Kai žmonės kalba apie sportines "Toyota" mašinas, kalba dažniausiai pasisuka ties "Supra" modeliu, arba naujuoju "GT86". Tačiau, nors "Supra" buvo japonų sportinių kupė flagmanas, ne ką mažiau svarbesnis yra "Celica" modelis, kuris tris dešimtmečius buvo pagrindinis "Toyota" pasiūlymas.
Pirmoji "Celica" karta buvo pristatyta 1970 metais ir buvo pagaminta ant mums taip pat žinomos "Carina" bazės. Automobilis buvo siūlomas su keliais skirtingais variklais, tačiau nei vienas iš jų nebuvo labai galingas, tačiau kupė labai lengvas. 900kg sveriantis automobilis debiutavo prieš pat energetinę krizę, kas leido jai išpopuliarėti. Kurį laiką, "Toyota" buvo laikomas vienas iš geriausių modelių, norit pigaus, greito automobilio. Trys "Celica" kartos buvo varomos galiniais ratais, kol 1985 metais pasirodė ketvirtoji karta, visą galią teikusi priekiniai ašiai.
Nors tarp tobulinojų labiausiai išpopuliarėjo vėlesnės modelio kartos, tačiau būtent galu varomos Celikos buvo gana sėkmingi egzemplioriai autosporte. 1978 metais buvo pristatyta "Celica Supra", kuri evuliucionavo į atskirą "Supra" modelį, tačiau tais pačiais metais pasaulis išvydo "Celica GT Rally", kuris ir išgarsino "Celica". Šie ralio automobiliai devintojo dešimtmečio pradžioje laimėjo ne vieną ralį, bet tuomet "Toyota" tapo priekiniais ratais varomu kupė. Dėl to japonai turėjo pergalvoti ralio strategiją. Galiausiai, jie pasirinko tinkamą sprendimą - toliau dalyvauti pasaulio ralio čempionate, naudojant "Celica" bazę. Taip gimė "Celica GT-Four" - Šventasis gralis tarp visų Celikų. Šis modelis turėjo turbininį variklį ir visų ratų varančią pavarą ir tai buvo gatvinė ralio bolido versija.
Nors "Celica GT-Four" buvo pagamintos trys kartos, tačiau šie automobiliai yra išties reti, todėl tobulintojams dažnai tenka rinktis priekiniais ratais varomą modelį. Ypač populiarios yra penkta ir šešta kartos. Tiems, kam nepavykdavo įsigyti retosios Celikos, dažnas tiuningavimo pasirinkimas tapdavo variklio keitimas. Jei toks variantas jums netinka, galite bandyti užmauti "sraigę", tačiau tai sukelia keletą problemų. Visų pirma, aukštų sūkių atmosferiniai varikliai nėra suprojektuoti aukštam oro slėgiui, todėl persistengus su juo, gali per šonus "išlakstyti" stumokliai...
Tęsiant kalba šia tema, verta paminėti, kad sekanti dažna problema yra problematiškas variklio kompiuteris. Problema tame, kad jis yra užblokuotas, todėl siekiant išspausti paskutinį lašą galios, reikia jį pakeisti brangiu, lenktyniniu komponentu. Padidintos galios taip pat neatlaiko sankaba, kuri yra silpniausias transmisijos komponentas. Jei imatės variklio prievartavimo, rekomenduojame originalią sankabą pakeisti trijų diskų sportine, nes vistiek ateis momentas, kai jos reikės.
Yra ir gerų žinių - protingai atlikus patobulinimus, tiuninginės turbos neprireiks, nes gamyklinė gali įpūsti apie vieną atmosferą. Prie to pridėjus patobulintą įsiurbimo sistemą ir "papiktintus" paskirstymo velenėlius, galia gali šoktelti gerokai virš 300ag. Tačiau kalbant apie priekiniais ratais varomus variantus, didelio oro slėgio problema nebus pati svarbiausia. Pakėlus galią, su ja pradės nesusitvarkyti priekinė ašis. Todėl teks modifikuoti priekinę važiuoklę. Taip pat pastebėta, kad tokiu atveju optimaliausas ratlankių dydis yra 17 colių.
Septintoji "Celica" karta buvo pristatyta 2000 metais, tačiau ji nebuvo tokia draugiška patobulinimams. Taip yra todėl, kad nuo 1999 metų nebebuvo siūlomas turbininis variklis, o atmosferinio variklio tobulinimas neduodavo norimų rezultatų. "Toyota Racing Departament" yra suprojektavę kompresorių, skirtą 1ZZ-FE varikliui, tačiau jis nebuvo siūlomas "Celica" modeliui, nes agregatai paprasčiausiai netilpo variklio skyriuje. Galiausiai, 2006 metais "Celica" modelis atsigulė amžino atilsio.
Iki šių metų, "Toyota" neturėjo jokio sportiško kupė, kol pasirodė visų išgirtas "GT86" modelis, kuris jau dabar yra ypač populiarus tarp tobulintojų.
Kai žmonės kalba apie sportines "Toyota" mašinas, kalba dažniausiai pasisuka ties "Supra" modeliu, arba naujuoju "GT86". Tačiau, nors "Supra" buvo japonų sportinių kupė flagmanas, ne ką mažiau svarbesnis yra "Celica" modelis, kuris tris dešimtmečius buvo pagrindinis "Toyota" pasiūlymas.
Pirmoji "Celica" karta buvo pristatyta 1970 metais ir buvo pagaminta ant mums taip pat žinomos "Carina" bazės. Automobilis buvo siūlomas su keliais skirtingais variklais, tačiau nei vienas iš jų nebuvo labai galingas, tačiau kupė labai lengvas. 900kg sveriantis automobilis debiutavo prieš pat energetinę krizę, kas leido jai išpopuliarėti. Kurį laiką, "Toyota" buvo laikomas vienas iš geriausių modelių, norit pigaus, greito automobilio. Trys "Celica" kartos buvo varomos galiniais ratais, kol 1985 metais pasirodė ketvirtoji karta, visą galią teikusi priekiniai ašiai.
Nors tarp tobulinojų labiausiai išpopuliarėjo vėlesnės modelio kartos, tačiau būtent galu varomos Celikos buvo gana sėkmingi egzemplioriai autosporte. 1978 metais buvo pristatyta "Celica Supra", kuri evuliucionavo į atskirą "Supra" modelį, tačiau tais pačiais metais pasaulis išvydo "Celica GT Rally", kuris ir išgarsino "Celica". Šie ralio automobiliai devintojo dešimtmečio pradžioje laimėjo ne vieną ralį, bet tuomet "Toyota" tapo priekiniais ratais varomu kupė. Dėl to japonai turėjo pergalvoti ralio strategiją. Galiausiai, jie pasirinko tinkamą sprendimą - toliau dalyvauti pasaulio ralio čempionate, naudojant "Celica" bazę. Taip gimė "Celica GT-Four" - Šventasis gralis tarp visų Celikų. Šis modelis turėjo turbininį variklį ir visų ratų varančią pavarą ir tai buvo gatvinė ralio bolido versija.
Nors "Celica GT-Four" buvo pagamintos trys kartos, tačiau šie automobiliai yra išties reti, todėl tobulintojams dažnai tenka rinktis priekiniais ratais varomą modelį. Ypač populiarios yra penkta ir šešta kartos. Tiems, kam nepavykdavo įsigyti retosios Celikos, dažnas tiuningavimo pasirinkimas tapdavo variklio keitimas. Jei toks variantas jums netinka, galite bandyti užmauti "sraigę", tačiau tai sukelia keletą problemų. Visų pirma, aukštų sūkių atmosferiniai varikliai nėra suprojektuoti aukštam oro slėgiui, todėl persistengus su juo, gali per šonus "išlakstyti" stumokliai...
Tęsiant kalba šia tema, verta paminėti, kad sekanti dažna problema yra problematiškas variklio kompiuteris. Problema tame, kad jis yra užblokuotas, todėl siekiant išspausti paskutinį lašą galios, reikia jį pakeisti brangiu, lenktyniniu komponentu. Padidintos galios taip pat neatlaiko sankaba, kuri yra silpniausias transmisijos komponentas. Jei imatės variklio prievartavimo, rekomenduojame originalią sankabą pakeisti trijų diskų sportine, nes vistiek ateis momentas, kai jos reikės.
Yra ir gerų žinių - protingai atlikus patobulinimus, tiuninginės turbos neprireiks, nes gamyklinė gali įpūsti apie vieną atmosferą. Prie to pridėjus patobulintą įsiurbimo sistemą ir "papiktintus" paskirstymo velenėlius, galia gali šoktelti gerokai virš 300ag. Tačiau kalbant apie priekiniais ratais varomus variantus, didelio oro slėgio problema nebus pati svarbiausia. Pakėlus galią, su ja pradės nesusitvarkyti priekinė ašis. Todėl teks modifikuoti priekinę važiuoklę. Taip pat pastebėta, kad tokiu atveju optimaliausas ratlankių dydis yra 17 colių.
Septintoji "Celica" karta buvo pristatyta 2000 metais, tačiau ji nebuvo tokia draugiška patobulinimams. Taip yra todėl, kad nuo 1999 metų nebebuvo siūlomas turbininis variklis, o atmosferinio variklio tobulinimas neduodavo norimų rezultatų. "Toyota Racing Departament" yra suprojektavę kompresorių, skirtą 1ZZ-FE varikliui, tačiau jis nebuvo siūlomas "Celica" modeliui, nes agregatai paprasčiausiai netilpo variklio skyriuje. Galiausiai, 2006 metais "Celica" modelis atsigulė amžino atilsio.
Iki šių metų, "Toyota" neturėjo jokio sportiško kupė, kol pasirodė visų išgirtas "GT86" modelis, kuris jau dabar yra ypač populiarus tarp tobulintojų.
