Šalies žiniasklaidoje dažnai pasitaiko straipsnių apie kelių „erelius“ ir „gaidelius“, nedrausmingus sunkvežimių vairuotojus ir skaudžias autoavarijas. Tačiau vis dažniau viešumoje pasirodo žinučių apie tai, kaip prisidengdami įstatymo raide „siautėja“ policijos pareigūnai.
Žodis „siautėja“ gal ir per stiprus, tačiau žmonėms, kurie patenka į tokias situacijas, kurioje atsidūrė
paskelbto straipsnio herojai, tikriausiai taip nemano. Mus taip pat pasiekia vis daugiau skaitytojų pasakojimų apie neadekvatų situacijai policijos pareigūnų elgesį kelyje.
Panagrinėkime straipsnyje aprašytą situaciją. Tai gali nutikti kiekvienam vairuojančiam automobilį. Vakarop, kai šiuo metu laiku menkas matomumas, važiuojant patenki į viduryje kelio atsivėrusią duobę. Ir kai nukenčia du ratai, tai nėra menkutė duobė. O jei toje pačioje duobėje „pasikabina“ dar krūva transporto priemonių, tai ne vairuoti nemokančiai blondinei nutikusi situacija.
Ne vienam po tokio įvykio kiltų mintis paskambinti pagalbos telefonu, nes tai pagalbos telefonas, o man reikia pagalbos. Ne, niekas nenukentėjo, bet pagalbos reikia transporto priemonei. Taip pat pagalbos reikia tam kelio ruožui, nes jei ta duobė pasitaikys „greitesnio vyruko“ kelyje, reikės daug daugiau pagalbos. Tačiau nekalbam kas būtų, jeigu būtų.
Įdomiausia dalis, kad pagaliau prikviesti policijos pareigūnai neatliko savo priedermės, už ką mes kiekvienas, mokantis mokesčius pilietis, jiems atseikėjam po kąsnelį. Žinau, kad tas kąsnelis labai menkas, ir lyginant su pareigūnams tenkančioms užduotims neadekvatus. Tačiau faktas, kad policijos institucija yra skirta šalyje palaikyti pusiausvyrą. Tai ne baudžiamasis instrumentas. Tam yra teismai. Deja, vis dažniau sutikti pareigūnai pasitaiko arogantiški ir piktnaudžiaujantys jiems suteiktomis teisėmis.
10 litų bauda yra niekinė, tačiau labiausiai žeidžia pats faktas. Tikriausiai nebuvo kviesti ekspertai nustatyti automobilio greičio. Tikriausiai atvažiavo du pilvūzai, pamatė, kad niekas nežuvo ir nesusimušė, smarkiai įsižeidė, kad juos čia tokiomis smulkmenomis trukdo, išsirinko labiausiai rėkiančią moteriškę ir baudos paskyrimu ją užtildė.
Gal buvo ir visai ne taip, tačiau būna ir taip. Ir ne vieną kartą. Tačiau blogiausia šioje situacijoje tai, jog Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis žurnalistams atpylė, jog viskas čia gerai. Taip pagal įstatymo raidę gerai, bet ar gerai policija susitvarko su jiems skirtomis prievolėmis? Ar ji pati neprovokuoja piliečių jos nekęsti?
Neįlysiu į nukentėjusios pilietės galvą, tačiau tikėtina, kad kitą kartą kelyje pamačiusi avariją ji suabejos, ar reikia kviesti policiją. O gal tada jos reikės kur kas daugiau. Klausimas: ar ji palaikys be batų prie Vyriausybės stovinčius pareigūnus?
Taip, kaip aptartoje situacijoje pasielgė policijos pareigūnai, ir kaip tą įvykį komentavo jų vadovybė, jokiu būdu nėra tragedija. Tai labiau rodo tendenciją, kad darosi nebeaišku ar visada verta kviesti pareigūnus ir kada reikia? Nes bet kada gali atvykti „deguto šaukštas medaus statinėje“ - „pareigūnas chamas“. O mūsų pakantumas tokiems „mūsų samdomiems“ darbuotojams tik dar daugiau leis kilti į dangų jų nosims ir nesiskaityti su žmonėmis, kuriems jie tarnauja. Todėl reikia viešai pliekti kiekvieną tokį „herojų“, taip pat kaip ir girti tuos pareigūnus, kurie dėl mūsų padaro viską ar net kur kas daugiau, nei parašyta jų pareigybinėse instrukcijose.
Jei ir Jums nutiko panašių istorijų, papasakokit jas komentaruose.
Šalies žiniasklaidoje dažnai pasitaiko straipsnių apie kelių „erelius“ ir „gaidelius“, nedrausmingus sunkvežimių vairuotojus ir skaudžias autoavarijas. Tačiau vis dažniau viešumoje pasirodo žinučių apie tai, kaip prisidengdami įstatymo raide „siautėja“ policijos pareigūnai.
Žodis „siautėja“ gal ir per stiprus, tačiau žmonėms, kurie patenka į tokias situacijas, kurioje atsidūrė
paskelbto straipsnio herojai, tikriausiai taip nemano. Mus taip pat pasiekia vis daugiau skaitytojų pasakojimų apie neadekvatų situacijai policijos pareigūnų elgesį kelyje.
Panagrinėkime straipsnyje aprašytą situaciją. Tai gali nutikti kiekvienam vairuojančiam automobilį. Vakarop, kai šiuo metu laiku menkas matomumas, važiuojant patenki į viduryje kelio atsivėrusią duobę. Ir kai nukenčia du ratai, tai nėra menkutė duobė. O jei toje pačioje duobėje „pasikabina“ dar krūva transporto priemonių, tai ne vairuoti nemokančiai blondinei nutikusi situacija.
Ne vienam po tokio įvykio kiltų mintis paskambinti pagalbos telefonu, nes tai pagalbos telefonas, o man reikia pagalbos. Ne, niekas nenukentėjo, bet pagalbos reikia transporto priemonei. Taip pat pagalbos reikia tam kelio ruožui, nes jei ta duobė pasitaikys „greitesnio vyruko“ kelyje, reikės daug daugiau pagalbos. Tačiau nekalbam kas būtų, jeigu būtų.
Įdomiausia dalis, kad pagaliau prikviesti policijos pareigūnai neatliko savo priedermės, už ką mes kiekvienas, mokantis mokesčius pilietis, jiems atseikėjam po kąsnelį. Žinau, kad tas kąsnelis labai menkas, ir lyginant su pareigūnams tenkančioms užduotims neadekvatus. Tačiau faktas, kad policijos institucija yra skirta šalyje palaikyti pusiausvyrą. Tai ne baudžiamasis instrumentas. Tam yra teismai. Deja, vis dažniau sutikti pareigūnai pasitaiko arogantiški ir piktnaudžiaujantys jiems suteiktomis teisėmis.
10 litų bauda yra niekinė, tačiau labiausiai žeidžia pats faktas. Tikriausiai nebuvo kviesti ekspertai nustatyti automobilio greičio. Tikriausiai atvažiavo du pilvūzai, pamatė, kad niekas nežuvo ir nesusimušė, smarkiai įsižeidė, kad juos čia tokiomis smulkmenomis trukdo, išsirinko labiausiai rėkiančią moteriškę ir baudos paskyrimu ją užtildė.
Gal buvo ir visai ne taip, tačiau būna ir taip. Ir ne vieną kartą. Tačiau blogiausia šioje situacijoje tai, jog Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis žurnalistams atpylė, jog viskas čia gerai. Taip pagal įstatymo raidę gerai, bet ar gerai policija susitvarko su jiems skirtomis prievolėmis? Ar ji pati neprovokuoja piliečių jos nekęsti?
Neįlysiu į nukentėjusios pilietės galvą, tačiau tikėtina, kad kitą kartą kelyje pamačiusi avariją ji suabejos, ar reikia kviesti policiją. O gal tada jos reikės kur kas daugiau. Klausimas: ar ji palaikys be batų prie Vyriausybės stovinčius pareigūnus?
Taip, kaip aptartoje situacijoje pasielgė policijos pareigūnai, ir kaip tą įvykį komentavo jų vadovybė, jokiu būdu nėra tragedija. Tai labiau rodo tendenciją, kad darosi nebeaišku ar visada verta kviesti pareigūnus ir kada reikia? Nes bet kada gali atvykti „deguto šaukštas medaus statinėje“ - „pareigūnas chamas“. O mūsų pakantumas tokiems „mūsų samdomiems“ darbuotojams tik dar daugiau leis kilti į dangų jų nosims ir nesiskaityti su žmonėmis, kuriems jie tarnauja. Todėl reikia viešai pliekti kiekvieną tokį „herojų“, taip pat kaip ir girti tuos pareigūnus, kurie dėl mūsų padaro viską ar net kur kas daugiau, nei parašyta jų pareigybinėse instrukcijose.
Jei ir Jums nutiko panašių istorijų, papasakokit jas komentaruose.
