visuomenė

Lapkričio mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Viešosios nuomonės apklausos dalyvių valia palankumo jai rodiklis –84 proc. teigiamų atsiliepimų. Šį, jau ilgą laiką besilaikantį, aukštą palankumo rodiklį lenkia dar aukštesnis skaičius, deja, apibūdinantis priešingą nuomonę –nepalankumą, kuriuo respondentai "apdovanojo" Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių. Jį nepalankiai įvertino 87 proc. apklaustųjų.

Skirtingas dorovės suvokimas visuomenėje, nukentėjusiųjų  stigmatizavimas ir šalyje vyraujantis skurdas tik skatina žmonių prekybą ir sekso industriją šalyje. Tai parodė praėjusį ketvirtadienį  Šiaulių apygardos prokuratūroje  vykusi aštri ekspertų apskrito stalo diskusija. Lietuvos Caritas ir Šiaulių apygardos prokuratūros inicijuotoje diskusijoje dalyvavo  Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas  prof.

Jo rašomi tekstai abejingais nepalieka nei vieno, o muzika per kiekvieną koncertą ir vakarėlį šokdina minias klausytojų. Ir vis dėlto Gabrielius Liaudanskas – Svaras, grupės „G&G Sindikatas" narys, nesėdi nuo ryto iki vakaro vien tik muzikos įrašų studijoje. Jaunimo ir suaugusiųjų neformaliojo ugdymo sritis atlikėjui – dar vienas pragyvenimo šaltinis bei malonumas, kuriuo Svaras užsiima jau ne vienerius metus.

Žodis populizmas dažnai girdimas viešajame diskurse, politinių diskusijų metu, ypač tada, kada artėja nauji rinkimai, kadangi rinkimus keičia nauji rinkimai tai ši sąvoka, terminas nuolatos skamba mūsų ausyse. Paradoksalu, tačiau nepaisant dažno šio termino naudojimo, ne kiekvienas iš mūsų žinome, ką jis iš tiesų jis reiškia, net ir tie kas ji nuolatos naudoja.

Šiandienai iš profesinių sąjungų valdžia pripažįsta tik tris centrus: LPSK (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija – lpsk.lt), LDF (Lietuvos Darbo Federacija – ldf.lt) bei Solidarumą (Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas" – lps.lt) ir su jais derasi. Jie veikia kartu, ar bent jau imituoja bendrą darbą.

Jau daug ko, kas vyksta Lietuvoje, žmonės nebepajėgia suprasti. Todėl svarbu, kad dėl savo elgesio pasiaiškintų ne tik politikai ir valstybės pareigūnai, bet ir tokie jaunimui jau tik aną okupacinę praeitį primenantys asmenys kaip aš bei mano bendraminčiai. Tuo labiau kad nei politikai, nei valstybės pareigūnai nelinkę to daryti. Daug kartų įvairiomis intencijomis teko kreiptis į juos ir likt it musę kandus. Be atsakymo.

Šį sekmadienį (lapkričio 21 d.) įvyko antroji AIESEC organizuojama konferencija apie socialinį verslumą. Šį kartą daugiausia dėmesio buvo koncentruojama į sėkmingus socialinio verslo pavyzdžius tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Taip pat buvo pristatytas AIESEC socialinio verslo plano konkursas, kuris suteikia progą studentams praktikoje iš arčiau susipažinti su socialinio verslo idėjomis bei patiems pabandyti jas vystyti bei įgyvendinti praktikoje.

Politinės padėties vertinimas, mano nuomone, pirmiausia turi tapti atspirties tašku tolesnei mūsų – Socialdemokratų sąjungos veiklai. Suprantu, kad visuomenė galėjo pavargti nuo nuolatinės kritikos, pastovaus negatyvo. Tačiau politikoje kritika, negatyvas, jei tai tampa atspirties tašku pokyčiams, teigiamam virsmui – nėra tas blogis, kurį reikėtų smerkti. Beje, pačios visuomenės pokyčiams ir labui taip pat.

Jau apsipratome su mintimi, kad nūdienos visuomenė ir jos gyvensena yra hedonistinė arba vartotojiška. Tiesiog esame vartojimo kultūros vaikai. Ji yra įaugusi į mūsų kraują ir kartais įgauna savotiškų ritualų pavidalą, kai kam net atstojantį tikrąsias apeigas.

Ši tema Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotuose debatuose iškėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Dėl vieno aspekto diskusijoje kilo mažiausiai prieštaravimų – santykiai tarp dviejų žmonių turėtų būti įteisinti viena ar kita forma.

Mokslų akademijoje antradienio vakarą susirinkę mokslinės ir kūrybinės visuomenės, visuomeninių organizacijų ir jaunimo organizacijų atstovai tvirtino nebegalį tylėti ir taikstytis su šios dienos visuomenės padėtimi valstybės valdyme. Šalies valdžia atsiribojo nuo žmogaus, o valstybę valdo nebe tauta ar jos atstovai, bet partijos, nebepaisančios piliečių interesų. Susirinkimo dalyviai vylėsi, jog šis susibūrimas gali tapti užuomazga jėgos, galinčios pakeisti šalyje susidariusį politinį chaosą.

Klausimas ar Lietuvą dar galima priskirti prie teisinių demokratinių valstybių tampa vis aktualesniu. Balsavimai Seime dėl dviejų parlamentarų mandatų panaikinimo ir dvigubos pilietybės tik sustiprino abejones – mūsų šalis vis labiau tolsta nuo teisinės demokratinės valstybės principų ir normų. Kuomet Seime LR Konstitucija paverčiama vos ne kilimėliu kojoms nusivalyti, o Konstitucinis Teismas – pereinamuoju kiemu, tuomet gal jau ir abejonių turėtų nebekilti.

Remiantis „Transparency International“ atliekamais tyrimais, Lietuvoje korupcijos sumažėjo. 2010 metais korupcijos suvokimo indekse Lietuva įvertinta 5 balais iš 10. Pernai Lietuvos indeksas buvo 4,9 balai, taigi pagerėjimas yra tik simbolinis. 30-ies Europos valstybių sąraše Lietuva užima 22 vietą. Lenkiame Latviją, kuri yra 25 vietoje, tačiau atsiliekame nuo Estijos, kuri užima 15 vietą.

Rusijos dailininkas Olegas Mavromattis surengė šokiruojantį šou „Savas/Svetimas“. Menininkas septynias dienas eksperimentavo elektros kėdėje. Šios iniciatyvos metu dailininkas leido interneto tinklaraščio skaitytojams balsuoti „už“ arba „prieš“ jo bausmę. Jeigu „norinčių jį nubausti“ balsų skaičius būtų dvigubai viršijęs norinčių „pasigailėti“, dailininką turėjo nutrenkti mirtina elektros srovė. Laimei, daugelis balsavo už jo gyvybę.

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė kovą sienų tepliotojams. Prasidėjo Solomon, Sabri, Rnd ir kitų „menininkų“ medžioklė. Kovai pasirinktos priemonės: pats baudžiamsios bylos iškėlimo faktas, reklaminė kampanija, premijų skyrimas už įskundimą, neuniformuotų policininkų budėjimas bei katalogų sudarinėjimas ir pagal juos konkrečių užrašų priskyrimas vienam žmogui. Iš esmės tinkamos priemonės, bet to gali būti maža.

Lietuva – pati demokratiškiausia pasaulyje šalis. Tokios laisvės gali pavydėti visos kitos valstybės. Visi demokratiškai renkame prezidentą, kuris pažeria krūvą pažadų, kaip po metų kitų gyvensime lyg rojuje, kaip pasivysime ir aplenksime kaimynus, kaip pažabosime korupciją ir panašiai. Demokratiškai tikime ir išrenkame, tarkim, Dalią Grybauskaitę. Ji, žinoma, pažadus pamiršta ir skėsčiodama rankomis bando tikinti, kokia puiki padėtis mūsų šalyje.

Praeityje seksualinės mažumos labai nevykusiai tvarkėsi su tuo, kas vadinama išankstine nuomone. Ar įmanoma tvarkytis geriau? Čia pateikiame (pagal poveikio stiprumą) tris metodus, žymiai geresnius nei naudoti praeityje. Kai tik juos įsisavinsime, suvoksime principus, užtikrinančius sėkmingą veiklą.

Visa Europa gina savo teises ir niekas tuo nesistebi. Kai tik pabandoma ką nors panašaus padaryti Lietuvoje, iškart klijuojama marginalų, violetinės minios, šiukšlių etiketė. Ponui R. Valatkai iš „valstybininkų“ klano oficijozo net vaidentis pradėjo, kad minia jau baigia sugriauti valstybę ir demokratiją. Šiaip, šis ponas, pilnas arogancijos ir savęs sureikšminimo, visiškai būtų nevertas dėmesio, jeigu tai nebūtų planingas šio klano atstovų masinis puolimas prieš Lietuvos gyventojus.

Kas yra valstybė, jei paklaustume eilinių piliečių, jie atsakytų, Valstybė – tai mes. Mes išrenkam valstybės (mūsų) valdytojus, kad jie mumis pasirūpintų. Kaip vienas politikas pasakė <...Valstybė yra įpareigojama per visas savo institucijas – parlamentą, vyriausybę ir teismą neišgalintiems savo piliečiams sukurti žmogaus vertą egzistenciją, stiprinti jų gebėjimą gyventi.

Nors gimiau ir užaugau Lietuvoje, laikau save vakariečiu. Manau, daugelis mano amžiaus žmonių savęs nebelaiko rytų kultūros dalimi. Žinoma, prie savi-identifikacijos nemaža dalimi prisidėjo JAV politika rytų Europos valstybių atžvilgiu, griuvus komunizmui. Ir tebūnie. Nepaisant visų krizių, laukinio kapitalizmo, socialinės diferenciacijos ir destruktyviai egoistiškų bankų, turiu padėkoti vakarams. Už muziką. Dėkoti už greito vartojimo atlikėjus būtų gėdinga, todėl dėkoju už roką.

Spalio pabaigoje buvo paviešinta ELTOS užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie tai, kaip šalyje veikia demokratija. Į klausimą, ar valdžia turėtų užtikrinti, kad būtų patenkinti visuomenės poreikiai, ar kiekvienas žmogus turi pats rūpintis savimi, pirmąjį variantą rinkosi net 79 proc. lietuvių. Keista, nes bet kuris labiau išsilavinęs žmogus supranta, kad valstybė nei gali, nei privalo rūpintis žmogaus poreikiais.

Naujosios Kairės 95 (NK95) ir „DEMOS“ kritinės minties instituto priminimas Lietuvos Respublikos prezidentei. Pirmadienį į susitikimą pakviestiems keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovams prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė pelnytą kritiką ir priminė jiems apie moralinę ir socialinę prekybininkų atsakomybę. Prezidentė pareikalavo, kad didieji prekybininkai surastų būdų sumažinti maisto kainas, bet visos naštos neperkeltų ant tiekėjų pečių.

Tautos palankumo visuomenės veikėjams rikiuotėje atėjus rudeniui, kaip ir dažną mėnesį anksčiau, stabilios išliko trys pirmosios ir dvi paskutinės pozicijos. Aiški lyderė – prezidentė Dalia Grybauskaitė, aiškus autsaideris – vyriausybė vadovas Andrius Kubilius. Baigiantis rugsėjui ir prasidedant spaliui, 85 proc. Lietuvos gyventojų palankiausiai vertino valstybės vadovę D. Grybauskaitę. Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus sulaukė 63 proc. piliečių palankumo.

Įvykdžius apskričių reformą, buvo panaikinta Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija. Todėl klaipėdiečiams, kurių netenkina valstybės tarnautojų priimti sprendimai ar veiksmai, užkertamas kelias pažeistas teises ginti ikiteismine tvarka. Vilniuje dirbanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ir veiksmų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pripažino visišką nesėkmę bandant sukurti šalyje daugiakultūrę visuomenę. Tokį pareiškimą ji padarė jaunimo organizacijos – Krikščionių demokratų sąjungos susirinkime Potsdame, praneša „Deutsche welle“. Pasak Vokietijos vyriausybės vadovės, imigrantai turi išmokti vokiečių kalbą ir integruotis į visuomenę. „Tie, kas nori tapti mūsų visuomenės dalimi, turi ne tik laikytis mūsų įstatymų, bet ir kalbėti mūsų kalba“, – sakė A. Merkel.

Premjeras Andrius Kubilius džiūgauja, kad dar randa iš ko skolintis naujus milijardus, nors Lietuva uždirba perpus mažiau, nei išleidžia. Olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis laikydamasis Vyriausybės vadovo taktikos jau būtų seniai pražudęs savo biznį. Respublika Sumaištis konservatorių gretose, kilusi dėl Vilniaus mero, didėja. Partijos vadovybė liepė merui palikti postą, o jis atsisako trauktis. Sostinės merui palikti kėdę oficialiai pasiūlė užvakar posėdžiavęs partijos prezidiumas.

Žiniasklaidos pateikta informacija dėl mūsų tautiečio Petriuko likimo Norvegijoje giliai šokiravo visuomenę. Šiuo metu jis globojamas lesbiečių šeimoje.

LR Vyriausybės nenoras derybomis spręsti Lietuvos vidaus reikalų sistemos problemų, dėl kurių jau bemaž savaitę prie LR Seimo rūmų badauja pareigūnai, atsisakymas leisti Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniams centrams rengti mitingą prie Vyriausybės rūmų, kai tą dieną protesto akcijos yra rengiamos visoje Europoje, gali peraugti į masinius neramumus. „Labai ciniškai skamba gerbiamo premjero ir finansų ministrės pareiškimai, esą ir jie gali pradėti badauti.

Dalis mūsų žmonių dar ir dabar žavisi viskuo, kas vakarietiška. Suprantama, kad ypač vyresniems Vakarai visada asociavosi su: gausa gražių prekių, spindinčiomis parduotuvių vitrinomis ir, aišku, sekso filmais. Viso to Sovietų Lietuvoje nebuvo. Dar vakarietiškas gyvenimas buvo priimamas kaip absoliutus gėris, tuo tarpu visa, kas sovietiška -  nediskutuotinai buvo absoliutus blogis.

Toks fenomenas, kuomet žmogus pats save žaloja ir niekina, aiškinamas labai įvairiai. Dažnai teigiama, kad mes vis dar esame traumuoti buvusios sovietinės patirties ir pan. Gali būti, kad taip ir yra, bet ar nereikėtų po 20 metų pradėti jaustis savo šalies šeimininkais ir susivokti, ką iš tikrųjų darome. Vos tik atgavę nepriklausomybę vogėm ir nešėm viską ką galėjom.

Švietimo sistema gyvenantiems užsienyje siekti pagrindinio mokslo Lietuvoje lyg ir sukurta. Galima mokytis nuotoliniu būdu, tačiau ne kiekvienas tai žino, ne kiekvienas išvažiavęs sunkiai dirbti gali sau leisti vežioti į gimtinę vaikus patikrinti žinių. Respublika Europa vis intensyviau spaudžia iškelti mažumų teises aukščiau už visuomenės teises. Europarlamente pasipylė rezoliucijų, smerkiančių valstybes, kurios mato ne tik mažumų teises, bet ir pareigas.

Politikams, atrodo, dabar nėra nieko svarbiau už pagaliau išsireikalautas iš saugumiečių pažymas. Ką toliau daryti, neapsisprendžiama, pažymas verčiami komentuoti net aukščiausi valstybės vadovai, aistros liejasi per kraštus. Seimo narys socialdemokratas Algirdas BUTKEVIČIUS mano, kad dėl jų keliamas triukšmas tėra širma valdančiųjų bejėgiškumui paslėpti. – Politikai gaišta laiką vienas per kitą komentuodami VSD pažymas, tarsi Lietuvoje jos būtų didžiausia bėda.

Prisipažinsiu, gėda. Gėda, nes nedūstu. Praleidau progą, stovėdamas minties tranšėjose, pajusti moralinį ryšį su Tomu Venclova, Algirdu Patacku, Romu Gudaičiu, Eligijumi Dzežulskiu ir kitais minties meno advokatais. Tiesą pasakius, nesuprantu dūstančiojo ir dusinančiojo priešpriešos. Atrodo, kad tuo metu jie kaip reta panašūs: vienas negali įkvėpti, o kitas, sulaikęs kvėpavimą, visą save koncentruoja į (už)dusinimą.

Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo nestebina tai, kad iš institucijų žmonės ir toliau labiausiai nepasitiki Vyriausybe bei Seimu, tačiau profesoriui nuostabą kelia, kad žmonės nepasitiki tik premjeru Andriumi Kubiliumi, o prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės reitingai – itin aukšti. „Dabartinę itin nepopuliarią valstybės politiką remia prezidentė, vyriausybė yra atskaitinga Seimui, o jam vadovauja I. Degutienė, kuri yra ir A. Kubiliaus partijos atstovė.

Iki šiol jau gerą dešimtmetį buvo daug kalbama apie „žinių ekonomiką“, „žinojimu grįstą ekonomiką“. Buvo aiškinama, kad ji reikalinga Lietuvai, kuriami įvairūs projektai, bet nuo planų ir idėjų prie darbų taip ir nesugebėjo pereiti nei R. Pakso, nei A. Brazausko, nei G. Kirkilo vyriausybės. Gražios idėjos taip ir likdavo svajonėmis.

Kinija, JAV, Didžioji Britanija – šiais metais šias šalis sukrėtė ne vienos kraupios žudynės, kurių aukomis tapo niekuo dėti žmonės, vaikai ir net darželinukai. Kas skatina žmones griebtis ginklo prieš kitus visuomenės narius, kokios agresijos priežastys ir ar galime Lietuvoje jaustis saugūs – „Respublika“ kalbino psichologą Vytautą Čepą.

„Empower“ Tailando organizacija, kuri padeda šalies seksualinių paslaugų sferos darbuotojams, šiais metais švenčia 25 metų sukaktį. Ta proga CNN paėmė interviu iš organizacijos įkūrėjos, siekiančios savo šalyje legalizuoti prostituciją. Tailando prostitutės: dirbame kaip visi, tad visuomenė turėtų mus gerbti Šios organizacijos centrinė būstinė yra Bankoko raudonųjų žibintų rajone, tačiau atstovybės veikia ir kitose šalies dalyse, tarkim, tarp turistų itin populiarioje Puketo saloje.

Teisingumo institutas kreipėsi į Generalinį prokurorą Darių Valį su prašymu peržiūrėt kai kuriuos pačios Generalinės prokuratūros atliekamus viešuosius pirkimus dėl skaidrumo.

Premjere, liepos 22 dienos interviu "Žinių radijui" Jūs pasakėte, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos. Be to, Jūs teigėte, kad mokytojams atlyginimai 2009 metais net išaugo.

Valdžia neslepia rudenį ketinanti priimti dar kelis sprendimus, kurie pasunkins Lietuvos gyventojų ir taip sunkų gyvenimą. Dėl to tikimasi piketų, mitingų ir kitokių protesto akcijų, o kad protestuoti būtų sunkiau, rengiamos Susirinkimų įstatymo pataisos. Susirinkimų įstatymo pataisas parengė sostinės savivaldybė. Tačiau jas priėmus naujovės galiotų visoje Lietuvoje. Tik Vilniui tai aktualiausia, nes mieste yra visos svarbiausios Lietuvos institucijos. Dėl to čia ir susirinkimų daugiausia.

Lietuva traktuoja savo prezidentę labai panašiai kaip D.Britanija  monarchę Elžbietą II. Žavisi ir atsieja nuo konkrečių darbų. Lygiai taip pat stebėtų, mylėtų, žavėtųsi D. Grybauskaite, jei ji neatlikinėtų jokių darbų. Prezidentei tai pats saugiausias užutėkis. Daryk, ką nori. Tauta nuo meilės apakusi. Jei kas, žmonės ims šaukti, kad kaltas Andrius Kubilius. O iš tiesų Lietuvos valstybė jau metus išgyvena valdymo fenomeną. Dviląstį premjerą.

Sovietmečiu „iškastruota“ visuomenė Lietuvoje vis dar mąsto ir elgiasi kaip vaikas. Tačiau galime pradėti keistis: kurkime visuomeninę žiniasklaidą, tobulinkime savivaldos rinkimus. Apie lietuvius, nusivylusius politika ir politikais „Balsas.lt savaitė“ kalbasi su sociologu, habilituotu mokslų daktaru, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Gediminu Merkiu. Jis Lietuvą lygina su motina, kuri nebemyli savo vaikų.

Kaip dažnai mes švenčių progomis pasidžiaugiame iškovota laisve, visai nesusimąstydami, kad laisvė, visų pirma, tai - atsakomybė už savo šalį, už jos žmones, vaikų ateitį. Atsisukime ir paklauskime savo piliečio, ar jis mato perspektyvą Lietuvoje, ar jis pasiryžęs laimę kurti Tėvynėje. Atsakymą galima gauti Lietuvos oro uoste, kur kiekvieną dieną šimtai lietuvių palieka kraštą, kad išmaitintų savo šeimas.

Nebegaliu tylėti. Ir ne todėl, kad noriu prisijungti prie daugybės žmonių, kurie jau pareiškė vienokią ar kitokią savo nuomonę apie Drąsių Kedį, jo dukrelę, pedofilus ir susiklosčiusią situaciją. Tiesiog sunku tapo žiūrėti, kaip mergaitės, vaiko, kurio ateitis kabo ant plauko, likimas tampa vis panašesnis į visos Lietuvos. Kadaise, 1940-aisiais, mus pardavė. Ilgam. Ir prievartavo neseniai pilnametystės sulaukusią valstybę.

Radviliškio Antaniškių parke vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginys, kuriame Lietuvos kariuomenės Šiaulių apskrities įgulos daliniai kartu su Šiaulių apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba demonstravo turimą įrangą, techniką ir ginkluotę, organizuotus pasirodymus ir rungtis. Tokia šventė buvo rengiama ir tarpukario Lietuvoje.

  Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. paskelbė nutartį, kurioje pasakyta, kad mažametės D. Kedžio dukros motinai L. Stankūnaitei nepagrįstai nėra pareikšti įtarimai. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, komentuodamas šią nutartį teigė, kad prokurorams net nereikalinga ši teismo priimta nutartis. Esą ir be šio teismo dokumento prokurorams aišku, kad L. Stankūnaitė nepagrįstai išvengė įtariamosios statuso.

Prieš savaitę aptarę svarbias mūsų visuomenės susipriešinimo priežastis, tiesioginės demokratijos šaukliai Castoras su Polluxu diagnozuoja kur kas rimtesnę sociumo ligą – įsisenėjusį autoritarizmo vėžį. Ryžtingu mostu jie atmeta tariamos demokratijos apologetų propagandą ir praneša baisiąją naujieną – Lietuva yra pati tikriausia autoritarinė valstybė.

Šį savaitgalį minėsime Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Trečiąjį gegužės sekmadienį Visuomenės ir kariuomenės suartėjimo diena būdavo švenčiama ir tarpukario Lietuvoje. Šiandien šią dieną taip pat prisimenami ir pagerbiami partizanai, pagarba atiduodama Lietuvos laisvės gynėjams.

Paskutinio Europos Parlamento plenarinio posėdžio metu parlamento nariai svarstė ataskaitą dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su korupcija. Motyvaciją dėl balsavimo šiuo klausimu pateikė ir Europos parlamento narys iš Lietuvos, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich. Jie atkreipė kolegų europarlamentarų dėmesį į pavojingus korupcinius procesus, vykstančius skirstant Europos sąjungos lėšas.