endurance Racing“ arba „CER“ varžybos yra svarbiausias „Classic Imola“ renginys. Dvejose lenktynėse išsirikiavo spalvinga automobilių rikiuotė, kuri buvo suskirstyta į prototipus ir „GT“ klasės atstovus. Turbūt pats įspūdingiausias bolidas buvo Franco Meinerso „Ferrari 512 S“ su „Coda Luga“ kėbulu. Mašina ne tik atrodė puikiai, bet ir buvo itin greita ir kvalifikacijoje užėmė antrąją vietą, nusileisdama tik Bernhardui Thuneriui su „Lola T70 MK3“. Tačiau vykstant vieną valandą trunkančioms lenktynėms, nuostabus „Ferrari“ dvylikos cilindrų variklis pasirodė ne toks patikimas ir „512 S“ pasitraukė iš varžybų jau po dešimties ratų.
Tačiau reto prototipo netektis nesugadino lenktynių, nes visų varžybų metu vyko įnirtinga kova dėl pirmosios vietos tarp dviejų „Lola T70 Mk3“ bolidų, kurie finišo tiesiąją kirto vos trijų sekundžių skirtumu. Trečias liko Stephanas Gutzwilleris su „Mazda“ varikliu varomu „Chevron B16“ bolidu. „GT“ klasėje taip pat vyko atkakli kova, kurioje laurus nuskynė Didieras Denatas su „Porsche 911 Carrera RSR“.
Classic Endurance Racing 2
Antrose „CER“ lenktynėse susirinko jau visai kitokio kalibro bolidai. Naujesni, technologiškai pažangesnis ir velnioniškai greiti automobiliai tapo viso renginio pažibomis. Daugiausiai simpatijų susilaukė Fabio Valles „Lancia Beta Monte Carlo Turbo“, kuris po variklio dangčiu slepia nedidelį, vos 1,4 litro darbinio tūrio agregatą su didžiule turbina, kuri leidžia automobiliui neatsilikti nuo kur kas didesnes širdis turinčių „Porsche 935“. Šiose lenktynėse „Lancia“ sekėsi neblogai ir bolidas finišavo penktas bendroje įskaitoje.
„Lancia“ nebuvo laikomas savo klasės ar visų lenktynių favoritu, tačiau tikriesiems lyderiams tiesiog nepasisekė. Iš pirmosios pozicijos startavęs Patricijus Lafargue iš lenktynių pasitraukė jau pirmajame posūkyje dėl atsisukusio galinio rato. Su problemomis susidūrė ir dar keli prototipus vairavę lenktynininkai, todėl „GT“ klasės atstovams pavyko patekti į pirmąjį penketuką bendrojoje įskaitoje.
Pabaigai
Apskirtai, „Imola Classic“ vos per dvi dienas sugebėjo dalyviams suteikti apsčiai veiksmo. Automobiliai trasoje zvimbė nuo devynių ryto iki šešių vakaro, neleisdami senajai trasai atsipūsti. Tuo pačiu išskirtinės rikiuotės leidžia pasigrožėti retais lenktyniniais automobiais, todėl galime drąsiai pasakyti, kad „Imola Classic“ buvo tikrai vykęs renginys.
