žvirblienė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau paskelbė anksčiau KIEK atidėtos visų pilnamečių vakcinacijos antrąją sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze startą. Tačiau ar reikėtų skubėti dar kartą pasiskiepyti visiems iš eilės? Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.

Dalyje šalių stebint omikrono subvarianto išplitimą koronaviruso atvejai vėl šoka į viršų. Neabejojama, kad dauguma COVID-19 atvejų ir Lietuvoje dabar yra nulemti būtent šio varianto. Visgi ne visi vienodai rizikuoja juo susirgti. Nepaisant to, kad laukiama paskutinių likusių pandemijos ribojimų atlaisvinimo, epidemiologai perspėja dar neatsipalaiduoti, mat ne vienoje šalyje sergamumas vėl ėmė augti įsisiautus omikrono subvariantui BA.

Situacija dėl koronaviruso šalyje gerėja, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi specialistams. Bet kuriuo atveju yra konstatuojama, kad visuomenės imunitetas greičiausiai jau yra susidaręs, todėl ir pakitęs virusas tokios didelės grėsmės ateityje turėtų nebesukelti. Kone kasdien nustatomų koronaviruso atvejų skaičiai siekia 5–6 tūkst. Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas konstatuoja, kad tai vis dar yra nemažai.

Visi norintieji praėjus pusmečiui nuo paskutiniojo skiepo Lietuvoje jau gali pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Tačiau profesorė Aurelija Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad tą nėra privaloma daryti visiems ir pirmiausia siūlo įvertinti kelis veiksnius. Be kita ko, ji turi žinutę ir norintiems gauti papildomą skiepą anksčiau laiko.

Sergamumo COVID-19 kreivei kylant aukštyn, jau pasigirsta diskusijų, ar nereikėtų pandemijos valdyti griežtesnėmis priemonėmis. Profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad šiuo metu taikomi ribojimai neperlaužia į kitą pusę sergamumo kreivės, tačiau kartu pastebi, kad yra kita problema – gyventojai nenoriai skiepijasi. Kiti Vyriausybei patarinėjantys ekspertai sako, kad vieningos pozicijos dėl griežtesnių ribojimų nėra.

Nors šalyje jau pasiekta 70 proc. nuo COVID-19 paskiepytų suaugusiųjų riba, įspėjama, kad to, norint grįžti į įprastą gyvenimą, nepakaks. Štai Danija koronavirusą jau nusprendė laikyti sezonine liga ir didesnių ribojimų atsisako. Kokios imunizacijos apimtys taip leistų pasielgti ir Lietuvoje?  Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti.

Nors vis garsiau kalbama apie tam tikrų visuomenės grupių poreikį revakcinacijai ir kai kurie specialistai siūlo taip spręsti besikaupiančių vakcinų klausimą, ministerija su jokiais konkrečiais sprendimais be išimtinių atvejų neskuba. Negana to, oficialios institucijos paskelbė, jog dar neaišku, ar apskritai reikės trečios vakcinos dozės.

Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.

Dar anksčiau kilę svarstymai dėl galimybės skiepijantis dviem vakcinos dozėmis naudoti skirtingų gamintojų skiepus įgauna vis daugiau mokslinio pagrindimo. Svarstoma, kad taip galbūt netgi būtų sukurtas įvairiapusiškesnis imuninis atsakas. Visgi kol kas toks vakcinavimo būdas lieka atskirų valstybių apsisprendimo klausimu, mat gamintojas dėl to jokių rekomendacijų neteikia.