sukčiai

Kriminalistai įspėja, jog gavus siuntinį, kurio nelaukėte, būtina skubiai kreiptis į policiją. Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis teigė, jog šiuo metu veikia dar vienas sukčiavimo būdas elektroninėje erdvėje. Įsibrovus į asmens banko sąskaitą perkamas koks nors daiktas, kuris siunčiamas bet kuriam gyventojui. Gavus siuntinį daugelis tikina jo nelaukę ir paštininkas grąžina jį atgal.

Policijos pareigūnų prisistatęs sukčius iš 80 metų senolės išviliojo 38 200 litų. Į sostinės Pirmąjį policijos komisariatą kreipėsi 80 metų D.P., kuri paaiškino pareigūnams, kad į jos namų telefoną paskambino policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis, kuris teigė, jog senolės sąskaitą nori ištuštinti sukčiai ir patarė jai padiktuoti elektroninės bankininkystės duomenis. Moteris pasakė ne tik atpažinimo kodą, slaptažodį, bet ir skaičių iš kodų kortelės.

 Į Kauno policiją kreipėsi moteris, kuri teigė, jog Vilniaus policininku prisistatęs asmuo išviliojo internetinės bankininkystės kodus ir paėmė 1810 litų kreditą. 64 metų nukentėjusioji pasakojo, kad jai į namų telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Vilniaus policijos pareigūnu ir pasakė, kad sukčiai gviešiasi į S. B. sąskaitas banke, prašė padiktuoti internetinės bankininkystė kodus. Po kurio laiko moteris sužinojo, jog jos vardu paimtas greitasis kreditas už 1810 litų.

Pernai visuose „Regitros“ padaliniuose buvo atsisakyta įregistruoti 325 transporto priemones, nustačius, jog jos paieškomos, o taip pat įtarti 294 atvejai, kai galimai buvo suklastotas transporto priemonės identifikavimo numeris, jos variklio numeris arba jos dokumentai. 2012 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 194 534 M1 klasės automobiliai. Informacija apie transporto priemones, kurias dėl klastojimo įtarimų atsisakyta įregistruoti, perduodama teisėsaugos institucijoms.

 Dar viena telefoninių sukčių auka taip 86 metų senolė, gyvenanti Kėdainių rajone. Į stacionarų namų telefoną paskambinęs jaunuolis pasakė esąs jos anūkas ir pasakė, kad jis pateko „į bėdą“, o norint išsisukti nuo atsakomybės reikia perduoti draugui pinigų. Patikėjusi, jog tai skambina anūkas, močiutė perdavė sukčiui 1400 litų. Vėliau pradėjo domėtis, ar giminaitis gavo pinigus. Tuomet ir išaiškėjo apgaulė. Nuo policijos pareigūnais apsimetusių sukčių nukentėjo ir 82 metų kaunietė.

2012 metais į SEB banką kreipėsi 97 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Šie žmonės nepažįstamiems asmenims padiktavo savo prisijungimo prie paslaugų internetu sistemos duomenis ir dėl to prarado beveik 428 tūkst. litų, iš jų maždaug 144 tūkst. litų apgautųjų vardu paimta greitųjų kreditų. Absoliuti dauguma apgautųjų (94 proc.) yra moterys, kurių amžiaus vidurkis – 54 metai. Neteisėtai sukčių pervestoms piniginėms lėšoms paimti buvo panaudotos 112 asmenų sąskaitos.

 Kuo daugiau perkančiųjų internetu, tuo daugiau ir apkvailintųjų. Tačiau įsidrąsinę lietuviai savo teises siekia apginti ne tiktai gimtinėje, bet ir svetur,rašo "Lietuvos rytas". Lietuvos vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl prekybos internetu. Juk ES rinka vis patrauklesnė ieškoti įvairesnių ir pigesnių prekių nekeliant kojos iš namų. "Natūralu, kad kyla nesklandumų - prekės nepristatomos, pristatomos ne laiku arba ne tokios kaip užsakytos, nekokybiškos.

Telefoniniai sukčiai vis dar randa patiklių giminaičių, atiduodančių santaupas už giminaičius, neva patekusius į bėdą. Penktadienio vakarą Kauno rajono Jonučių kaimo gyventojai A. B. (gim. 1928 m.) į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė jos sūnėnu ir pasakė, kad atsitiko nelaimė bei reikia pinigų žalai atlyginti.

Išradingi sukčiai savo gebėjimus bet kokiu būdu gauti pinigų demonstruoja internete. Naudodamiesi žmonių patiklumu, sumaištimi visuomenėje, jie kaipmat iššluoja svetimas sąskaitas. „Bankinė“ schema Apie internetinių ir telefoninių apgavikų naudojamą vadinamąją „bankinę“ schemą „Akistatoje“ rašyta jau ne kartą.

Patikli kaunietė telefoniniams sukčiams atidavė 7 tūkst. 700 litų. Kauno policija praneša ketvirtadienį gavusi Pienių gatvėje gyvenančios pilietės E. R. pranešimą, kad gruodžio 11 d., apie 19 val., į namų fiksuoto ryšio telefoną paskambino asmuo, prisistatė jos sūnumi, esančiu Anglijoje, ir paprašė padėti sumokėti padarytą žalą dėl sužalotos mergaitės. Taip apgaulės būdu iš moters buvo išvilioti 7 tūkst.

Klaipėdietė įkliuvo į telefoninių sukčių pinkles ir atidavė jiems 24 tūkst. 300 litų. Sekmadienio vakarą į policiją kreipėsi 58-erių metų moteris, kuri papasakojo, kad jai į namus fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis pranešė, jog jos sūnus sužalojo merginą ir šios merginos artimiesiems reikia atlyginti padarytą žalą. Pranešėja pas ją į namus atėjusiam asmeniui perdavė 4 tūkst. 200 eurų ir 2 tūkst. JAV dolerių.

Kokius nusikaltimus informatikai padarė neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenims ir informacinei sistemai prokurorų kaltinami asmenys, neteisėtai disponavę įrenginiais, programine įranga ar prisijungimo kodais, atskleista Panevėžio apygardos prokuratūros šiemet nagrinėti teismui perduotose 28 nusikalstamose veikose – vakar teisme pradėta nagrinėti viena tokių prokurorų perduotų nusikaltimų informatikai ir nuosavybei baudžiamųjų bylų.

„Labas, Kamile, esu Jonas Pečkaitis. Man 19 metų. Tu esi labai graži. Tavo nuotrauka pažinčių portale mane tiesiog pakerėjo. Norėčiau su tavimi susipažinti artimiau“, – vienas pavyzdžių, kaip galima per kelias akimirkas sugalvoti neegzistuojantį žmogų, kuris bando susirasti „naujų draugių“. Norint tokią fantaziją dar labiau priartinti prie realybės, į pagalbą pakanka pasitelkti primityviausias technologijas – kompiuterį ir internetą.

Patikliuosius sukčiai mulkina ne tik telefonu ar internetu, bet ir gyvu žodžiu. Neseniai išplatinta informacija apie palangiškę senutę, kurios visas santaupas išnešė „Sodros“ darbuotoja prisistačiusi ir gyvenimą palengvinti žadėjusi moteris. Tokios „geradarės“ jau pasibeldžia ir į panevėžiečių namus. Domėjosi viskuo Garbaus amžiaus panevėžietė, laukdama ateinančios giminaitės, pro buto duris žvilgtelėjo į laiptinę. Ją tuoj užkalbino ten stovėjusi aukšta šviesiu paltu vilkinti moteris.

Palangoje nuo „Sodros“ darbuotojomis apsimetusių apgavikių nukentėjo senutė. Dvi moterys į Ganyklos gatvėje esantį 84-erių metų J. A. butą užėjo ketvirtadienio vakarą, apie 17 val. Šeimininkei jos prisistatė kaip „Sodros“ darbuotojos. Moterys iš sekcijos lentynoje buvusių piniginių pavogė 21 tūkst. litų.

Į avariją neva patekusio automobilio nuotraukoje matėsi, kad priekinio rato stabdžių kaladėlių laikiklis - apraizgytas voratinkliais. Jeigu avarija būtų įvykusi vasarą, ekspertams tai galbūt ir nebūtų atrodę įtartina, tačiau jau buvo gruodžio antroji pusė, kai vorai nėra aktyvūs. Beveik trejus metus užsitęsusioje istorijoje dėl dokumentų klastojimo ir bandymo sukčiauti teismas padėjo tašką.

Beveik trejus metus  užsitęsusioje istorijoje dėl dokumentų klastojimo ir bandymo sukčiauti  teismas padėjo tašką. Pasvalyje gyvenantis 34 metų Virginijus Banevičius ir 28 metų panevėžietis Justas Bajalis pripažinti kaltais dėl šių nusikalstamų veikų. Užuot įgiję iš draudimo bendrovių 30 357 litus, jie įgijo laisvės apribojimus, įpareigojančius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose: pirmasis - vieneriems metams ir trims mėnesiams, antrasis -vieneriems metams.

2012-09-19 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate (toliau - Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK) gautas pil. J. B. (gim.

Pirmą kartą per visą bendros Europos valiutos cirkuliavimą į apyvartą bus išleisti banknotai su patobulintais vandens ženklais ir naujais apsaugos požymiais. Naujieji banknotai pasirodys nuo 2013 m. gegužės ir jie pirmiausia pakeis penkių eurų nominalo kupiūras, Frankfurte sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis. „Antrosios serijos banknotai - tai pirmosios serijos sumodernintas variantas“, - teigė M. Dragis.

Šį kartą nuo sukčių nukentėjo 50 metų šiaulietė. Pirmadienį apie 12 val.  į 50 metų R. S. buto, esančio Šiauliuose, laidinį telefoną paskambino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu prisistatęs vyriškis, kuris teigė, jog sukčiai pasinaudojo moters banko sąskaita ir „plauna“ pinigus. Nukentėjusiajai pasakius bankininkystės kodus, vėliau iš jos banko sąskaitos pervesta 2 000 litų 27 metų į R. Š. sąskaitą. Įtariamoji  sulaikyta ir uždaryta į areštinę.

Šeštadienio vidurdienį Elektrėnuose skaitiklių tikrintojais prisistatę ir į namus patekę sukčiai sumušė šeimininką bei pagrobė 42 500 litų. Anot Policijos departamento pranešimo, į 82 metų B. T. namus Sodų gatvėje buvo įleisti du vyriškiai, iš kurių vienas įstūmė šeimininką į vonią ir, pargriovęs jį ant grindų, sumušė bei pagrobė stambią pinigų sumą.

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

Sukčiai randa vis naujų būdų mulkinti žmones. Lietuvoje pensininkai visas savo santaupas perduoda sūnums ar dukterims „gelbėti“, patikėdami užtikrintais sukčių balsais telefonu, o britai susivilioja galimybėmis laimėti, jeigu pirks pakankamai prekių už dideles sumas.

Šiuo metu įkalinimo įstaigose tebemontuojami įrenginiai, blokuojantys mobilųjį ryšį. Montavimo darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos ir mobilusis ryšys turėtų būti užblokuotas 90 proc. įkalinimo įstaigų, žada teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Dėl telefono ryšio blokavimo galiu pasakyti, kad vasaros viduryje yra pasirašyta sutartis, pagal kurią iki gruodžio mėnesio daugelis, atrodo, 90 proc. įstaigų, turi būti užblokuota.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame uostamiestyje registruotos bendrovės direktorius V. S., sudaręs fiktyvų gamybinių patalpų ir įrangos pirkimą už daugiau nei 0,5 mln. Lt, įtariamas sukčiavimu, buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Atskleista, kad verslininkas dar siekė gauti daugiau nei 95 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio.

In­ter­ne­to pla­ty­bė­se tar­si žu­vys plau­kio­jan­tys su­kčiai ne­beap­si­ri­bo­ja elekt­ro­ni­nių duo­me­nų vi­lio­nė­mis. Prieš ke­lias die­nas Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jai pra­neš­ta apie su­kčia­vi­mus per so­cia­li­nio tink­lo svetainę „Fa­ce­book“. Ana­lo­giš­ką ty­ri­mą ką tik pra­dė­jo ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no pa­rei­gū­nai. Gal­vo­jo pa­dė­ję Į po­li­ci­ją krei­pė­si pi­ni­gus pra­ra­dęs rad­vi­liš­kie­tis.

„Facebook“ – socialinis tinklapis, kuriuo pastaruoju metu naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Naudodamiesi šia svetaine, vartotojai mato tik savo pažįstamų žmonių skelbiamą informaciją, todėl mano, jog gali drąsiai ja pasitikėti. Deja, kartais gali ir suklysti. Vienas iš sukčių apgavystės būdų – prisidengus „Facebook“ draugų vardais siunčiamos žinutės su prašymu paskolinti tam tikrą sumą pinigų.

Gyventojai nuo šiol gali lengviau apsisaugoti nuo sukčių, kurie apgaule išvilioja asmens duomenis ir kito asmens vardu gauna greituosius kreditus. Tam sukurtas Nepageidaujančių greito kredito asmenų registras, kuris taip pat sudarys prielaidas gyventojams apsaugoti savo giminaičius nuo perteklinio greitųjų kreditų ėmimo. Paslauga „Nepageidauju greito kredito“ aktyvuojama internetu per asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.

Prisistatęs valstybės tarnautoju aferistas išviliojo elektroninės bankininkystės kodus. Patikli 85 metų V.M, gyvenanti sostinės Tuskulėnų gatvėje, valstybės tarnautoju prisistačiusios vyriškio skambučio sulaukė sekmadienį apie 12 h. Skambinęs asmuo tiktino, jog moters sąskaita gali pasinaudoti nusikaltėliai ir paprašė jos padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Vėliau paaiškėjo, jog sukčiai iš jos sąskaitos pervedė 45 000 litų. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Va­kar Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nai bei po­li­ci­jos rė­mė­jai pra­dė­jo pre­ven­ci­nį pro­jek­tą prie su­kčius „XXI am­žius – su­kčių era: su­kčiai to­bu­lė­ja – au­kos žiop­li­nė­ja“. Pro­jek­to me­tu pa­rei­gū­nai va­ži­nės marš­ru­ti­niais au­to­bu­sais ir gy­ven­to­jams teiks in­for­ma­ci­ją, kaip ap­si­sau­go­ti nuo su­kčių.

Pasinaudojus šiais duomenimis nuo R. J. sąskaitų  elektroniniu būdu -  pavedimu buvo pasisavinta  18 600 Lt. Atlikę operatyvinius veiksmus, Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnai 2012 m. rugsėjo 24 d. Širvintų mieste sulaikė anksčiau 3 kartus teistą K. Š. (gim. 1994 m.), kuriam yra pareikšti įtarimai dar dėl dviejų nusikalstamų veikų.

Vartotojų duomenų vagystės metodų pagrindą dažnai sudaro socialinė inžinerija – būsima auka įviliojama į kenkėjišką tinklalapį arba įkalbama atsiversti paštu atsiųstą kenkėjišką failą. Tačiau ne visada paprasta atpažinti tokį pranešimą – tai patvirtina ir Lietuvos vartotojų apklausos, atliktos 2012 m. rugsėjo mėnesį A.W.Olsen & Partners bendrovės pagal „Kaspersky Lab“ užsakymą, duomenys. Tyrimo metu 70 proc.

Atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos vartotojų neatpažįsta netikro pranešimo. Vertinant situaciją pasauliniu mastu, šis rodiklis yra gerokai mažesnis ir siekia 50 proc. Šiuo metu potencialios internetinės aukos yra lengvai įviliojamos į kenkėjišką puslapį arba įkalbamos atsiversti paštu atsiųstą virusu užkrėstą failą. Įtartini laiškai „Didžioji netikrų pranešimų dalis patenka per elektroninį paštą arba socialinius tinklus. Tai dvi pagrindinės žmonių tarpusavio bendravimo priemonės.

Patikli moteris pasakė internetinės bankininkystės kodus ir slaptažodį. Į 46 metų Vilniaus rajono Rudaminos miestelio gyventojos  mobilų telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu. Jis teigė, kad nusikaltėliai pasinaudojo moters banko sąskaita ir išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterių, patarė užblokuoti banko sąskaitas ir paskambinti į banką nurodytu telefonu. Moteris paklausė patarimų ir paskambino nurodytu telefonu.

Į aferistų pinkles patekusi Kristina Kruopienytė priblokšta. Nusikaltėliai prisijungė prie jos asmeninės elektroninio pašto dėžutės, ištrynė asmeninius laiškus ir, lyg to būtų maža, dar išsiuntinėjo dizainerės pažįstamiems laiškus su prašymu pervesti pinigų. „Labas, kaip gyveni? Aš neseniai atvykau trumpoms atostogoms į Ispaniją. Deja, mane netikėtai apvogė viešbučio, kuriame esu apsistojusi, parke. Netekau visų grynųjų pinigų, telefonų ir kreditinės kortelės.

Ketvirtadienio pavakarę Aleksoto seniūnijoje laukiami garbaus amžiaus kauniečiai, norintys daugiau sužinoti, kaip apsisaugoti nuo apgavikų, galinčių telefonu ar kitokiu būdu iš jų išvilioti santaupas. Iki metų pabaigos paskaitos, kuriose dalyvaus policijos pareigūnai, psichologai, bankininkai,vartotojų teisės specialistai, įvyks visose vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų.

Švedijoje sparčiai plinta naujas interneto vartotojų kvailinimo būdas: pasak šalies žiniasklaidos, internetiniams sukčiams tūkstančiai pornografiją internete žiūrinčių švedų jau sumokėjo milijonines baudas. Švedijos policija mano, kad įtariamieji apgavikai, pornografijos tinklalapių lankytojus gąsdinantys netikromis baudomis, veikia Švedijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine, pranešė Švedijos nacionalinis TV kanalas SVT.

Norint tapti žymiu aferistu, didelio proto ar talento nereikia. Visai užtenka vien tik įžūlumo... Džois Hato (Joyce Hatto) išleido daugiau kaip 100 albumų, kuriuos įrašė kiti žmonės Džois Hato ilgą laiką buvo koncertuojanti pianistė – eilinė, niekuo nepasižyminti. Kol... jai nebuvo diagnozuota baisi liga – vėžys.

Kaune telefoniniai sukčiai iš patiklios merginos išviliojo 2 tūkst. 200 litų. Kauno policija praneša, kad ketvirtadienį apie 14 val. Pakalnės gatvėje gyvenančiai 27-erių metų merginai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino asmuo. Jis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo internetinės bankininkystės duomenis. Vėliau mergina pastebėjo, jog pasinaudojant jais paimta 2 tūkst. 200 litų paskola.

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje verslininkas Rolandas Skopas ir jo buvusi žmona Ramunė Skopienė kaltinami sukčiavimu skambiu mastu. Bylos duomenimis, padaryta žala siekia 532 000 litų. Į teisėsaugininkų nemalonę R. Skopas ir jo buvusi žmona R. Skopienė pateko dar 2007 metais. Bylos duomenimis, buvę sutuoktiniai apgaule savo naudai išvengė didelės turtinės prievolės ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Technologijų pasaulyje plinta kibernetinės grėsmės, kurioms pagrindą suteikia spartėjantis įrenginių konvergencijos procesas. Jis apima kompiuterius, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, netgi spausdintuvus – visus išmaniuosius įrenginius, kurie gali tarpusavyje jungtis, internetu ar vietiniu tinklu keistis duomenimis. Ekspertai prognozuoja, jog ši tendencija stiprės ir ateinančiais metais taps viena iš didžiausių saugumo grėsmių.

Ukrainos vežėjų asociacija informavo, kad šiuo metu tarptautinių pervežimų rinkoje aktyviai veikia sukčių grupuotė įsikūrusi šioje valstybėje. Nuo rugpjūčio pradžios jau nustatyti penki atvejai, kuomet sukčių grupuotės sudarydavo fiktyvias sutartis su vežėjais, naudodami sąžiningų įmonių rekvizitus. Pristačius prekes užsakovams, pinigus prašoma pervesti į „Privat“ banko kortelę, kuri išduota Berežnoj Nikolaj Jurevič vardu panaudojus padirbtą pasą. Tokiu būdu pinigai nepasiekia vežėjo.

Sukčiai, apsimetę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbuotojais, sužinojo bendrovės elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir iš jos sąskaitos į kitas sąskaitas pervedė 82 700 litų. Nusikaltimas įvykdytas pirmadienį. Sukčiai kodus išviliojo paskambinę į bendrovės buhalterės 48-erių metų D. A. mobiliojo ryšio telefoną.

Biržų rajono gyventojai teko patirti naują kriminalistais apsimetusių telefoninių sukčių „jauką“ patikliems žmonėms. Biržų rajono gyventoja E. papasakojo ką tik jos pačios patirtą istoriją. Kaimo parduotuvės ir individualios įmonės savininkės, ūkininkės patiklumą išbandę sukčiai tikriausiai tikėjosi, kad asmeninėje moters sąskaitoje gali būti ir individualios įmonės veikloje, ir ūkyje uždirbti pinigai. Neabejotina, kad aukas pasirinkę apgavikai turi apie jas informacijos.

Mokesčių inspekciją pasiekė informacija, kad po turgavietes ir kitas prekybos vietas vaikščioja mokesčių inspektoriais apsimetantys asmenys bei reikalauja iš verslininkų suteikti įvairios informacijos apie jų vykdomą verslą, siūlo įvairių nelegalių paslaugų – už tam tikrą mokestį „išspręsti klausimus su VMI dėl kasos aparatų nenaudojimo“. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad jų specialistai privalo verslininkams parodyti savo tarnybinius pažymėjimus bei patikrinimus su retomis išimtimis...

Darbą Norvegijoje žadėję ir iš patiklių žmonių praturtėję du sukčiai netrukus bus teisiami. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos. Baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad B. S. ir J. V. 2011 m. sausio 26 d. įsigijo 100 proc.

Panevėžyje bus teisiami penki sukčiautojai, pareigūnų vardu telefonu apgaudinėję patiklius žmones ir išvilioję dešimtis tūkstančių litų. Panevėžio apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą netrukus perduos teismui. Nuo sukčiautojų grupės nukentėjo ir neteko didelės vertės turto – daugiau kaip 36 tūkstančių litų – septyni asmenys, vienas jų jau miręs. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantis S. J. įtariamas kartu su kitais nuteistaisiais laisvėje subūręs penkių asmenų grupę.

Telefoniniai sukčiai Vokietijos Badeno Viurtembergo žemėje vien tik birželį iš rusakalbių imigrantų išviliojo mažiausiai 200 000 eurų, praneša agentūra AP. Kaip antradienį informavo žemės kriminalinė policija, iš viso užregistruota 100 tokių skambučių, 33 kartus sukčiams pavyko. Telefoniniai sukčiai, kurie, anot vokiečių pareigūnų, greičiausiai veikia iš Lietuvos, apgaudinėja daugiausiai vyresnio amžiaus žmones.

Skandalingosios EBSW grupės vadovas 51 metų kaunietis Gintaras Petrikas dar nebus paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - taip nusprendė Kauno apygardos teismas, rašo lrytas.lt. Kiek anksčiau tokį patį sprendimą priėmė ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą G. Petrikui buvo skirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vyriškis ilgai buvo suimtas Lietuvoje ir JAV, todėl nelaisvėje jam liko išbūti 1 metus 4 mėnesius.