sukčiai

„Facebook“ tyrėjai ir keletas nepriklausomų kompiuterinio saugumo kompanijų yra įsitikinusios, kad Sankt Peterburge slepiasi penki programišiai, kurie pasinaudodami kompiuteriniu kirminu susišlavė net keletą milijonų JAV dolerių iš „Facebook“ ir kitų socialinių tinklalapių vartotojų, rašo „The New York Times“. Anot tyrėjų, penkių vyrų tapatybės yra seniai išaiškintos, juos lengva sekti, nes programišiai mielai dalijasi informacija socialiniuose tinkluose.

Sukčiai nusitaikė į pigių prekių internetu ieškančius gyventojus. Telefonus, muzikos grotuvus ar net automobilius perkantys žmonėsi gali likti it musę pešę – pervedę pinigus į nurodytą sąskaitą pirkinio gali ir nesulaukti. Skelbimų svetainių administratoriai pataria pernelyg nedžiūgauti pastebėjus mažesnę nei kitur siūlomą prekės kainą – skelbimo autorius gali būti apgavikas.

Ukmergės rajono policijos kriminalistai išsiaiškino keturis jaunuolius, sukčiavusius telefonu. Įtariama, kad lapkričio mėnesį nuo jų nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai. Jiems paskambinęs sukčius prisistatydavo policijos pareigūnu. Jis aiškindavo, neva sūnus, marti ar kitas giminaitis sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikalingi pinigai. Sutrikusią auką imdavo gąsdinti, kad nesumokėjus pinigų gresia dideli nemalonumai.

Turbūt teko skaityti ar girdėti per televiziją kalbant apie vyresnio amžiaus moteris, iš kurių sukčiai telefonu išvilioja pinigus. Sūnus sukėlė auto įvykį, reikia sumokėti kažkiek tūkstančių tam, kad nebūtų bėdų su teisėsauga. Galbūt ir jums ar jūsų artimiesiems teko sulaukti panašių skambučių? Išties, yra daug sukčiavimo schemų – būdų apgauti žmones.

Apsimetę policijos pareigūnais ir  banko darbuotojais nusikaltėliai mėgina išpešti slaptus gyventojų duomenis. Antradienį sukčiai paskambino net dviem Ukmergės gyventojoms ir prisistatę policijos pareigūnais paaiškino, kad iš jų bankų sąskaitų yra „plaunami“ pinigai. Vėliau perduodavo ragelį „banko darbuotojui“, prašančiam pasakyti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, kodus ir slaptažodžius, asmens duomenis.

Socialinių pašalpų mokėjimo tikslingumą kontroliuos savivaldybių sukurtos komisijos, o prireikus joms talkins Mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Pilietis gyvena moderniame trijų aukštų name, bet kiekvieną mėnesį prabangiu automobiliu atvyksta pasiimti socialinės pašalpos.

Biržuose sukčiai iš merginos išviliojo ne tik pinigų, bet ir jos vardu paėmė greitąjį kreditą. 21-erių metų biržietė į policijos pareigūnus kreipėsi antradienį. Ji pranešė, kad tą pačią dieną internetu nepažįstamas asmuo apgaule išviliojo internetinės bankininkystės kodus ir jos vardu paėmė 750 litų kreditą, o iš sąskaitos – dar 700 litų. Nukentėjusioji patyrė 1 tūkst. 450 litų nuostolį. Įvykį tiria policija.

Maždaug dvejus metus Kaune veikę pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai neseniai patyrė dvigubą smūgį – iš pradžių daugiau kaip milijonas litų įstrigo likviduojamame banke „Snoras“, o po to grupuotės vadeivos atsidūrė už grotų. Tarp devyniolikos nusikalstamos grupuotės narių, kuriuos demaskavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, buvo ir vienas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra išaiškino mieste veikusią 19 asmenų organizuotą grupę, tarp kurios narių – ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas. Pirminiais duomenimis, atskleista kauniečių organizuota grupė į pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą buvo įtraukusi kelias dešimtis bendrovių, o apyvarta iš nusikalstamos veiklos siekė apie 10 milijonų litų.

Klaipėdos apygardos prokuratūra apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti 16-ai asmenų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimo ir sukčiavimo. Byloje yra 20 nusikalstamos veikos epizodų, daugelį nusikaltimų įvykdė vadinamieji telefoniniai sukčiai. Kai kurie kaltinamųjų šias nusikalstamas veikas vykdė iš Alytaus pataisos namų.

Policija prašo gyventojų būti budriems ir reikalauti tarnybinio pažymėjimo bei skambinti į artimiausią policijos įstaigą. Į Ukmergės policiją kreipėsi moteris, kuri teigė, jog pas ją prieš dešimt dienų kratą atlikę pareigūnai taip ir neatsiuntė šaukimo atvykti. Pradėjus aiškintis, kokioje baudžiamoje byloje ukmergiškė yra minima, nustatyta, jog moteris tapo sukčių auka.

Estijos teisėsauga, bendradarbiaudama su JAV žinybomis, sulaikė septynis asmenis, įtariamus didelio masto sukčiavimu pasitelkiant internetą ir pinigų plovimu. Sukčiai gali būti teisiami ir Estijoje, ir JAV, kur pirmiausia ir buvo pastebėta jų kenkėjiška veikla, praneša Estijos nacionalinis transliuotojas. Estijos valstybės prokurorė Piret Paukštys sako, kad nusikaltėliai pasisavino 21,5 mln. JAV dolerių ir 560 tūkst. eurų. Jų sukurtos kenkėjiškos programos buvo užvaldžiusios maždaug 4 mln.

Kaune sekmadienį telefoninių sukčių aukomis tapo du žmonės. Kauno policijos duomenis, apie 14.30 val. 56-erių metų moteriai telefonu paskambinęs asmuo prisistatė jos sūnumi ir pasakė, kad sužalojo mergaitę, jos gydymui reikia 3000 litų. Kaunietė tiek pinigų neturėjo, todėl vyriškis paprašė nupirkti mobiliojo telefono išankstinio mokėjimo kvitų. Moteris nupirko kvitų už 270 litų ir padiktavo jų kodus. Nuo sukčių nukentėjo ir 72-ejų metų senutė.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai demaskavo vienuolikos sukčių grupę, nuo kurios yra nukentėję nemažai uostamiesčio, Palangos ir Klaipėdos rajono gyventojų. Nusikaltėliai susižėrė daugiau kaip 50 000 litų. Apsimetinėjo pareigūnais Ikiteisminį tyrimą vykdantys kriminalistai įtaria, kad sukčių gaują organizavo ir jai vadovavo laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose atliekantys kaliniai.

Mes visi darome investavimo klaidų, kartais patys savarankiškai, kartais su meiliai kalbančių, ar elektroninius laiškus rašančių sukčių pagalba. Pavojus priimti blogą investicinį sprendimą yra didesnis, kai rinkos yra nepastovios ir sužadina investuotojų emocijas, sako kompanijos „Certified Financial Planner Board“ vartotojų teisių gynėja Eleanora Blayney. „Godumas ir baimė dažnai verčia žmones elgtis neracionaliai“, – sako ji.

Plinta nauja nusikaltimų rūšis – ieškoma naivuolių, kurie už menką atlygį padėtų banke išgryninti internetu vogtus pinigus. Taip graudžiai policijoje verkiančios moters seniai nebuvau matęs. Kukliai, bet tvarkingai apsirengusios moteriškės veidas išpurto, o akys paraudo nuo ašarų, todėl buvo sunku atspėti, kiek jai metų – geri 30 ar beveik 40. Apsiraminusi nelaimingoji „Akistatai“ atsisakė prisistatyti, tačiau širdį atvėrė.

Veikiantys internetinėje erdvėje sukčiai Rusijos sostinėje važinėjo specialia įranga aprūpintu mikroautobusu. Naudodamiesi aparatūra  jaunuoliai   įsilauždavo į gyventojų telefonus penkių kilometrų spinduliu nuo automobilio spinduliu. Įsilaužę programišiai  priversdavo telefoną „skambinti“ nusikaltėliams priklausančiais numeriais. Skambučiai buvo apmokami specialiu padidintu tarifu.

Kompiuterių antivirusinės įrangos gamintojos „Sophos" atstovai perspėja apie naują virusų platintojų triuką: automatinius „Skype“ skambučius, atliekamus iš specialiai tam sukurtos paskyros. Pasak jų, kompiuterių vartotojai pranešė sulaukę automatizuotų „Skype“ skambučių, kuriuose tariamai robotizuotas balsas praneša, jog šiam kompiuteriui gresia pavojus. Skambučio pradžioje vartojui pranešama, kad tai automatinis „kompiuterių sistemos„ pranešimas.

Didžiosios Britanijos bankai, siekdami apginti savo klientus, turi įgyvendinti reformą, kuri vertinama iki 7 mlrd. svarų sterlingų (11 mlrd. dolerių), apie tai teigiama Nepriklausomos bankininkystės komisijos (Independent Commission on Banking, ICB) ataskaitoje. ICB apskaičiavimu, atsižvelgiant į dabartinę bankininkystės sektoriaus būklę, reforma gali būti užbaigta iki 2019 metų. Komisija pasiūlė bankams padidinti savo kapitalus iki 17–20 proc.

Ukmergės policija ieško asmenų, išviliojusių iš vaikų pinigus. Nusikaltėliai, apsimetę policijos pareigūnais, tikino, jog tėvai yra patekę į nelaimę ir juos būtina išgelbėti nuo kalėjimo. Per tris dienas iš vaikų išviliota daugiau nei 30 tūkstančių litų. Trečiadienį į pareigūnus kreipėsi 10-mečio mama, kuri teigė, jog iš sūnaus sukčiai išviliojo turto beveik už 26 tūkstančius litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl 43-ejų metų kauniečio D. J., kuris kartu su savo bendrininkais, organizuotos grupės nariais, įtariamas neteisėtai organizavęs trijų Šiauliuose ir Kaune registruotų įmonių, su 35 Lietuvos bendrovėmis sudariusių fiktyvius daugiau nei 3 milijonus litų vertės sandorius ir sukčiaujant įgijusių daugiau nei 500 tūkstančių litų, veiklą.

Nigerijos sukčiai bandė apgauti ir išvilioti lietuvio Karolio Žukausko pinigus, tačiau gavosi atvirkščiai - vaikinas pats juos apkvailino. Sukčiai tapo Lietuvos krepšinio sirgaliais patys to nesuprasdami. Visą nuotaikingą istoriją vaikinas aprašė savo bloge. Kova tarp sukčių ir K. Žukausko prasidėjo dėl fotoaparato, kurį  jis kartu su drauge bandė parduoti internetu.

Antrą mėnesį sukčiai elektroniniu paštu banko „Swedbank“ klientams siuntinėja e. laiškus ir prašo pateikti savo prisijungimų kodus, tačiau, pasak pareigūnų, iki šiol negauta nė vieno pareiškimo, kad žmonės nuo jų nukentėjo. Liepos viduryje sukčiai laiškus žmonėms siuntinėjo iš e. pašto dėžutės [email protected], dabar šie laiškai siunčiami iš [email protected].

Sukčiai nesiliauja ieškoję patiklių pagyvenusių žmonių. Į jų pinkles įkliuvo ir garbaus amžiaus moteris Alytaus rajone. Pas Raitininkų seniūnijoje gyvenančią 82-ejų O.P. penktadienį apie 10 val. ryto atvykusi moteris prisistatė banko darbuotoja. Apsimetėlė aiškino senutei, kad greitai keisis pinigai, todėl ji privalo nusirašyti visų namuose esančių pinigų numerius. Nukentėjusioji padavė 4000 litų ir tik po to, kai „banko darbuotoja“ išėjo, pasigedo visų pateiktų keturių tūkstančių litų.

Prieš savaitę elektroninio pašto vartotojai sulaukė galybės neva iš „Swedbank“ gautų elektroninių laiškų, kuriuose informuojama apie uždarytą sąskaitą ir prašoma kuo greičiau atnaujinti duomenis. Laiškų gavėjai nuorodose nukreipiami ne į „Swedbank“ puslapį, o „SwedLbank“ svetainę, kuri atrodo ideali „Swedbank“ puslapio kopija. Tokiu būdu sukčiai tesiekia pasinaudoti banko klientų sąskaitomis.

„Swedbank“ nori pranešti, kad pastarosiomis dienomis platinamas el. pašto pranešimas yra sukčių bandymas gauti slaptus klientų bankininkystės slaptažodžių kodus. Bankas perspėja klientus, kad tokių laiškų jis nesiuntė, ir prašo klientų būti budriais. Dalis „Swedbank“ klientų gavo pranešimą, informuojantį apie interneto banko blokavimą. Pranešime prašoma pateikti kliento slaptažodžių kortelės kodus. Bankas primena, kad tokio pobūdžio pranešimų savo klientams jis niekada nesiunčia.

Tam, kad iš patikliųjų išviliotų kuo didesnes pinigų sumas, sukčiai apsimeta socialiniais darbuotojais, nelaimės ištiktais giminaičiais, mokesčių inspektoriais, policininkais ir net kunigais. Vis labiau sukčiavimas plinta ir internetu. Kaune, šalia autostrados Vilnius-Klaipėda, įsikūręs motelis „Tėvynė“ sukčių taikiniu tapo prieš gerą pusmetį.

Latvijos policija ketvirtadienį pranešė, kad šalyje suimti du JAV kompiuterinio sukčiavimo bylos įtariamieji, susiję su padirbtos antivirusinės programinės įrangos pardavinėjimu, skelbia „RIA Novosti“. Policija antradienį Rėzeknės mieste suėmė 22 metų Peterį Sahurovą ir 23 metų Mariną Maslobojevą. JAV jiems gresia kaltinimai kompiuteriniu sukčiavimu ir sukčiavimu, panaudojant elektronines ryšio priemones. Dėl šios suktybės nukentėjusieji prarado 74 mln. JAV dolerių.

Šalies vadovams atkakliai besiderant dėl vargano šimto litų priedo prie skurdžios algos, pragyventi gimtinėje neišgalintys tautiečiai visokiais būdais veržiasi į užsienius. Tik dažnam išsvajotos kelionės baigiasi liūdnai – jie lieka be pinigų ir be darbo. Skurdaus gyvenimo nukamuoti, dirbti ir užsidirbti trokštantys žmonės kartais – greičiausiai iš nevilties, – tampa tokie patiklūs, kad net visiškai nepažįstamiems darbo žadėtojams atiduoda paskutinius litus.

Padažnėjus sukčiavimo atvejams Vokietijos bankams praėjusiais metais teko pakeisti apie trečdalį bankomatų, praneša „The Financial Times Deutschland“. Bendros išlaidos automatams pakeisti siekė 60 mln. eurų - ši suma pusantro karto didesnė už tas pačias išlaidas prieš metus. Valstybinės kriminalinės policijos vadovo Jorgo Cirkės (Vokie) duomenimis, dėl padidėjusio sukčių aktyvumo teko pakeisti 3 tūkst. 183 bankomatus. Dėl sukčiavimų jau nukentėjo 190 tūkst. kortelių savininkų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prašo žmonių netikėti telefoniniais prašymais sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis ir ragina niekam neperduoti prisijungimo duomenų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prašo žmonių netikėti telefoniniais prašymais sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis ir ragina niekam neperduoti prisijungimo duomenų.

Sukčių auka Alytaus rajone tapo garbaus amžiaus moteris. 82-ejų senutė neva gelbėti į bėdą patekusiam anūkui sukčiams perdavė 2000 litų. Dauguose, Dzūkų gatvėje, gyvenančios F.L. namuose laidinis telefonas suskambėjo penktadienio vakarą, apie 19.30 val. Skambino nepažįstamas vyriškis, kuris paaiškino, jog neva jos anūkas sužalojo kitą asmenį ir reikalingi pinigai žalai atlyginti. Apie 20 val. pas ją į namus atėjusiam nepažįstamam jaunuoliui moteris perdavė 2000 litų.

Sukčiai dirba – išnaudojama kiekviena patogi proga. Garbaus amžiaus šiaulietė pasigyrė dukrai, kad ją „jau surašė“ du jauni „surašinėtojai“. Moteris sukčiams pateikė asmeninius duomenis ir paprašyta davė pinigų – neva aukoms Japonijoje paremti. Specialistai įspėja žmones būti budrius, o kilus įtarimams iš karto tikrinti informaciją. Surašė ir rinko „aukas“ Septyniasdešimtmetė šiaulietė nieko blogo neįtarė, kai į jos butą paskambino du jauni „surašinėtojai“ – vyras ir moteris.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policija atkreipia gyventojų dėmesį, jog pastaruoju metu padaugėjo internetinių sukčiavimų. Interneto paslaugomis besinaudojantys gyventojai turėtų būti budrūs, dėmesingi ir nepasitikėti užsimezgusiomis pažintimis. Šiais metais Ukmergės rajono policijos komisariate jau užregistruotos trys nusikalstamos veikos, kai asmenys nukentėjo būtent dėl savo patiklumo naudodamiesi internetu.

Ant sukčių iš Afrikos šalių milijoninių pažadų kabliukų neretai užkimba ir mūsų tautiečiai, tačiau apgautieji apie savo patiklumą kalba nenoriai ir dažniausiai net nesikreipia į policiją. Daugelis mūsų šalies piliečių savo elektroninio pašto dėžutėse randa laiškų iš Nigerijos, Togo, Ganos ar Dramblio Kauno Kranto su pasiūlymais paveldėti milijonus dolerių. Kituose laiškuose tariami turtuoliai siūlosi investuoti milijonus į mūsų verslą, dar kituose laiškuose tiesiog siūloma pagalba.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) perspėja gyventojus nepasitikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, tokių duomenų prašantiems mokesčių inspekcijos vardu. Klaipėdos AVMI informuoja, kad jos darbuotojai neskambina mokesčių mokėtojams dėl neva permokėtos didelės pinigų sumos, kurią norint susigrąžinti reikalinga nurodyti banko sąskaitą.

Pastaruoju metu padaugėjo bandymų, kai nesąžiningi žmonės stengiasi pasinaudoti patikliais asmenimis, ir, išgavę iš jų elektroninės bankininkystės slaptažodžius, vartotojo PIN kodus bei kitus duomenis, ima greituosius kreditus, naudojasi lizingo paslaugomis, vykdo įvairius finansinius nusikaltimus.

Šiauliuose prieš teismą stojo du rumunų tautybės asmenys, dviejuose miesto prekybos centruose apgavę tris kasininkes ir pasisavinę 2 625 litus. Pirmoji sausio 26–ąją nukentėjo prekybos centro „Bruklinas“ parduotuvės „Norfa“ kasininkė–kontrolierė. Prie kasoje sėdėjusios 27 metų merginos priėjo tamsaus gymio vaikinas ir užkalbino ją nesuprantama kalba, po to prašneko angliškai. Nepažįstamasis paprašė 1000 litų pakeisti stambesnėmis kupiūromis. Jo kupiūros buvo po 20 litų.

Organizuotos grupės nariams, daugiau kaip dvejus metus mulkinusiems JAV verslininkus, Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas skyrė nuo dvejų metų laisvės apribojimo iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmes. Teismas iš organizuotos grupės organizatorių konfiskavo beveik 1,212 mln. litų, iš kitų bendrininkų – dar apie 346 tūkst. litų. Teismas patenkino ir kitą prokuroro prašymą – konfiskavo nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, esančias bendrovių sąskaitose.

Krizės nualinta Lietuva tapo patogiu veiklos placdarmu įvairaus plauko sukčiams. Į jų pinkles pakliūva ne tik rūpestingos ir patiklios močiutės, kojinėse saugančios sutaupytus litus, bet ir aukštuosius mokslus krimtę verslininkai. Tačiau ne visiems, susivokusiems, kad buvo įžūliai apmauti, valstybė padeda siekti teisingumo ir nubausti sukčius. Generalinės prokuratūros duomenimis, pernai Lietuvoje buvo pradėti 4945 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str.

Skandalingosios schemos МММ įkūrėjas Sergejus Mavrodi paskelbė sukūręs naują tarptautinę finansinę piramidę МММ-2011 – „Mes galime daug“ (rus. „My možem mnogoje!“). Praėjusią savaitę skandalingiausios Rusijos finansinės piramidės autorius S. Mavrodi savo tinklaraštyje ištransliavo pusvalandinį vaizdo pranešimą. Jis paragino įvairių šalių gyventojus įnešti pinigus į МММ-2011. „Visa tai, kas buvo iki šiol, tebuvo pasakos įžanga, o dabar pasaka: startuoja sistema МММ-2011“, – skelbė jis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl stambaus masto sukčiavimo, nustatė keturis asmenis, kurie sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje. Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo nusikaltimu įtariami asmenys, siekdami pasipelnyti, naudojo įvairius sukčiavimo būdus. Jie skelbdavosi internetiniuose puslapiuose apie tai, kad suteikia piniginės paskolas be užstatų.

Pradžia – neįpareigojanti Tauragiškė Viktorija (vardas – pakeistas) pirmojo skambučio laidiniu telefonu sulaukė šių metų vasarą. – Apklausą atlikęs žmogus teiravosi, ar mėgstu keliauti, kur esu buvusi, kur norėčiau nukeliauti ir panašiai. O aš kaip tyčia paatviravau, kad keliauti ne tik mėgstu, bet be kelionių negaliu gyventi, – pasakoja savo verslą Tauragėje turinti moteris. Antrąkart kelionių organizatoriai su ja susisiekė jau lapkritį. Tąsyk kalba telefonu buvusi trumpa.

Trys įtariamieji, dėl kurių sukurpto plano 71–erių Radviliškio rajono gyventoja prarado 20 tūkst. litų, atsidūrė areštinėje, tačiau dingusių pinigų pareigūnai vakar dar ieškojo. Radviliškio rajono Skėmių kaime gyvenančiai moteriai praėjusį penktadienį apie 16 val. paskambinęs nepažįstamasis prisistatė socialinio draudimo darbuotoju ir pareiškė, kad būtina įtraukti į apskaitą jos namuose laikomus pinigus. Skėmiškei buvo paaiškinta, kad tai daroma “Sodros" iniciatyva.

Aštuoniasdešimt trejų metų panevėžietė tariamoms labdaros iš Vokietijos dalytojoms už dėvėtus kailinukus pati to nenorėdama „sumokėjo“ 6 500 litų. Sausio 6 d. bute Panevėžyje, Klaipėdos g., gyvenančią senolę aplankė tariamos socialinės darbuotojos. Pasakiusios, kad dalija iš Vokietijos gautą labdarą, apgavikės senolei paliko dėvėtus kailinukus. Viena jų pasakė, kad moteriai priklauso ir 250 litų, tačiau ji turinti tik 500 litų kupiūrą.

Aštuoniasdešimt trejų metų panevėžietė tariamoms labdaros iš Vokietijos dalytojoms už dėvėtus kailinukus pati to nenorėdama „sumokėjo“ 6 500 litų. Ketvirtadienį Panevėžyje gyvenančią senolę aplankė tariamos socialinės darbuotojos. Pasakiusios, kad dalija iš Vokietijos gautą labdarą, apgavikės senolei paliko dėvėtus kailinukus. Viena jų pasakė, kad moteriai priklauso ir 250 litų, tačiau ji turinti tik 500 litų kupiūrą.

Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio pripažinimu, pastaruoju metu padaugėjo sukčiavimo internetu atvejų, kai už parduodamas prekes surenkami pinigai, o pardavėjas ir tariama bendrovė dingsta. Pasak jo, pareigūnai tokius pranešimus bandys surinkti ir išanalizuoti – ar tai nusikalstamo susivienijimo, ar atskirų sukčių veikla.

Stebėtinai panašiu į buvusio „Telekomo“ pavadinimu prisistatantys leidėjai už pusšimtį litų perša neva naują miesto telefonų abonentų knygą. Joje įsigijusieji neranda ne tik poliklinikos, bet ir savo pačių telefono numerio. Knygnešių gatvėje gyvenantis pensininkas Jonas dabar tegali graužti nagus, kad susigundė nepažįstamų asmenų pasiūlymu ir į balą išmetė kone 60 litų.