Jau bene visi auto sportininkai sulindo į garažus lyginti skardų valyti turbinų, kad kitais metais priešininkams parodytų savo galinį numerį. Bet gaila dėti daug grynųjų į automobilius, kai vos kelis kartus per metus gali išvažiuoti pasilyginti savo kiaušiniais su varžovais. Todėl norėtųsi daugiau lenktynių Marijos žemėje. Tačiau LASF (Lietuvos autosporto federacija), nedorėliai, neleidžia daryti gerų lenktynių tokiems vyrukams kaip Fast Lap. Tai ką daryti?
Šiame straipsnyje atsakymo tikrai nerasite, bet gal atpažinsite save ir iki pavasario dar turėsite laiko apmąstyti, už kuriuos statyti. O dabar apie viską iš eilės ir po truputį.
Tikrieji lenktynininkai - buvę gezai
Įdomiausia, kad pastaruoju metu taip eskaluojama LASF ir Fast Lap priešprieša čia niekuo dėta. Galima priešinti LASF ir likusį pasaulį? Spręskite patys. Tačiau problema kyla iš save vadinančių autosportininkais.
Papasakosiu, kokių autosportininkų yra daugiausia Lietuvoje. Ne tų, verslininkų, kurie važiuoja 1000 kilometrų Palangos apylinkėse. Dešimt kartų daugiau lenktynininkų, kurių istorija panaši į šią. Vardai ir automobilių modeliai išgalvoti. Ji skamba taip:
Nusipirkau Anglijos aukcione daužtą STI‘škę. Garažiuke atkaliau. Nuvariau pas Dogį į Prienus, kad permestų vairą į teisingą pusę ir išvažiavau prie Pedagoginio žiedo palenktyniauti. Jei ten ant borto nepalikau pakabos, vadinasi perėjau į antrą lygį ir nuvažiavau prie Vilono draginti. Ten mažai posūkių ir neįdomu. Grįžau į miestą. Po mėnesio nusibodo kuoliukai su Golfais gatvėse ir nusprendžiau imtis trečio lygio ir nuvažiuoti, kur galiu ilgiau gazą - dugną palaikyti. Kai nesiekiu naujo lygio su ta pačia mašina važiuoju ir į darbą, ir į sodą. O ir kaimynui baldus parvežu, jei paprašo.
O kai tikras gezas nuvažiuoja į pirmą slalomą Rukloje arba Track day Kačerginėje jis pereina į dar aukštesnį lygį ir tampa tipišku Lietuvos autosportininku. Jis neturi nei pinigų, nei noro rimtai ruošti automobilio sportui. Nes ją kažkada dar reikės parduoti skelbime parašus, kad automobilis autosporte nevažiavo, tik tėvukas į bažnyčią sekmadieniais nulėkdavo. Tokių neįtikinsi net sudedamų saugos lankų įsidėti. Nes gi liks skylės dugne.
Vėliau istorija gali skirtis. Dažniausiai autosportininkai parduoda savo STI‘škę, perka BMW‘ą, varo driftinti ir automobilį sudaužo, arba dar nenusipirkęs BMW‘o sudaužo STI‘škę. Čia tas lemiamas momentas, kai žmogus nusiperka dyzelį ir tada jau giriasi ne per kiek Nemuno žiedą aplekia, o kiek jo mašina saliarkos mažai valgo. O tie, kurie negali nedaužyti mašinų, nusiperka seną Cveką, susideda lankus, kitus saugos komponentus ir toliau daužo mašinas. Tai galima pavadinti perėjimu į rimtą autosportą. Būtent taip ir atsiranda nauja sportininkų karta ir vystosi autosportas Lietuvoje.
Tuo tarpu LASF kaip visų, kurie viršiją keliuose leistiną greitį, globėjas nesupranta, kad tokius žmones ignoruoja. Ir nesvarbu, bus Fast Lap, Big Lap, ar Bum Lap, bėda niekur nedings. Kol bus tokių autosporto mėgėjų su STI‘škėm, tol bus tokių, kurie organizuos jiems renginius. O ir vienų ir kitų buvo, yra ir ateityje bus dar daugiau. Ir ignoruoti juos LASF‘ui mažų mažiausiai kvaila, nes ateityje jie mokės federacijai nario mokestį.
Fast Lap duoda į kaulus viešumoje
Prieš rašant šį straipsnį susitikau ir su LASF žiedo komiteto vadovu Dariumi Grinbergu ir su Fast Lap 3 muškietininkais. Ir federacijai galiu pasakyti, kad Jūsų popieriai nekokie. Tiesa yra tokia, kad ne visada laimi tiesa. O ir vienos tiesos nebūna. Galima sakyti, kad vyrukai iš Fast Lap užaugs ir su jais susitarsime, bet atsiras naujų vyrukų. Todėl reikalą reikia spręsti iš esmės. Kaip tai daryti, ne mano nosiai aiškinti, bet patys pamastykite, ar gezų su STI‘škėmis ignoravimas yra tinkamiausias kelias?
Tuo trapu vyrukai iš Fast Lap smaginasi kiek tik gali. Galima sakyti, kad jie, kaip geri pjarščikai, išspaudžia kiekvieną tašką savo naudai. Ir už tai jiems pagarba. Pasižaboję gerai žinomo puslapio rusišku pavadinimu resursus ir forumus pliekia senus LASF krienus iš dūšios. O ir tikrai yra prie ko prikibti, net lazdos ieškoti nereikia.
Pagrindiniai ginklai veikia 100 proc. Žinoma, kodėl organizatorius ar lenktynininkas turtėtų mokėti LASF‘ui? Apkritai, ar lengva šiais laikais surasti tokį, kuris norėtų mokėti mokesčius? Aš dar tokio nebuvau sutikęs. Bet liaudies išmintis sako, kad muziką užsako tas, kas moka pinigus. Teorinėje demokratijoje tie mokesčių federacijai mokėtojai turėtų išreikalauti, kad būtų remiami renginiai, skirti mokėtojams. Tuo labiau, kad ir LASF tame turėtų matyti prasmę.
Tačiau teorija ir praktika kartais smarkiai prasilenkia. Naujame F-1 žaidime jau antrame posūkyje padarau Vettelį, bet realybėje, nors važiuodamas prasčiau už mane, jis yra čempionas. Federacijoje šiek tiek kitokia praktika. Ten yra savi asmenys iš didžiosios „V“, kurie nesupranta, arba nenori suprasti, kad kakoja sau į kišenę. Ir išdidžiai tapatindami save su visu autosportu tvarko savo reikalus. Tai ką daryti?
Kartoju! Tai ką daryti?
Į tokius kvailus klausimus atsakymai būna du: kažką bandyti keisti arba atsispardyti ir nieko nedaryti. Reikia suprasti, kad LASF veikia lyg maža Lietuva. Lietuvoje žmonėms nepatiko Kubiliaus naktinė reforma tai išsirinko teisiamą Viktorą. Jis dar prisipirko kelis balsus ir va jau sėdi daugumoje. Lygiai tokia pati demokratijos mašina sukasi ir federacijoje. Jei yra pakankamas skaičius nepatenkintų, tai naujuose rinkimuose jie išrinks tuos, kurie pažadės minimalų atlyginimą pakelti iki 1500 Lt. Faktas čia vienas - tikrai nieko nepakeisi, jei nebalsuosi. O jei nesi LASF narys tai ir nebalsuosi.
Tačiau pasiūlius Fast Lap vyrukams tapti ta tikrąja opozicija federacijoje, gavau rimtą argumentuotą atsakymą. Jie pareiškė, kad jei dabar įstotų į LASF jų chebra nerespektintų. Va prie ko priveda populiarumas.
Žinoma, yra ir kitas kelias – nedaryti nieko. Tiksliau stengtis atsimušinėti nuo visiems žinomų federacijos veiksmų teismais. Na, tai taip pat sprendimas! Bet ar visi organizatoriai tokie smarkūs kaip Fast Lap turi tiek laiko ir kiaušių kiekvieną kartą savo tiesą aiškinti teisme? Ar tikrai savo laiką ir energiją verta tam švaistyti? Ar ne geriau tą laiką skirti kūrimui, o ne griovimui? Kiekvienas renkasi pats. Iš to ir atsirado posakis - 3 lietuviai 5 partijos. O gal ir ne iš to.
Tai už ką statyti kitais metais?
Į šitą klausimą net Šulija neatsakys. Faktas tas, kad jei abi pusės kartu nežengs žingsnio lik to STI‘šniko, viskas bus kaip buvo. Toliau bus apie ką kalbėti forumuose ir rašyti mums, žurnalistams. Toliau lenktynininkams teks rinktis tarp šilto ir švelnaus ir savo laiką gaišti ne trasose, o prie klaviatūros. Kiekviena pusė turi savo rimtus argumentus ir savo tiesą. Už jas abi uždegsiu vieną žvakutę per Kalėdas bažnyčioje.
Jau bene visi auto sportininkai sulindo į garažus lyginti skardų valyti turbinų, kad kitais metais priešininkams parodytų savo galinį numerį. Bet gaila dėti daug grynųjų į automobilius, kai vos kelis kartus per metus gali išvažiuoti pasilyginti savo kiaušiniais su varžovais. Todėl norėtųsi daugiau lenktynių Marijos žemėje. Tačiau LASF (Lietuvos autosporto federacija), nedorėliai, neleidžia daryti gerų lenktynių tokiems vyrukams kaip Fast Lap. Tai ką daryti?
Šiame straipsnyje atsakymo tikrai nerasite, bet gal atpažinsite save ir iki pavasario dar turėsite laiko apmąstyti, už kuriuos statyti. O dabar apie viską iš eilės ir po truputį.
Tikrieji lenktynininkai - buvę gezai
Įdomiausia, kad pastaruoju metu taip eskaluojama LASF ir Fast Lap priešprieša čia niekuo dėta. Galima priešinti LASF ir likusį pasaulį? Spręskite patys. Tačiau problema kyla iš save vadinančių autosportininkais.
Papasakosiu, kokių autosportininkų yra daugiausia Lietuvoje. Ne tų, verslininkų, kurie važiuoja 1000 kilometrų Palangos apylinkėse. Dešimt kartų daugiau lenktynininkų, kurių istorija panaši į šią. Vardai ir automobilių modeliai išgalvoti. Ji skamba taip:
Nusipirkau Anglijos aukcione daužtą STI‘škę. Garažiuke atkaliau. Nuvariau pas Dogį į Prienus, kad permestų vairą į teisingą pusę ir išvažiavau prie Pedagoginio žiedo palenktyniauti. Jei ten ant borto nepalikau pakabos, vadinasi perėjau į antrą lygį ir nuvažiavau prie Vilono draginti. Ten mažai posūkių ir neįdomu. Grįžau į miestą. Po mėnesio nusibodo kuoliukai su Golfais gatvėse ir nusprendžiau imtis trečio lygio ir nuvažiuoti, kur galiu ilgiau gazą - dugną palaikyti. Kai nesiekiu naujo lygio su ta pačia mašina važiuoju ir į darbą, ir į sodą. O ir kaimynui baldus parvežu, jei paprašo.
O kai tikras gezas nuvažiuoja į pirmą slalomą Rukloje arba Track day Kačerginėje jis pereina į dar aukštesnį lygį ir tampa tipišku Lietuvos autosportininku. Jis neturi nei pinigų, nei noro rimtai ruošti automobilio sportui. Nes ją kažkada dar reikės parduoti skelbime parašus, kad automobilis autosporte nevažiavo, tik tėvukas į bažnyčią sekmadieniais nulėkdavo. Tokių neįtikinsi net sudedamų saugos lankų įsidėti. Nes gi liks skylės dugne.
Vėliau istorija gali skirtis. Dažniausiai autosportininkai parduoda savo STI‘škę, perka BMW‘ą, varo driftinti ir automobilį sudaužo, arba dar nenusipirkęs BMW‘o sudaužo STI‘škę. Čia tas lemiamas momentas, kai žmogus nusiperka dyzelį ir tada jau giriasi ne per kiek Nemuno žiedą aplekia, o kiek jo mašina saliarkos mažai valgo. O tie, kurie negali nedaužyti mašinų, nusiperka seną Cveką, susideda lankus, kitus saugos komponentus ir toliau daužo mašinas. Tai galima pavadinti perėjimu į rimtą autosportą. Būtent taip ir atsiranda nauja sportininkų karta ir vystosi autosportas Lietuvoje.
Tuo tarpu LASF kaip visų, kurie viršiją keliuose leistiną greitį, globėjas nesupranta, kad tokius žmones ignoruoja. Ir nesvarbu, bus Fast Lap, Big Lap, ar Bum Lap, bėda niekur nedings. Kol bus tokių autosporto mėgėjų su STI‘škėm, tol bus tokių, kurie organizuos jiems renginius. O ir vienų ir kitų buvo, yra ir ateityje bus dar daugiau. Ir ignoruoti juos LASF‘ui mažų mažiausiai kvaila, nes ateityje jie mokės federacijai nario mokestį.
Fast Lap duoda į kaulus viešumoje
Prieš rašant šį straipsnį susitikau ir su LASF žiedo komiteto vadovu Dariumi Grinbergu ir su Fast Lap 3 muškietininkais. Ir federacijai galiu pasakyti, kad Jūsų popieriai nekokie. Tiesa yra tokia, kad ne visada laimi tiesa. O ir vienos tiesos nebūna. Galima sakyti, kad vyrukai iš Fast Lap užaugs ir su jais susitarsime, bet atsiras naujų vyrukų. Todėl reikalą reikia spręsti iš esmės. Kaip tai daryti, ne mano nosiai aiškinti, bet patys pamastykite, ar gezų su STI‘škėmis ignoravimas yra tinkamiausias kelias?
Tuo trapu vyrukai iš Fast Lap smaginasi kiek tik gali. Galima sakyti, kad jie, kaip geri pjarščikai, išspaudžia kiekvieną tašką savo naudai. Ir už tai jiems pagarba. Pasižaboję gerai žinomo puslapio rusišku pavadinimu resursus ir forumus pliekia senus LASF krienus iš dūšios. O ir tikrai yra prie ko prikibti, net lazdos ieškoti nereikia.
Pagrindiniai ginklai veikia 100 proc. Žinoma, kodėl organizatorius ar lenktynininkas turtėtų mokėti LASF‘ui? Apkritai, ar lengva šiais laikais surasti tokį, kuris norėtų mokėti mokesčius? Aš dar tokio nebuvau sutikęs. Bet liaudies išmintis sako, kad muziką užsako tas, kas moka pinigus. Teorinėje demokratijoje tie mokesčių federacijai mokėtojai turėtų išreikalauti, kad būtų remiami renginiai, skirti mokėtojams. Tuo labiau, kad ir LASF tame turėtų matyti prasmę.
Tačiau teorija ir praktika kartais smarkiai prasilenkia. Naujame F-1 žaidime jau antrame posūkyje padarau Vettelį, bet realybėje, nors važiuodamas prasčiau už mane, jis yra čempionas. Federacijoje šiek tiek kitokia praktika. Ten yra savi asmenys iš didžiosios „V“, kurie nesupranta, arba nenori suprasti, kad kakoja sau į kišenę. Ir išdidžiai tapatindami save su visu autosportu tvarko savo reikalus. Tai ką daryti?
Kartoju! Tai ką daryti?
Į tokius kvailus klausimus atsakymai būna du: kažką bandyti keisti arba atsispardyti ir nieko nedaryti. Reikia suprasti, kad LASF veikia lyg maža Lietuva. Lietuvoje žmonėms nepatiko Kubiliaus naktinė reforma tai išsirinko teisiamą Viktorą. Jis dar prisipirko kelis balsus ir va jau sėdi daugumoje. Lygiai tokia pati demokratijos mašina sukasi ir federacijoje. Jei yra pakankamas skaičius nepatenkintų, tai naujuose rinkimuose jie išrinks tuos, kurie pažadės minimalų atlyginimą pakelti iki 1500 Lt. Faktas čia vienas - tikrai nieko nepakeisi, jei nebalsuosi. O jei nesi LASF narys tai ir nebalsuosi.
Tačiau pasiūlius Fast Lap vyrukams tapti ta tikrąja opozicija federacijoje, gavau rimtą argumentuotą atsakymą. Jie pareiškė, kad jei dabar įstotų į LASF jų chebra nerespektintų. Va prie ko priveda populiarumas.
Žinoma, yra ir kitas kelias – nedaryti nieko. Tiksliau stengtis atsimušinėti nuo visiems žinomų federacijos veiksmų teismais. Na, tai taip pat sprendimas! Bet ar visi organizatoriai tokie smarkūs kaip Fast Lap turi tiek laiko ir kiaušių kiekvieną kartą savo tiesą aiškinti teisme? Ar tikrai savo laiką ir energiją verta tam švaistyti? Ar ne geriau tą laiką skirti kūrimui, o ne griovimui? Kiekvienas renkasi pats. Iš to ir atsirado posakis - 3 lietuviai 5 partijos. O gal ir ne iš to.
Tai už ką statyti kitais metais?
Į šitą klausimą net Šulija neatsakys. Faktas tas, kad jei abi pusės kartu nežengs žingsnio lik to STI‘šniko, viskas bus kaip buvo. Toliau bus apie ką kalbėti forumuose ir rašyti mums, žurnalistams. Toliau lenktynininkams teks rinktis tarp šilto ir švelnaus ir savo laiką gaišti ne trasose, o prie klaviatūros. Kiekviena pusė turi savo rimtus argumentus ir savo tiesą. Už jas abi uždegsiu vieną žvakutę per Kalėdas bažnyčioje.
