sukčiai

Edita Karklelienė Į Šiaulių apskrities policiją rugsėjo ir spalio mėnesiais kreipėsi du miesto gyventojai, gavę elektroninius laiškus, kuriuose kviečiama bendradarbiauti ir užsidirbti milijonines sumas. Neatmetama, kad panašius pasiūlymus galėjo gauti ir daugiau gyventojų. Policija įspėja: tai sukčiai. Pažadėti milijonai Elektroniniu paštu gauti laiškai parašyti netaisyklinga lietuvių kalba. Tikėtina, kad sukčiai, rašydami tekstą, naudojo "Google" vertėją.

Atrodo, kad nors pagaliu mušk, o žmonių psichologijos taip ir nepakeisi. Kartojimas – mokslų motina, bent taip yra sakoma, tačiau pamokas išmoksta toli gražu ne kiekvienas. Bent jau tol, kol netampa sukčių auka ir nepraranda apvalios sumos pinigų. Šį kartą telefoninių sukčių auka tapo 55-erių vilnietė. Moteris į policijos pareigūnus kreipėsi tik vakar, apie 19 val. Nors sukčių skambučio buvo sulaukusi dar spalio 21 d. Tiesa, tuomet ji dar nesuprato, kad pateko į nusikaltėlių spąstus.

Internete yra pilna automobilinių kamerų įrašų iš Rusijos, todėl galima pagalvoti, kad 99 procentai eismo įvykių įvyksta būtent šioje šalyje. Tačiau iš tikrųjų, automobilinės kameros yra populiarios, kadangi Rusijoje populiarėja sukčiai, bandantys surežisuoti eismo įvykius ir tokiu būdu pasipelnyti, rašo odditycentral.com. Daugelis žmonių tokias kameras įtaiso norėdami užfiksuoti korumpuotus policininkus, kad medžiagą galėtų panaudoti teisme.

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 219 asmenų, nukentėjusių nuo telefoninių sukčių. Tai yra 2,2 karto daugiau negu per visus praėjusius metus, kai į banką iš viso kreipėsi 97 nukentėjusieji. Banko duomenimis, šiemet dvigubai išaugo ir sukčių grobis: metams dar nesibaigus jau perkopė milijono litų ribą – nuo sausio iki rugsėjo pabaigos iš gyventojų sukčiai išviliojo 1,1 mln. litų.

Sukčiai bando pasinaudoti 17-metės merginos tragedija Panevėžio rajone, kuomet rugsėjo 21 dieną ji buvo pagrobta, žaginta, o vėliau gyva sudeginta automobilyje. Į Panevėžio policijos pareigūnus kreipėsi žiauriai nužudytos 17-metės artimieji, kurie pranešė, jog jų vardu renkamos lėšos. Informuojama, kad nei žuvusios nepilnametės giminės, nei kiti asmenys nerenka jokių piniginių lėšų, neprašo pervesti į nurodytas banko sąskaitas jokių pinigų.

Garbaus amžiaus vilnietė savanoriškai atidavė sukčiams beveik 35 tūkstančius litų.  Pirmadienio vakarą į sostinės Pirmąjį policijos komisariatą kreipėsi 68 metų moteris. Ji paaiškino, kad jai laidiniu namų telefonu paskambino vyriškis. Prisistatęs policijos pareigūnu jis išgąsdino šeimininkę neva į jos sąskaitą banke įsilaužė sukčiai. Apgavikas įtikino auką, kad norint apsaugoti santaupas būtina pakeisti slaptažodžius.

Kauno policija aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis iš 74 metų O. S. M. sukčiai pavogė  310 tūkstančių litų. Tyrimo metu operatyviai nustatyti asmenys, į kurių banko sąskaitas nukentėjusioji pervedė įvairias pinigų sumas, taip pat asmenys, kurie gautas pinigų sumas išgrynino. Dalis asmenų, pasinaudodami bankomatu, pinigus išgrynino patys, dalis tai padarė banko skyriuose, tačiau visi pinigus išgryninę asmenys juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir už tai gavo atlygį.

Turbūt daugelis iš mūsų esame sulaukę netikėtų elektroninių laiškų arba trumpųjų SMS žinučių, kuriuose tiesiai šviesiai pranešamos šokiruojančiai džiuginančios naujienos.

Ieškantys nekvalifikuoto darbo Anglijoje jau ilgą laiką perspėjami nemokėti pinigų už įdarbinimą ir įsitikinti, kad darbdavys yra legalus. Apdairūs turėtų būti ir darbo biuruose ar prabangiose parduotuvėse ieškantys Anglijos gyventojai. Anglija.lt domėjosi, ko reikia saugotis, kad vietoj žadėto darbo neliktum be pinigų ar net laisvės. Įdarbinimo aferos pelnas – 1 mln.

Išmaniesiems telefonams skirtos dovanų siuntimo programėlės „Gifty“ valdytojai teigia, kad jau kuris laikas jos naudotojai dėl pastebėtų sukčiavimo atvejų negali atsiskaityti vienu iš galimų būdų – kreditinėmis kortelėmis. Jis buvo laikinai panaikintas dėl atsiradusių nelegalių atsiskaitymų vogtomis užsienietiškomis kreditinėmis kortelėmis. Ir nors programėlę „Gifty“ valdanti bendrovė savarankiškai sugebėjo nustatyti sukčiaujančius asmenis, tačiau jie kol kas lieka nenubausti.

Lietuvos bankas perspėja kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų. „Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė.

 Bausmių vykdymo įstaigose visais laikais egzistavo draudžiamų daiktų patekimo nuteistiesiems problema. Atsiradus elektroninio ryšio priemonėms, ši problema įgauna naują atspalvį - plinta telefoninis sukčiavimas. Per 2013 m. I pusmetį pataisos įstaigose perimta ir paimta iš nuteistųjų 5 228 mobilūs telefonai, 4 261 SIM kortelės, 390 modemų, tuo tarpu per 2012 m. iš viso buvo paimti 7 884 mobilūs telefonai, beveik 5 000 SIM kortelių.

Pastaraisiais metais mobilieji telefonai tapo mažais kompiuteriais, kuriuose telpa aibę asmeninių duomenų. Šis faktas patraukė internetinių sukčių ir nusikaltėlių akį – per dvejus metus telefoninės programinės įrangos atakų kiekis padidėjo net 6 kartus, teigia „Kaspersky Lab" produktų mobiliesiems įrenginiams kūrimo vadovas Alexey Chikhovas.

Rugpjūtį Vilniaus regione padaugėjo vadinamojo telefoninio sukčiavimo atvejų, iš vienos vilnietės išviliota net 32 tūkst. litų, pranešė policija. Ketvirtadienį spaudos konferenciją surengę pareigūnai sakė prašantys žiniasklaidos pagalbos informuojant visuomenę apie telefoninius sukčiavimus.

Edita KARKLELIENĖ Žolinės dieną nuo vagių nukentėjo garbaus amžiaus šiaulietis. Vyras prarado aštuoniolika tūkstančių litų. Policija neatmetama, kad nuo šių apgavikų galėjo nukentėti ir daugiau žmonių. Už geranoriškumą – vagystė 83 metų šiaulietis, J. Sondeckio gatvėje sutiko du nepažįstamus žmones, vyrą ir moterį, kurie rusų kalba pasiguodė apie ištikusią nelaimę. Pora sakė nesugalvojanti, ką daryti, nes turi tik dolerių ir nežino, kur galėtų juos išsikeisti.

Per antrą 2013 m. ketvirtį telefoniniai ir elektroniniai sukčiai iš „Swedbank“ klientų apgaulės būdu išviliojo 34 proc. mažiau pinigų nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Taip pat pastebimai išaugo gyventojų lėšų dalis, kurių dėl laiku sustabdytų operacijų sukčiams nepavyko užvaldyti. Gyventojams operatyviai informavus banką apie konktaktą su sukčiais, išsaugotų lėšų dalis išaugo 56 proc. lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu.

Estijos policija jau sulaikė grupę asmenų, tarp kurių yra ir Lietuvos pilietis, kurie apgaudinėjo patiklius žmones teigdami, kad yra jų iš tolų atvykę giminaičiai, ir taip pelnėsi. Toks sukčiavimo būdas, anot Estijos policijos pareigūnų, žaibiškai plinta Baltijos šalyse. Pasak pareigūnų, dažniausiai sukčiai rašo laiškus ir siunčia juos paštu. Duomenis apie asmenį gauna internete, informavimo tarnyboje.

„Apple“ produktai iki šiol išlieka prestižiniais, todėl jie traukia ne tik paprastų vartotojų, tačiau ir sukčių dėmesį. Štai visai neseniai Rusijos Paštas sulaukė vietos teisėsaugos organų vizito, kadangi vietoj „iPhone 5“ pristatė originalią dėžutę su žolės sėklomis. Rodės, nieko jau nenustebinsi po tokių įvykių, tačiau sukčiai visuomet sugalvoja ką nors naujo.

Dažnai girdime, kad telefoniniai sukčiai išvilioja neįtikėtinas sumas pinigų iš patiklių žmonių. Sudėtingos apgavysčių schemos jau pritaikomos ir internete, socialiniuose tinkluose. Nors apie sukčiavimo atvejus kalbama gana garsiai ir dažnai, aukų skaičius nuo to nemažėja.

JAV teisiami „Liberty Reserve“, vienos iš stambiausių pasaulio anoniminių mokėjimo sistemų, kūrėjai. Jie kaltinami finansinių sukčiavimu ir pinigų plovimu. Kova su anonimiškumu internete, ypač po Edwardo Snowdeno atskleistų dalykų, kyla į naują lygmenį, rašoma kommersant.ru. Karalius Artūras Daugiau nei 55 milijonai nelegalių operacijų, kurių vertė siekia 6 milijardus dolerių. Tai yra įspūdingas anoniminės mokėjimų sistemos „Liberty Reserve“ septynerių metų darbo rezultatas.

Edita KARKLELIENĖ Praėjusią parą Šiaulių apskrities policija užfiksavo keturis sukčiavimo ir du neteisėto elektroninės priemonės naudojimo atvejus. Nuo sukčių šiemet jau nukentėjo per 170 apskrities gyventojų. Pažintis socialiniame tinkle Pirmadienį Šiaulių rajone, Bazilionų miestelyje, gyvenantis 20-metis, socialiniame tinkle bendraudamas su mergina, pastarajai patikėjo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį ir kodus.

  Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sveikatos apsaugos ministerija ragina nepasiduoti telefoninių sukčių apgaulėms. Padažnėjo atvejų, kai telefonu neaiškūs pardavėjai siūlo pirkti vaistų, neva rekomenduotų ministerijos. Ministerija tvirtina, kad jokiais vaistais neprekiauja ir rekomendacijų vartoti kokius nors vaistinius preparatus ar maisto papildus neteikia. Todėl gyventojus ragina būti budrius ir neteikti jokių asmeninių duomenų.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ ragina vartotojus nekreipti dėmesio į klaidinančio turinio, sukčių platinamas žinutes. Pastarosiomis dienomis užfiksuota daugiau nei 6 tūkst. vartotojų, kurie gavo SMS žinutes su pranešimu apie laimėjimą loterijoje ir prašymu persiųsti asmeninius duomenis. Bendrovė perspėja nepateikti įtartiniems žinučių siuntėjams asmeninių duomenų, kontaktų, neperskambinti. Taip pat neatidarinėti nuorodų – jos gali vesti į virusais užkrėstus tinklalapius.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ ragina vartotojus nekreipti dėmesio į sukčių platinamas klaidinančio turinio žinutes. Pastarosiomis dienomis užfiksuota daugiau nei 6 tūkst. vartotojų, kurie gavo SMS žinutes su pranešimu apie laimėjimą loterijoje ir prašymu persiųsti asmeninius duomenis. „Raginame klientus būti budrius ir jokiu būdu nepateikti įtartiniems žinučių siuntėjams asmeninių duomenų, kontaktų, neperskambinti.

Klaipėdos apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl šešių uostamiesčio gyventojų, dėl kurių fiktyvios veiklos iš metalinius angarus ir sandėlius statančios bendrovės pasisavinta daugiau nei 1,3 mln. litų, o į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 200 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.

Išnagrinėjus statistinius duomenis paaiškėjo, kad didžiausia grėsmė tapti asmens duomenų vagystės ar kitokio sukčiavimo auka yra East Hamo, Londone, gyventojams. Kokios to priežastys? Skaičiai rodo, kad šio rajono gyventojai kone septynis kartus dažniau nei kiti britai nukenčia nuo tapatybės duomenų vagysčių. Už Londono ribų pavojingiausia vieta yra Altrinchamas, Cheshire‘o grafystėje. Čia dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka 13 mėginimų sukčiauti.

Atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad telefoniniai ir elektroniniai sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją. Surinkti duomenys taip pat parodė, kaip dažnai sėkmė lydėjo tokius nusikaltėlius. Paaiškėjo, kad 1 iš 50 sukčių atakų baigdavosi realia žala. Tyrimas „Telefoninių ir elektroninių sukčių atakos prieš Lietuvos gyventojus“ buvo atliktas banko „Swedbank“ iniciatyva.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Telefoniniai ir elektroniniai sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją. Viena iš 50 sukčių atakų baigiasi realia žala – tai parodė „Swedbanko“ užsakymu atlikta apklausa. Trečiadienį bus pristatyti tyrimo rezultatai, sukčiavimo mastai ir būdai, kaip apsisaugoti. Kito – SEB banko neseniai darytas tyrimas parodė, kad pastaruoju metu nukentėjusių nuo telefoninių sukčių daugėja itin sparčiai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį panevėžiečiui T.A., internete pardavinėjusiam nesamus automobilius ir apgaule įsigijusiam didelės vertės svetimo turto. Kaltinamajam skirta bausmė – devyneri metai nelaisvės. 33 metų T.A. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir plėšimo.

 „Akistata“ perspėja nesusigundyti vairuotojų pažymėjimais prekiaujančiais apgavikais ir atskleidžia gudrų jų aferos mechanizmą. Jau įpratome prie neįprasčiausių paslaugų: skelbimuose siūloma organizuoti asmeninę šventę ar jūsų automobiliu pereiti techninę apžiūrą, tačiau iki šiol dar nebuvo viešų pasiūlymų už kitą žmogų išlaikyti vairavimo egzaminus ir įteikti legalų vairuotojo pažymėjimą. Žinoma, ne už ačiū.

Telefonu ir elektroninėje erdvėje plušančių sukčių Lietuvoje ir toliau nemažėja. Greičiausia todėl, kad jų išbandyti ir puikiai visiems žinomi metodai iki šiol neša pelną. Tokiems asmenims įkliūva viena iš 50 potencialių aukų. Sukčiai moka manipuliuoti Iš įvairių institucijų surinkti duomenys parodė, kad tipiškas telefoninis sukčius yra apie 25-45 metų vyras. Specialistai pabrėžia, kad tokie asmenys dažniausiai neturi išsilavinimo ir tik retais atvejais būna baigę 12 klasių.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) pirmadienio rytą surengtoje apdovanojimų ceremonijoje ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pagerbė policijos pareigūnus, kurie operatyviai sulaikė apgaulės būdu duomenis išviliojusius bei kyšį siūliusius telefoninius sukčius.

 Jau kelis kartus teisti du vyriškiai D.S. ir A.B. įkliuvo antradienį, kai iš vienos darbo ieškančios moters išviliojo elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius. Paskambinę dėl darbo paieškos laikraštyje skelbimą patalpinusiai moteriai pasiūlė pelningą darbą, paprašė padiktuoti asmens kodą, elektroninės bankininkystės duomenis neva dėl darbo užmokesčio pervedimo.

Telefonu skambinantys sukčiai, apsimetę policijos pareigūnais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais ar banko atstovais, iš pagyvenusių žmonių vis išvilioja įspūdingas sumas. Šią savaitę telefoninių sukčių aukomis tapo net keli panevėžiečiai. 80-metė R. S. policijai pranešė, kad gegužės 8 dieną apie 14 val. telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis apgaule pasisavino 1000 litų.

Telefoniniai sukčiai pernai iš gyventojų išviliojo apie 3 mln. litų, o ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai atsiėjo apie 1,5 mln. litų. Tokius duomenis ketvirtadienį pateikė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla po Teisingumo ministerijoje surengto pasitarimo telefoninio sukčiavimo problematikos ir prevencijos klausimais. „2012 metais aukos taip yra praradusios apie 3 mln. litų, ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai kainavo apie 1,5 mln. litų.

Lietuvių liaudies išminties lobynuose yra įvairiausių posakių, kurie žmones skatina būti atsargius. Frazę „Devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk“ būtų galima pakeisti į „Devynis kartus pagalvok, o dešimtą pirk“... Atrodo, kad didžioji dalis visuomenės puikiai supranta, jog įvairius pasiūlymus internete reikia vertinti ypač atsargiai.

Skandalai dėl dopingo, įžūlus melas, apgavystės dėl amžiaus, agresijos protrūkiai – tai tik kelios istorijos, kurios vyksta sporto pasaulyje. Ko tik sportininkai nepadarytų dėl pergalės ir kartais nesvarbu, ar tai yra teisėta. JAV portalas Fox sports pristato 10 didžiausių sukčių sporto pasaulyje.       10. Steroidų skandalo sūkuryje Beisbolininko Barry Bondso karjera labai kontraversiška - 2007 metais jis atsidūrė steroidų skandalo sūkuryje.

Norėdami iš patiklių piliečių išvilioti jų asmens kodus, elektroninės bankininkystės duomenis telefoniniai sukčiai griebiasi vis naujų gudrybių. Naujai sugalvota jų išmonė – prisistatyti Valstybinės ligonių kasos darbuotojais. Sukčiai skambina neseniai Europos sveikatos draudimo korteles gavusiems asmenims ir tikina, jog išduodant kortelę buvo padaryta klaida, tad reikia patikslinti kai kuriuos duomenis.

Edita KARKLELIENĖ Antradienio rytą sukčiaus įtikinėjimų pakerėta 75 metų radviliškietė įvykdė visus jo reikalavimus ir prarado keturis tūkstančius litų. Nusikaltimai, kurių aukomis tampa sukčių apmulkinti žmonės, registruojami dešimtimis. Suskubo į banką Radviliškietė nepažįstamo vyro skambučio fiksuotojo ryšio telefonu sulaukė kelios minutės po devynių ryto. A. Š. vardu vyriškis pensininkei pranešė, kad jos sąskaita banke yra naudojama nelegalioms finansinėms operacijoms atlikti.

 60 metų vilnietei, gyvenančiai Minties gatvėje, vyriškis paskambino į namų telefoną ir prisistatęs policijos pareigūnu tikino, kad tiria nusikaltimą. Jis tvirtino, kad norint apsaugoti sąskaitą būtina pasakyti elektroninės bankininkystė duomenis. Pasinaudojęs moters patiklumu sukčius pasisavino iš I. K. sąskaitos 28 000 litų. Panašiai nukentėjo 66 metų kaunietė V. Z., Iš jos išvilioti 3 000 litų.

Pareigūnams pavyko sulaikyti penkis asmenis, kurie apgavo nepilnametį berniuką prisistatę policijos pareigūnais. Į namus atvykę du asmenys pasakė vaikui, kad jo mamai gresia kalėjimas, jeigu nukentėjusiam, kurį moteris neva sužalojo, nebus atlyginta. Vaikas atidavė namuose rastus 2 143 litų, 240 eurų ir įvairių juvelyrinių dirbinių. Policijai pavyko sulaikyti 23 metų K.S., 21 metų D.J. , du 19 metų A.G. ir L.R. bei 16 -metį, kurio duomenis slepiami.

Kauno policija pradėjo keturis ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo. Pirmadienį į policiją kreipėsi 76 metų S. Č. Moteris pranešė, kad į namų telefoną paskambino vyriškis, prisistatė policijos pareigūnu ir  prašė pakalbėti su banko darbuotoju. Pastarasis tikino, kad dėl saugumo reikia nedelsiant užblokuoti jos banko sąskaitą, ir pareikalavo pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Vėliau moteris sužinojo praradusi 2 750 litų.

 Druskininkuose vaikas sukčiams atidavė solidžią sumą. Antradienį į Druskininkų pareigūnus kreipėsi 39 m. vietos gyventoja. Ji teigė, kad sukčiai sugebėjo įtikinti vaiką ją apvogti. Pasak moters, dvylikametis sūnus, nepažįstamiems asmenims reikalaujant, iš namų išnešė ir jiems atidavė 80 000 litų.

 Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai neturėdami kreditinių kortelių, su kuriomis galima atsiskaityti už paslaugas ar prekes internetu, užkimba ant sukčių kabliuko. Interneto parduotuvės Shop.Anglija.lt atstovas Laurynas Grainys pasakoja, kad net internete galima rasti forumų, kuriuose siūlomi vogti bankų kortelių duomenys. Lengvatikiai susisiekia su tokias paslaugas siūlančiais sukčiais, o pastarieji mielai perveda pinigus internetu ir iš aukų pasiima mokestį grynaisiais.

Dalį gyventojų pasiekusios SMS žinutės apie beveik milijono svarų sterlingų laimėjimą – apgaulė, perspėja telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“. „Bitės“ atstovai atkreipia dėmesį, kad iš Didžiojoje Britanijoje registruoto numerio +447585324614 siunčiamomis žinutėmis gali būti siekiama išvilioti asmens duomenis. „Įtariame, kad taip siekiama išvilioti internetinės bankininkystės duomenis arba įtikinti pervesti pinigų.

Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja pensijų skaičiavimo tvarka, labiausiai aktuali tiems gyventojams, kuriems pensija skiriama pirmą kartą. Viską apie šiuos pakeitimus galima sužinoti paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą numeriu 1883. Visi pensijos apskaičiavimui reikalingi dokumentai priimami ir su tuo susiję prašymai svarstomi TIK „Sodros“ teritoriniuose skyriuose. Jeigu į jūsų namus atėjo „Sodros“ darbuotojais prisistatantys asmenys – veikiausiai jie aferistai.

Edita KARKLELIENĖ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais prisistačiusių sukčių kalbomis patikėjusi ir savo elektroninės bankininkystės duomenis jiems išdavusi 70-metė kuršėniškė tik per plauką neprarado keturiolikos tūkstančių litų. Kalbėjo „pareigūnas ir jo viršininkas“ Sekmadienio vakarą Daugėlių gatvės gyventojai fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė FNTT darbuotoju, tiriančiu pinigų plovimo bylas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su draudimo bendrovėmis, išaiškino grupę asmenų, kuri nuo 2010 metų iš draudimo bendrovių apgaule įgijo beveik 100 tūkst. litų.

Prokurorų sprendimu įšaldytos su vadinamuoju „Magnickio sąrašu" siejamos sąskaitos Ūkio banke. Įtariama, kad per Vladimiro Romanovo valdomą banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto išpumpuoti pinigai - apie 13 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu - apie 33,6 mln. Lt). Tai DELFI patvirtino tyrimą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas.