sukčiai

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai pranešė apie neįprastą sukčiavimo modelį. Informuojama, kad laikotarpyje nuo gruodžio 1 d. ir balandžio 30 d. nepranešus apie moters (gim. 1922 m.) mirtį, buvo naudojamasi jos banko mokėjimo kortele. Iš mirusios moters banko sąskaitos buvo pasisavinti 1294 eurai.

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami trys sukčiai, sugebėję taip apmulkinti žmones, kad pastarieji savo valia sutiko parduoti automobilius tūkstančiu ar net keliais tūkstančiais eurų pigiau. Tokias sukčiavimo aferas Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atskleidė 2017 metų vasarą.

Sukčiai Klaipėdoje apgaule pasisavino 15 tūkst. eurų, praneša policija. Klaipėdos miesto PK gautas kitataučio elektroninis pranešimas dėl to, kad 2019-03-20 internetu iš asmens, prisistačiusio atstovaujančiu vienai įmonei, užsisakė 19 vienetų kasimo mašinų, kurių vertė – 15 tūkst. dolerių, tačiau prekių negavo. Atlikus informacijos patikslinimą nustatyta, kad minėta įmonė kasimo mašinų prekyba neužsiima ir skelbimų į inernetą apie tai nedėjo. Pradėtas sukčiavimo tyrimas.

Jau aštuntą dešimtį baigianti nugyventi kaunietė Dalia pateko į neeilinę situaciją. Į laidos „Prieš srovę“ kūrybinę komandą kreipusis moteris tikina, kad jos keturių kambarių butas tapo kaimyno nuosavybe. Garsus Kauno advokatas Gintaras Černiauskas įsitikinęs – tokių vienišų žmonių Lietuvoje ne vienas, tačiau padėti niekas jiems neskuba. G. Černiauskas teigia, kad senų žmonių turto užvaldymas – labai pelninga verslo rūšis.

Trečiadienį, balandžio 10 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai, tikrindami turimą informaciją, nustatė neteisėtai bilietais į „Žalgirio“ arenoje vyksiančias Eurolygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče“ ekipų prekiaujančią merginą. Kauno kriminalistams tikrinant informaciją internetinėje erdvėje, viename socialiniame tinkle pastebėti tendencingi skelbimai, kuriuose siūloma įsigyti bilietus į Eurolygos ketvirtfinalio rungtynes.

Į policiją kreipėsi klaipėdietis, kuris teigė buvęs apgautas ir sukčiams atidavęs 15 tūkst. eurų, kuriuos paėmė iš banko kaip paskolą. Klaipėdos apskrities policija trečiadienį pranešė, jog balandžio 5 dieną su pareiškimu kreipėsi 1960 metais gimęs vyras, nurodęs, jog du vyrai kovo 26 dieną jį įkalbėjo vykti į Telšius neva pasirašyti darbo sutarties. Diena vėliau minėti asmenys nukentėjusįjį nuvežė į Plungę, kur jis jų įkalbėtas banke paėmė 15 tūkst. eurų paskolą.

Lietuvos Muitinė įspėja dėl jos darbuotojais prisistatančių sukčių. Pasak muitinės, paskelbus asmenų priėmimą į tarnybą, kreipėsi žmonės, nurodydami, jog jiems skambina muitinės atstovais prisistatantys asmenys, kurie klausinėja asmeninių dalykų (namų adreso, drabužių, batų dydžių ir pan.). „Asmenys žada, tikėtina, už atlygį, netrukus pakviesti į tarnybą muitinėje“, – pirmadienį paskelbtame pranešime nurodo muitinė.

Bene rekordinė sukčių išviliota suma: klaipėdietė policijai pasiskundė netekusi daugiau nei 78 tūkst. eurų. Moteris paaiškino, kad sukčiai jai žadėję nupirkti kriprovaliutų ir kasdien išmokėti po 40 dolerių. 78 350 eurų – tokios sumos per gruodį policijai pasiskundė netekusi klaipėdietė. „Kreipėsi 64 m. amžiaus moteris, pensininkė, kuri nurodė, jog apgaulės būdu iš jos buvo išvilioti daugiau nei 78 tūkst. eurų.

Kovo 25 d. į policiją kreipėsi vyras Mažeikiuose gyvenantis vyras (gimęs 1960 m.), kurio asmens duomenimis galimai pasinaudojo sukčiai. Mažeikiškis nurodė, kad be jo žinios, jo vardu sudaryta sutartis galimai suklastojant parašą ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Mate 20Pro“. Telefono vertė yra 999 eurų, kartu sudarytas ir mobiliojo telefono pokalbių planas, kurio mokestis 24,9 eurų per mėnesį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Aplinkosaugininkai įspėja – šalyje siaučia šiukšlių išvežėjai sukčiai. Už pinigus išgabenę jūsų statybines atliekas ar senus baldus, tokie piktadariai jais atsikrato pakelėse ir miškuose. Jūsų dėmesiui išskirtinė vieno tokio gamtos teršėjo pričiupimo operaciją. Vyras į pamiškę išvertė pilną autobusiuką statybinių medžiagų, tačiau po pasalos įkliuvo pareigūnams. Gudelių šile prie sostinės miegamojo Karoliniškių mikrorajono – milžiniška šiukšlių krūva.

69 metų Radviliškio gyventoja pergudravo sukčius ir išsaugojo 3 tūkst. eurų. Įtariama, kad pinigus norėjo išvilioti pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji, skelbia policija. Šeštadienį, apie 16 val. Radviliškyje, Lizdeikos gatvėje, gyvenančiai moteriai, fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas jaunuolis prisistatė sūnėnu. Jis verksmingu balsu pasakė, kad padarė avariją ir dėl jos yra kaltas. Norint išvengti nemalonumų su teisėsauga, nukentėjusiajai reikia atlyginti 5 tūkst.

Internetinė prekyba vis labiau įsigali lietuvių gyvenime. Vis didesniais kiekiais yra perkami ne tik daiktai, paslaugos, bet ir maisto produktai. Tam kuriamos specialios prekybos platformos, kurios kuo toliau, tuo labiau primena apsipirkimą „realioje“ parduotuvėje. Natūralu, kad įsigalėjus socialiniams tinklams, tokia prekyba akimirksniu persikėlė ir į šią erdvę. Tik šiuo atveju visuomenė susidūrė su tam tikru saugumo iššūkiu.

Trečiadienį socialiniame tinkle paplito Lietuvos banko ir Lietuvos policijos perspėjimas apie sukčius, kurie prisidengę „Swedbank“ vardu siekia išvilioti pinigus. Lietuvos bankas dėl šio incidento kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. „Gavome žinių, kad „Swedbank“ klientai gauna melagingas trumpąsias žinutes apie tai, kad esą nuo kovo 2 d. „Swedbank“ nebevykdys veiklos, jų sąskaitos perkeliamos į kitą banką ir nurodomas sąskaitos numeris lėšoms pervesti.

Telefonus išmainyti norėjęs paauglys ir jo patėvis buvo apiplėšti, ketvirtadienį pranešė Šiaulių apskrities policija. Šešiolikmetis vaikinas feisbuke paskelbė norintis išsikeisti du savo turimus telefonus į kito modelio. Jį į susitikimą palydėjo 31–erių patėvis.

Kauno policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, kuriame trys kauniečiai įtariami automobilių plovykloje atsiskaitinėję neteisėtai papildytomis kortelėmis. Kaip trečiadienį pranešė Kauno apskrities policija, šiomis kortelėmis atsiskaitant už automobilių plovimą, dulkių siurbimą, kilimėlių valymą bendrovei buvo padaryta 1,7 tūkst. eurų žala. Sulaikyti trys anksčiau neteisti kauniečiai, gimę 1997, 1992 ir 1997 metais.

Trečiadienį Šiauliuose buvo sulaikyta prakeiksmą už pinigus žadėjusi panaikinanti romė. Kerais išgąsdinta 33 metų šiaulietė romų tautybės moteriai atidavė 2390 eurų, rašoma policijos pranešime. Tiek jai kainavo švęsto vandenėlio buteliukas, turėjęs išgelbėti nuo prakeiksmo ir persekiojančių gyvenimo nesėkmių. Šiaulietė buvo tiek įbauginta, kad pati kreiptis į policiją nedrįso.

Pirmadienį sukčiai iš garbaus amžiaus vyro išviliojo 1 500 eurų, praneša policiija. Į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1927 metais gimęs vyras, kuris pranešė, kad sausio 21 dieną, apie 15 val. pareiškėjui į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis prisistatė policijos pareigūnu bei pranešė, kad už komunalines paslaugas senjoras neva atsiskaitė padirbtais pinigais. Po kelių minučių į butą užėjo du neuniformuoti vaikinai, kuriems senjoras atidavė 1500 eurų.

Valanda pokalbio ir 1300 eurų aptirpusi sąskaita banke. Tokioje situacijoje atsidūrė išradingų telefoninių sukčių ataką patyrusi tv3.lt skaitytoja. Ji teigia, kad suprasti apgavystę jai po pokalbio padėjusi tik draugė. Apie susidūrimą su apgavikais papasakojusi mergina tikina, kad pastarųjų taktika tikrai paveiki – savo užduodamais klausimais gali užmigdyti daugelio budrumą. Paskyrė susitikimą komisariate Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past.

Šiaulių apylinkėse siaučia įžūlios čigonės. Metodas gerai ištobulintas – sutiktam praeiviui įtariamos aferistės įkyriai bruka kažkokią prekę ir reikalauja už ją pinigų. Kai sutrikęs žmogus piniginę išsitraukia ir ją atveria, tariamos pardavėjos įdėmiai nužveLgia, kiek ten pinigų yra. O tada jau nuo nusižiūrėtos aukos atidumo priklausys, kaip nuo sukčių pavyks išsisukti – su pustušte pinigine ar visai be jos. TV3 žurnalistų kameroms pavyko užfiksuoti vieną galimą tokios apgavystės atvejį.

Netikėkite pas jus į namus atėjusiais nepažįstamais asmenimis, kurie prisistato vandenų, dujų ar elektros ūkio atstovais ar socialiniai darbuotojais ir išreiškia norą grąžinti jums permoką už suteiktas paslaugas, informuoja policija. Nė viena oficiali institucija piniginių operacijų klientų namuose neatlieka. Jei iš tikrųjų jums priklauso permokos grąžinimas, jūs būsite pakviesti į paslaugos teikėjos būstinę ir ten išspręsite visus finansinius reikalus.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas: fotoaparatus, telefonus ir kompiuterius internetu parduodančius žmones medžioja sukčiai. Jie, susidomėję daiktu, neva parodo atlikto banko pavedimo kopiją, pasiima pirkinius, o pardavėjai sąskaitose pinigų taip ir nesulaukia. Tačiau du tokie sukčiavimo atvejai buvo lengvas riešutėlis Klaipėdos pareigūnams – apsimetę pirkėjais, jie sulaikė keturis sukčius. Paskambinus pardavėjus ir kiek pasiderėjus dėl kainos sutariama įsigyti fotoaparatą.

Klaipėdos policijos pareigūnai sulaikė brangų fotoaparatą pasisavinusius sukčius. Klaipėdos miesto policijos pareigūnai praneša išaiškinę sukčiavimo atvejį. Sekmadienį į uostamiesčio pareigūnus kreipėsi 58 metų vyras. Jis nurodė, jog tądien Taikos prospekte, automobilių stovėjimo aikštelėje nepažįstamam, apie 20 metų smulkaus kūno sudėjimo asmeniui įdavė savo fotoaparatą NIKON D750. Jo vertė – 1700 eurų. Tariamas pirkėjas buvo atsiuntęs neva padaryto bankinio pavedimo už fotoaparatą kopiją.

Lietuviams gerai žinomų sukčių istorijų apie tariamai giminaičių padarytas avarijas ir nelaimingus įvykius, per kuriuos buvo sužaloti žmonės, daugiau nei metus klausėsi ir Izraelio piliečiai. Septyni jau nuteisti Pasakas apie nukentėjusius giminaičius jiems pasakojo Marijampolės pataisos namuose bausmes atliekantys kaliniai. Jiems talkino Izraelyje esantys jų bendrai laisvėje, kurie jau nuteisti. Apie tai pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai.

Magdalena ir Ciprijonas Kalėdas sutiks šypsodamiesi. Prieš šventes sutuoktiniai patyrė skaudų smūgį – prekeivėmis apsimetusios apgavikės pavogė jų namuose stiklainyje laikytas visas gyvenimo santaupas, skirtas savo pačių laidotuvėms. Kai „TV pagalba“ paskelbė aukų rinkimo akciją padėti bėdos ištiktiems senoliams, prisidėti panoro šimtai televizijos žiūrovų, o per savaitę žmonių gerumas pranoko visus lūkesčius – surinkta daugiau nei 16 tūkstančių eurų.

Telefoniniai Lietuvos sukčiai pinigus jau bando vilioti pasitelkdami naujas schemas. Viena nuo sukčių vos nenukentėjusi moteris savo patirtį išklojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasirodo, piktadariai suklaidinti bandė net apsimesdami „Swedbank“. „Na, ką, aplankė sukčiai. Skambutis iš numerio 37061193661. „Policijos tyrėjas“ Edvinas Mažeika labai rūpinosi mano banko sąskaitos saugumu.

Vietoje išsvajotų auskarų ir sutaupytų kelių šimtų eurų – savaitė be mokėjimo kortelės ir baimė prarasti 50 eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė įspūdingomis papuošalų nuolaidomis internete susiviliojusi vilnietė Silvija. Banko atstovai teigia, kad šios merginos likimo kas savaitę sulaukia nemažai gyventojų, o tokiose situacijose pranešti apie įtartiną pirkinį reikia nedelsiant.

Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis niekada negarsėjo, kaip žmogus mėgstantis duoti interviu ir viešai pasakoti apie savo gyvenimą. Būtent dėl to daugelis nustebo sužinoję, kad dabartinis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas susikūrė savo asmeninę paskyrą socialiniame tinkle „twitter“. Vos per kelias dienas legendinio krepšininko paskyrą pradėjo sekti tūkstančiai gerbėjų, tačiau netrukus paaiškėjo, kad anketa yra netikra. Tą atskleidė 218 cm milžino sūnus Tautvydas Sabonis.

Gyventojai perspėjami dėl „Šiaulių banku“ apsimetančių sukčių veiklos. Dalis gyventojų neseniai į savo elektroninio pašto dėžutes gavo laiškus, kuriuose informuojama apie neva sėkmingą prisijungimą prie šio banko paskyros internete.  Klaidos bado akis „Sulaukėte sukčių skambučių iš Mozambiko? Čia dar nieko! Pasirodo, galima ir banku apsimesti, arba aš turiu sąskaitą Šiaulių banke pati to nežinodama ir pirkau iPhone.

Šiauliuose pareigūnu apsimetęs sukčius apgavo senyvą moterį ir iš jos išviliojo stambią pinigų sumą. Sekmadienį į laidinį telefoną paskambinęs ir policijos pareigūnu prisistatęs nepažįstamas asmuo, apgaulės būdu iš moters (gim. 1946 m.) išviliojo 11 950 eurų. Nukentėjusioji padiktavo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus.

Buhalterė sukčiams pervedė daugiau nei 37 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Kauno apskrities policija penktadienį gavo pranešimą, kad tą pačią dieną apie 13.35 val. iš įstaigos buhalterės apgaulės būdu išvilioti 37,562 tūkst. eurų.

Kauno policija ketvirtadienį sulaikė dar du estus, kurie įtariami sukčiavimu elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Kaip pranešė Kauno apskrities policija, 1990 ir 1989 metais gimę asmenys sulaikyti Ateities plente Kaune, rašoma pranešime spaudai. Penktadienį planuojama kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių jiems skyrimo. Šie Estijos gyventojai sulaikyti tęsiant ikiteisminį tyrimą, kai spalio 27 d. sulaukta pranešimo, jog įtartinai atrodantys asmenys bando bankomate išgryninti pinigus.

Vilniuje ir Klaipėdoje socialinėmis darbuotojomis prisistačiusios moterys apvogė senoles.  Pirmadienį, apie 12 val., Minties gatvėje, į 88 metų senolės butą atėjusi nepažįstama moteris, pranešė policija. Prisistačiusi socialine darbuotoja, ji pavogė rankinę. Joje buvo mobiliojo ryšio telefonas, piniginė su 6 tūkst. eurų. Labai panaši istorija nutiko ir Klaipėdoje. Tą pačią dieną, taip pat 88 metų senolę klaipėdietę apvogė socialine darbuotoja apsimetusi moteris – pagrobė 2 tūkst.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Efektyviausia gynyba prieš socialinę inžineriją – tai potencialių aukų švietimas, o aukomis gali tapti bet kuris iš mūsų.  Remiantis Interneto organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimo (IOCTA) 2018 rekomendacijomis, pati efektyviausia gynyba prieš socialinę inžineriją – tai potencialių aukų švietimas.

„Regitra“ praneša, jog pastaruoju metu padaugėjo sukčių, siūlančių įgyti teisę vairuoti nelegaliais būdais. Vien praėjusią savaitę Kaune užfiksuoti net du atvejai, kuomet į „Regitrą“ atvykę asmenys prisipažino, jog nepažįstamam asmeniui susimokėjo už neva tikrą vairuotojo pažymėjimą. „Regitra“ įspėja nepasikliauti sukčiais, nes jų pagrindinis tikslas – išvilioti pinigus, rašoma pranešime.

Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir Sveikatos apsaugos ministeriją pasiekė skundai dėl piktybiškai sukurtos interneto svetainės, kurioje reklamuojamas vienas konkretus produktas - kremas „Hondrocream“, rašoma pranešime spaudai.  Tinklalapis sukurtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vardu, naudojamas ministerijos logotipas. Cituojamas neva autoritetingas asmuo Lietuvos Reumatologijos mokslinių tyrimų instituto Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas Antanas Vilkas.

Alytiškė Ilona (redakcijai tikrasis vardas žinomas) praeitą savaitę nemenkai nustebo, kai šeimos pašto dėžutėje pamatė laišką iš Prancūzijos. Voke moteris rado baudą už greičio viršijimą būtent šioje užsienio šalyje. Gal šis įvykis ir nebūtų išskirtinis, bet į akis krenta viena detalė – moteris su šeima minėtu automobiliu niekada nesilankė Prancūzijoje. Kaip pasakoja Alytuje su šeima gyvenanti Ilona, laišką iš Prancūzijos moteris gavo dar praeitą savaitę.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad šiais metais padaugėjo skambučių, kuomet gyventojai viliojami pelningais investavimo pasiūlymais. Šie skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies, o pašnekovo dėmesį bandoma patraukti itin pelningu investavimo pasiūlymu. Investuoti žmogus kviečiamas, pervedant atitinkamą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą arba suteikiant skambinančiajam prisijungimo duomenis prie interneto banko paskyros.

Praėjusios darbo savaitės pabaigoje, penktadienį, viena rajono įmonių tapo įžūlių sukčių taikiniu. Iš „Dadu“ ledus gaminančios bendrovės „Vikeda“ sąskaitos nusikaltėliai bandė išvilioti maždaug 35 tūkst. eurų. Tiesa, sukčiams savo tikslų pasiekti nepavyko. Jų kėslai atidžių įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančių darbuotojų dėka dar tą pačią dieną buvo demaskuoti. Dėl šio įvykio nedelsiant kreiptąsi į teisėsaugos institucijas.

Teisėsauga įspėja apie sukčiavimo būdą, kai bendrovių buhalteriams siunčiami melagingi laiškai, prašant direktoriaus vardu pervesti lėšas į sąskaitą užsienyje.

Sukčiais patikėjusi žemės ūkio bendrovės buhalterė pervedė 49,2 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, Kaišiadorių rajono policijai antradienį buvo pranešta, kad buhalterė pavedimą atliko gavusi apgaulingą elektroninį laišką. Kauno apskrities policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl panašių sukčiavimo schemų, plačiau informaciją apie jas ruošiamasi pristatyti spaudos konferencijoje trečiadienį.

Kredito unijos buhalterė sukčiams pervedė 32,9 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija. Antradienį į policiją kreipęsi kredito unijos atstovai nurodė, kad praėjusią savaitę unijos buhalterė elektroniniu laišku gavo neva vadovo nurodymą atlikti tarptautinį 32,9 tūkst. eurų pavedimą ir pinigus pervedė. Vėliau paaiškėjo, jog vadovas nurodymo pervesti pinigus nedavė, pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Socialiniame tinkle „Instagram“ vartotojai dalinasi įvairias kvietimais pamėgti atitinkamą paskyrą ir atstovauti tam tikrą prekės ženklą, o už tai nemokamai gauti jo produkcijos. Tačiau pasirodo, kad tai gali būti tik sukčių bandymas pririnkti daugybę sekėjų, o vėliau tūkstančius sekėjų turinčias paskyras parduoti.

Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš „Sodros“ ir prašančių pateikti dokumentus ar duomenis, neva reikalingus pensijų perskaičiavimui. Pranešime spaudai informuojama, kad „Sodros“ specialistai į gyventojų namus nevaikšto, paslaugų namuose neteikia ir jokių duomenų pateikti neprašo.

Žengiančios į priekį technologijos užtikrina saugumą, tačiau tuo pačiu metu sukuria ir galimybes įvairiems sukčiavimo atvejams. Jei technologijų įveikti nepavyksta, piktavaliai atsigręžia į silpniausiąją sistemos grandį – žmogaus psichologiją. Kokie yra dažniausiai naudojami sukčiavimo atvejai pasinaudojant žmonių psichologija, kaip juos atskirti ir svarbiausia – kaip netapti auka? Griežta veikimo logika pasižyminčios kompiuterinės technologijos nepakeičia nuomonės ir nesudvejoja.

Artėjant butų nuomos sezono įkarščiui, policijos pareigūnai suskubo perspėti apie tykančias sukčių pinkles. Jie nurodo, į ką atkreipti dėmesį, kad gyventojai neliktų ir be pinigų, ir be buto.  „Būsimieji studentai, persikraustantys studijuoti bei gyventi į didmiesčius, ir visi kiti asmenys, nusprendę išsinuomoti būstą, privalo itin atsakingai rinktis naująjį būstą ir jo šeimininkus, jog nepakliūtų į sukčių pinkles.

Vilniaus vaistų prekybos bendrovė „Bionorica Lithuania“ sukčiams į Honkongo banką pervedė beveik pusę milijono eurų. Vilniaus apskrities policija pranešė, jog į policiją antradienį kreipėsi neįvardijamos bendrovės atstovas, kuris pranešė, kad į Honkongo banko sąskaitą pervedė 475 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, bendrovės atstovai manė, jog pinigai keliauja motininės bendrovės akcininkui už perkamą įmonę. „Aišku tai, kad pagalvojo, jog įmonės savininkas iš Vokietijos, veikiama jo vardu.

  Vilniaus vaistų prekybos bendrovė „Bionorica Lithuania“ sukčiams į Honkongo banką pervedė beveik pusę milijono eurų.   Vilniaus apskrities policija pranešė, jog į policiją antradienį kreipėsi neįvardijamos bendrovės atstovas, kuris pranešė, kad į Honkongo banko sąskaitą pervedė 475 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, bendrovės atstovai manė, jog pinigai keliauja motininės bendrovės akcininkui už perkamą įmonę.

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu kaltinami 6 recidyvistai (nuo 23-ejų iki 38-erių metų), jau anksčiau teisti už įvairius nusikaltimus. Dviem kaltinamiesiems taip pat pareikšti kaltinimai neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu ir neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos.