visuomenė

Giedodami Lietuvos himno eilutes „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ galvokime ne tik apie tolimą istoriją, bet ir apie mūsų tėvų ir senelių sudėtas aukas, ragina Seimo vadovė. Šeštadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė lankosi Kretingos rajone ir Palangoje. Darbėnuose I. Degutienė dalyvavo partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtame renginyje.

Lietuvoje kasmet 10 tūkst. vaikų gimsta vienišoms mamoms, per dešimt metų šis skaičius siekia 100 tūkst. Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad kasmet išsiskiria 10 tūkst. vaikų tėvai, o kiek vaikų gyvena su seneliais, ar juos globoja vyresni broliai ar seserys, statistika kol kas nutyli.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymas, kad jis tiki, jog Seimas sugrįš prie konservatyvaus, nevaisingumo problemų turintiems žmonėms itin nepalankaus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo varianto, parodo, kad nevaisingos šeimos tampa vis atkaklesnių politinių kovų įkaitais.

Valstybės surengta akcija parodė, jog Lietuvoje pernelyg daug silpnosios lyties atstovų, žmonės gyvena ankštose butuose, kartu su vaikais. Gegužės 9 dieną baigiasi daugiau nei du mėnesius trukęs gyventojų surašymas. Jis prasidėjo kovo 5 dieną. Iš pradžių visi norintieji – 417 tūkst. – susirašė elektroninių būdu, dėl ko teko sumažinti surašinėtojų skaičių. Vėliau ir jie kibo į darbą. Viso  darbavosi maždaug šeši tūkstančiai laikinai priimtų Statistikos departamento darbuotojų.

Apie tai kas vyksta aplink Žibučių žiedais apsikaišęs pavasaris koją į Lietuvos dirvonus įkėlė. Pakuteno šiluma skruostus, pamalonino ir paliko. Tik šalna liko lauko pliko. Būna, ir mes išeiname iš mielų širdžiai vietų. Ieškome kitų. Dėliojame šlepetes tai ties vienu, tai ties kitu slenksčiu. Atpažįstame save vis kitame veidrodyje. Gyvename. Skaičiau, kad ir žiniasklaida yra veidrodis. Visuomenės? Tikriausiai tik tos dalies kurie turi gabumų rašyti.

Policijos pareigūnai lankys teistus asmenis. Ketinama domėtis jų elgesiu bei socialine padėtimi. Prevencinė priemonė „Teistų asmenų priežiūra 2011“ vyks gegužės  9 – 27 dienomis. Policijos pareigūnai jau dabar sudaro sąrašus, ką ir kur lankys. Reido metu bus tikrinama, kaip anksčiau teisti asmenis gyvena, kuo verčiasi, kokia jų socialinė padėtis. Ši priemonė rengiama kasmet siekiant sustiprinti viešąjį saugumą, mažinti nusikaltimų recidyvą.

Vidaus reikalų ministras R. Palaitis pristatė naują policijos generalinio komisaro pavaduotoją Renatą Požėlą. Šiandien darbą Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pradėsiantis pareigūnas bus atsakingas už viešosios policijos veiklos organizavimą, koordinavimą ir kontrolę policijos sistemoje. „Esu įsitikinęs, kad naujasis policijos generalinio komisaro pavaduotojas bus puikus pagalbininkas policijos generaliniam komisarui vykdant pavestus darbus.

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvinio poskyrio viršininkė Kristina Jurkoit, pelniusi „Metų seklio“ titulą, prisipažino nepateisinanti pareigūnų veiksmų, tačiau mananti –  jeigu būtų didesnė motyvacija dirbti, matyt, tokie atvejai, kokie įvyko pastaruoju laiku, nesikartotų. - Ar nemanote, jog būti policininku, o ypač moteriai – sunki našta, kai tenka neretai vidury nakties kažkur lėkti? - Eidama dirbti į policiją, žinojau, jog pareigūne privalėsiu būti 24 valandas per parą.

Informacijos srautas auga ir plečiasi tokiu tempu, kokio savo prognozėse, turbūt, nenumatė joks pranašas ar mokslinės fantastikos rašytojas. Mūsų pažinimo įpročiai taip pat pasikeitė: tai, kas mus domina, mes norime gauti čia ir dabar, o žingeidumą ir smalsumą lydintis noras klausti, ieškoti ir abejoti šiandien dažniausiai telpa vienoje „Google“ paieškos eilutėje.

Informacijos srautas auga ir plečiasi tokiu tempu, kokio savo prognozėse, turbūt, nenumatė joks pranašas ar mokslinės fantastikos rašytojas. Mūsų pažinimo įpročiai taip pat pasikeitė: tai, kas mus domina, mes norime gauti čia ir dabar, o žingeidumą ir smalsumą lydintis noras klausti, ieškoti ir abejoti šiandien dažniausiai telpa vienoje „Google“ paieškos eilutėje.

Statistikos departamentas praneša, kad per pirmąją surašymo savaitę, kai būstus lanko surašinėtojai ar gyventojai patys atvyksta į surašymo skyrius, surašyta 417 tūkst. gyventojų ir 185 tūkst. būstų. Šiuo metu jau surašyta 19 procentų planuojamų surašyti gyventojų, kurie nedalyvavo e. surašyme, o kartu su sėkmingai dalyvavusiais e. surašyme – maždaug 45 procentai Lietuvos gyventojų. (Gyventojų skaičius įvertintas remiantis Gyventojų registro duomenimis.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2–3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Lietuva pagal minimalios mėnesio algos dydį ir perkamosios galios standartą yra 25-a iš 27 ES valstybių. Mūsų šalyje minimalus atlyginimas atsilieka ir nuo skurdo ribos (1095 litai). Nors valdžia giriasi, kad ekonomika kyla, minimalios algos didinti nenori nei verslas, nei Vyriausybė. Nesutarimai išsiliejo piketais Vakar profesinės sąjungos piketavo prie Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir prie Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos.

Draugystė turi dar vieną nepaprastai svarbią paskirtį žmonių gyvenime - pasirengimą aukščiausiai žmogiškų ryšių formai - meilei. Meilė - tai prisirišimo, atsidavimo jausmas. Mes mylime savo tėvus, artimuosius, gimtąjį kraštą, gamtą, gyvūnus, daiktus bei reiškinius. Tačiau meile dažniausiai suprantami ypatingi vyro ir moters santykiai. Vaikino ir merginos, vyro ir moters meilė skiriasi.

Išaugęs skurdas, socialinė atskirtis didina ne tik emigraciją, bet ir vaikų nepakantumą, patyčias.Jau kurį laiką visuomenę stulbina savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai, patyčios ir smurtas šeimoje, gatvėje, televizijoje, internete. Tokioje aplinkoje veši ir vaikų agresija, kuri kaip virusas plinta iš suaugusiųjų pasaulio ir tampa kone įprastu jų bendravimo būdu.

Taip jau yra. Žengdami į trečią atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį, mes staiga supratome, kad nebeturime aiškaus tikslo ir nebežinome, kuriuo keliu traukti toliau. Tarsi Dantės „Dieviškosios tragedijos“ herojus, atsidūrėme klaidžiam miške. Sustojome ir dairomės. Kur dabar eiti? Kas galėtų parodyti tikrąjį kelią? Formalią laisvę jau turime. Po jos iškovojimo skambėję šūkiai apie tapimą „labiau europiečiais“ irgi nebegali mūsų sutelkti. Naujų uždegančių tikslų niekas nekelia.

Aš šiuolaikinis jaunimas – aktyvus? Ar Lietuvoje galima siekti karjeros? Ar dar jaunimas būti pilietiškas, kai Lietuvos visuomenę kamuoja nedarbas, emigracijos bėdos, finansų stoka? Tokius klausimus kelia Kauno kolegijos studentija ir yra pasiruošusi rimtai padiskutuoti. Pilietiškumo ir karjeros temoms Kauno kolegijos studentai skirs visą festivalį „Kauno kolegijos dienos 2011“, kuris tradiciškai organizuojamas jau vienuoliktus metus.

Šių metų gegužės 9 d. Lietuvos gyventojai antrus metus iš eilės kviečiami dalyvauti Europos egzamine. Dalyviai pasitikrins savo žinias, atsakydami į įvairaus sudėtingumo klausimus apie Europos Sąjungos (ES) veikimą, piliečių teises ir aktualijas. 10–12 klasių moksleiviai varžysis dėl geriausiai ES išmanančio šalies moksleivio vardo. Europos egzaminą norinčios rengti mokyklos kviečiamos registruotis iki balandžio 28 dienos. Europos egzaminas – tai Europos dienos minėjimo renginių ciklo dalis.

Studentai, nusivylę savo studijų programa, jau tapo kasdienybe. Tada, kai būna sunku mokytis, jie šaukia, kad dėstomas dalykas niekam nereikalingas ir jo žinios praktiškai nepritaikomos. Tada, kai būna lengva, jie ir vėl šaukia, tik šį kartą – jog veltui gaišta laiką, nes visą dalyko medžiagą jau ir taip žino.

Gamtoje viskas gražu ir paprasta. Pavasario saulutė jau baigia sniegą ir ledą “vogti". Paukštelių nedomina lesyklų turinys,o kiemo katės miklina kojas po medžius besikarstydamos.Viskas akis džiugina,protą skaidrina. Žmonių bendruomenėje viskas sudėtingiau.Ypač bendraujant buityje ir darbe. Mane ypač “kliudė„nesena KK2 laida apie VMĮ ir “Sodros“ moterų aroganciją Kaišiadoryse. Žiniasklaida teigia,kad tai tipiškas šių tarnybų elgesys.

Šį rytą Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), remdamasi Japonijos atsakingųjų institucijų pateikta informacija, pranešė, kad jonizuojančios spinduliuotės dozės galia Fukushima Daiichi atominės elektrinės aikštelėje nėra tokia didelė, kaip skelbta anksčiau. Tačiau išlieka problemų, užtikrinant reaktoriuose esančio branduolinio kuro aušinimą.

Kovo 11–osios išvakarėse tarsi iškyla du egzistenciniai klausimai. Kitokie nei 1990 metais. Dabar norisi klausti, kiek liko nepriklausomybės. Valstybei ir žmogui. Kiek žmogus savyje jaučia tos nepriklausomybės. Nepriklausomybė, kurios taip ryžtingai siekėme ir 1990–aisiais pasiekėme, lėtai virsta kažkuo kitu. Antagonistišku. Virsta vis didėjančia priklausomybe. Įvairiausių priklausomybių rinkiniu. Ne mūsų sugalvotiems karams. Briuseliui.

Sena Lietuvos tradicija, kuomet jau kitą dieną po rinkimų pasigirsta nepasitenkinimo balsų choras. Nesvarbu, kad per pastaruosius rinkimus, atrodytų, buvo sudarytos galimybės pasirinkti ne tik iš partinių kandidatų sąrašų, bet ir atiduoti savo balsą pavieniams asmenims ar jų koalicijoms. Nesvarbu, kad savarankiškai kandidatuoti savivaldos rinkimuose dėl tikrai nedidelio užstato ir puikiai įveikiamų kitų reikalavimų išgalėtų iš esmės bet koks aktyvus pilietis.

Ar esate kada nors susidūrę su žmonių abejingumu, jums parkritus gatvėje? Visi ramiai praeidavo pro šalį ir niekas nepasisiūlė pagelbėti? O galbūt jus kažkada užpuolė plėšikas ir, kol jūs stovėjote netekę amo ir savo mobiliojo telefono, niekas nepuolė „nenaudėlio“ vytis? O galbūt patys esate matę, kaip gatvėje muša žmogų, ir,  nenorėdami nukentėti, nemalonią situaciją tiesiog apėjote 100 metrų atstumu? Balsas.

Nieko nebestebina moteris, dalyvaujanti rinkimuose, vairuojanti automobilį ar net pilotuojanti lėktuvą. Ar tikrai moterys šių dienų visuomenėje gyvena lygiavertį gyvenimą su vyrais? Šiemet tarptautinė moters diena oficialiai bus minima jau 100-ąjį kartą, tad naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, kaip mūsų dienų visuomenė suvokia moteriškumą.

Statistikos departamentas praneša, kad kovo 1 d. prasidėjo visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Lietuvos Respublikos Prezidentė tapo pirmąja elektroninio surašymo dalyve ir pakvietė Lietuvos gyventojus dalyvauti elektroniniame surašyme. Užpildyti el. surašymo lapą nuo šiandien visi gali internete, prisijungę prie Statistikos departamento gyventojų surašymo sistemos adresu www.esurašymas.lt.

Atrodo, kartu su paskutiniuoju nudobtu slibinu nebereikalingi tapo ir jiems galvas kapoję herojai. Dar kurį laiką jie egzistavo, taip sakant, iš inercijos, bet kintant socialinei terpei arba išnyko, arba išsigimė, arba yra priversti maskuotis ir dėtis kuo nors kitu, bet ne savimi.

Lietuvos gyventojų, teigiančių, kad jie yra patenkinti dabartiniu savo gyvenimu, skaičius, palyginti su 2010 metų pavasariu, padidėjo. Šiuo metu daugiau nei pusė, 56 proc., lietuvių yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu. Taip pat Lietuvos piliečiai pradeda optimistiškiau žiūrėti į ateitį. Palyginti su žemiausiu tašku, kuris buvo 2009–ųjų rudenį, 12 artimiausiųjų mėnesių lūkesčiai įvairiose srityse pagerėjo maždaug 10 procentinių punktų, rodo Eurobarametro tyrimas.

Seimo nario Laimonto Diniaus šeimos narių valdoma bendrovė netrukus už skolas bus kraustoma iš Šiaulių kultūros centro patalpų. Kitai bendrovei „Modus operandi“, kuriai L. Dinius vadovavo iki tapdamas Seimo nariu, ieškinį pareiškė autorių teises ginanti organizacija LATGA-A. Kraustys iš patalpų? Kažkada Šiauliuose garsus buvęs „MAX'o“ klubas dabar garsėja skolomis, o klubą valdanti bendrovė netrukus turės būti iškraustyta iš patalpų.

Lietuvoje dar nėra susiformavusi protesto kultūra. Dėl protesto kultūros nebuvimo užkertamas kelias tikrajai demokratijai ir pilietinės visuomenės susiformavimui. Pastaraisiais metais Lietuvoje padažnėjo protesto akcijos, į gatves pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo išėjo medikai, pareigūnai, smulkieji verslininkai ir netgi inteligentai.

Politikai mėgsta girtis, kad Lietuva turi saugumo garantijas. Mat priklauso NATO ir ES. Tačiau valstybės niekada nebūna visiškai saugios, jei jų valdžia tyčiojasi iš gyventojų daugumos. Besityčiojanti valdžia yra vidinis valstybės priešas. Provokuojantis neramumus. Nereikia tokių pavyzdžių toli ieškoti. Žvilgtelėkime į Tunisą ar Egiptą. Užteko vienos kibirkšties ir masinis gyventojų nepasitenkinimas prasiveržė chaotiškai. Lietuva –šiauresnis kraštas. Žmonės čia santūresni.

Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas lietuvių tautą apibūdina kaip neturinčią emocinio bendrumo ir nusivylusią savo šalimi. Tačiau anot psichotarapeuto, tokia tautos būklė priklauso ne nuo ekonominės gerovės. Prabėgo jau du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai. Į naujus iššūkius Lietuva žengė optimistiškai, ryžtingai, daugelis laukė vis geresnių permainų.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Visuomenės palaikymo pernai sulaukusi akcija „Savaitė BE PATYČIŲ“ šiemet startuos kovo 21 dieną. Visą savaitę akcijos partneriai – įvairios šalies įstaigos ir organizacijos – kvies į renginius, kurie atkreips dėmesį į agresyvų vaikų elgesį, į patyčias ir pažeminimus, kuriuos tenka patirti mūsų šalies moksleiviams.

Artėjant rinkimams atsiranda iniciatyvų, kaip priversti valdžią tarnauti žmonėms. Pavyzdžiui, viena iš jų – Nepartinio Demokratinio Judėjimo iniciatyva, pareikalaujant iš savivaldybių tarybų narių ataskaitų už nuveiktus darbus. Tokios ataskaitos būtų visai gera iniciatyva demokratinės tvarkos trūkumams šalinti. Šiandien situacija Lietuvoje yra daug rimtesnė. Demokratijos simuliakrai Turime tik demokratinės tvarkos simuliakrą (imitaciją). Valdžia yra pasiskyrusi pati save.

Dar prieš porą dešimtmečių masiniai mitingai buvo tautos moralinio pakilimo atspindys. Minios žmonių, nepabūgusių nei KGB provokatorių, nei okupacinės kariuomenės, viešai reiškė savo valią ir siekė reformų. Tačiau tokio visuomenės solidarumo išraiškos formos šiuo metu nugrimzdo istorijos užmarštin, o tauta vis labiau tampa apatiška.

Gyvoji istorija neleidžia iš vargo užsnūsti, iš pertekliaus įsilinksminti, kad net nebesuvoktum, kas vyksta aplinkui – kaip Ivano Bunino, Nobelio literatūros premijos laureato, apysakoje „Ponas iš San Francisko“. Su kiekvienais metais ateina Sausio 13-oji.

2010 m. atliktas ketvirtasis Pilietinės galios indeksas išsiskiria tuo, kad jo metu buvo atidžiau nagrinėtos Lietuvos jaunimo, Nepriklausomybės metais brendusių 15-29 metų žmonių, pilietinės nuostatos ir aktyvumas. Tyrimo duomenys rodo, kad jaunimas turi šiek tiek daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai jos turi visa Lietuvos visuomenė: jaunimo pilietinės galios indeksas 2010 metais buvo 38,9, o visuomenės – 35,5 vieneto iš 100 galimų.

Visuomenininkai neabejoja, kad jeigu šiandien Lietuvoje pasikartotų 1991 metų sausio 13-osios įvykiai, žmonės pamirštų nepasitenkinimą dėl sumažintų algų ar pensijų, vėl susivienytų ir stotų ginti vienos iš brangiausių nematerialių vertybių – savo šalies. Nors kai kurie lrt.lt pašnekovai pastebi, kad šiandien patriotiškai nusiteikusiųjų būtų mažiau nei anuomet, prie Televizijos bokšto ir Seimo gynėjų, anot jų, vis tiek netrūktų.

Ne visos istorinės datos lengvai nugula į knygų puslapius ir tampa tik minėtinais įvykiais, yra tokių, kurias minint kas kartą permąstoma ne tik pati praeitis, bet ir tai, ką ji davė dabarčiai bei ką duos ateičiai. 1991 m. sausio 13-osios įvykiai ilgam išliks ir Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docento gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio atmintyje, kuris anuomet teikė psichologinę pagalbą savanoriams.

Pirmadienį pirmą kartą Lietuvos istorijoje surengtas aukščiausio lygio trijų krikščioniškų konfesijų ganytojų susitikimas. Katalikų, ortodoksų ir liuteronų bažnyčių atstovai skelbia vienijantys jėgas prieš šiuolaikinio pasaulio moralei metamus iššūkius.

Dauguma Lietuvos žmonių buvo savotiškai „pasveikinti“ Prezidentės dalios Grybauskaitės pirmomis Naujųjų Metų dienomis: šalies vadovė oficialiai pripažino, kad mūsų valstybę užvaldė oligarchai ir nusikaltėliai. Po 20 metų: vieni tunka nuo milijonų, kiti - tinsta nuo bado Tokios baisios neteisybės fone dar aštriau iškyla ir socialinė – ekonominė neteisybė; masinė vis nemažėjanti bedarbystė ir, aišku, katastrofiška savo mastais emigracija.

Kodėl pasitikėjimo svarstyklės svyra ne valdančiųjų pusėn? Kodėl tiek sumažėjo I.Degutienės ir R.Juknevičienės reitingai? Kodėl visuomenė analitikais pasitiki, o bankais – ne?–“Respublika„ klausė filosofo Krescencijaus Stoškaus Reitingai gali būti paveikti dienos įvykių, todėl turbūt reikia būti didesniam stebėtojui nei aš. Tos detalės gali būti nelabai pastebimos. R.Juknevičienė, man rodos, visada vienoda, kiek prisimenu ją. Jos tonas panašus, kalbėjimas aštrokas, nevengdavo konfliktuoti.

Nepaisant šalį sudrebinusių teroro aktų ir visuomenėje augančio nepakantumo musulmonams, paaiškėjo, kad į islamo religiją atsivertusių Britanijos gyventojų skaičius peržengė 100 tūkstančių ribą. Dauguma jų – moterys, skelbia „The Daily Mail“. Vien praėjusiais metais pranašo Mahometo tikėjimą priėmė 5200 britų. Iš jų - 1400 Londono mieste.

Lietuvos aukštosioms mokykloms toliau tęsiant nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius buvo atliekamas tyrimas su darbdaviais ir įvairių specialybių absolventais.

Jaunimas – svarbiausias kiekvienos šalies turtas. Kuo jis talentingesnis, geriau išsilavinęs ir sumanesnis, tuo turtingesnė šalis. Lietuva tokiais jaunais žmonėms pasaulyje garsėjo visada, tačiau kiek šią tradiciją dar gebėsime išlaikyti ateityje? Ar mūsų šaliai dar yra vilties? Pagaliau, kaip gi patys jaunuoliai mato Lietuvą ir vertina savo galimybes čia gyventi, dirbti ir kurti? Apie tai šioje „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskusijoje.

Sakoma, kad „Gyva būtybė yra savotiškoji paveldimoji formulė, panardinta į tam tikrą aplinką, gyvenimo laiką“ (M.Tournier). Jei partijas laikome gyvais organizmais, privalome suvokti, kad šios taip pat paveldi tam tikras situacijas, būna priverstos pereiti adaptacijos periodą, jų veiklą ar poelgius lemia įvairūs faktoriai. Kalbu apie situacijos paveldėjimą, elgesio pasirinkimo laisvę ir atsakomybę.

Istorikų tarpe yra populiarus posakis: „Žmonijos istorija kartojasi, keičiasi tik jos formos“, bet žmonių istorija nieko nemoko – ji tiesiog baudžia, priversdama aplaidžiuosius judėti uždaru ratu, pastoviai sugrąžindama į pradinį atskaitos tašką. Tie, kurie įsisavina praeities pamokas, turi visus šansus pereiti į aukštesnį lygį – evoliucionuoti.

Keturi iš dešimties viešosios nuomonės apklausos dalyvių pasitikėjimo anketoje pirmiausia paminėjo valstybės vadovę. Lietuvos gyventojai, kaip ir anksčiau, labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 21–27 dienomis rengtoje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki – pavardes respondentai vardino patys.