sukčiai

Pastaruoju metu ypač padaugėjo gyventojams skambinančių telefoninių sukčių, kurie prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjais ir nurodo atvykti į apklausą, dėl per šių gyventojų banko sąskaitas neva plaunamų pinigų. Jei žmogus dėl laiko stokos ar sveikatos prisipažįsta negalįs to padaryti, jam duodamas neva banko juristo telefono numeris, kuriuo paskambinę žmonės sumaniai įtikinami, kad kalbasi tikrai su banko darbuotoju.

Šią savaitę padaugėjo skambinančių ir atvykstančių į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) gyventojų, sulaukusių melagingų telefono skambučių, kuriais jie kviečiami atvykti į apklausas. Telefoniniai sukčiai į FNTT nurodo atvykti dėl esą per interesantų banko sąskaitas plaunamų pinigų, praneša tarnyba. FNTT dar kartą įspėja, kad gyventojai nepasitikėtų melagingais skambučiais ir neatskleistų savo asmens bei banko sąskaitos duomenų.

„Kaspersky Lab“ įspėja, kad pastaruoju metu kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau įsilaužia į „Facebook“ paskyras ir vilioja į savo pinkles šių paskyrų vartotojų draugus. Sukčiai juos apgaudinėja ir skatina aplankyti kenkėjiškus tinklalapius arba net pervesti pinigų į sąskaitas. Reikia paminėti, kad toks apgaulės būdas nėra naujas, tačiau šiuo metu pavogtų ar suklastotų „Facebook“ paskyrų naudojimas apgavystėms paplito plačiai, sakoma bendrovės pranešime.

Interneto laikais sukčių išradingumui nėra ribų. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, turintis elektroninio pašto dėžutę. Tiesiog užsukite į savo pašto „šlamšto“ skyrelį ir be įvairių virusų kupinų kvietimų lytiškai santykiauti ar pasididinti savo lytinį organą aptiksite ir „rimtų“ pasiūlymų gauti daugybę milijonų pinigų.

Bankai ir teisėsaugos institucijos ieško būdų apsaugoti bankų klientus ir apriboti sukčių galimybes. Lietuvos bankų asociacijoje šiandien diskutuota apie nerimą keliančią  sukčiavimo telefonu  bangą, sparčiai besiritančią per visus Lietuvos regionus. Bankininkais, teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai iš patiklių žmonių išvilioja prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir ištuština savo aukų sąskaitas.

Norite išsinuomoti ar išnuomoti butą, gauti vizą ar užsienio valstybės pasą? Trokštate paimti paskolą banke ar susirasti darbą? Atrodo paprasta? Tikrai ne. Tenka gaišti laiką, leisti pinigus ir gadinti sau nervus. O čia, kur buvę, kur nebuvę, į pagalbą skuba tarpininkai. Jie siūlosi už jus pastovėti eilėse, surinkti ir sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. Ar verta ir saugu pasikliauti tokių tarpininkų paslaugomis? Nesąžiningų tarpininkų išradingumui nėra ribų.

Pataisos namų gyventojų gretas gali greitai papildyti Tryškių miestelio (Telšių r.) klebonas Boleslovas Jonauskas. Prokuroras pasiūlė teisiamą dvasininką įkalinti 3 metams ir 9 mėnesiams. Kartu su klebonu teisiamą jo talkininkę – telšiškę gydytoją Iriną Kim – pasiūlyta bausti švelniau – atidėti 2 metų ir 3 mėnesių įkalinimo bausmę ir skirti 13 tūkstančių litų baudą.

Saugumo ekspertai perspėja apie sparčiai augantį kibernetinių atakų prieš išmaniųjų telefonų naudotojus skaičių. Ilgą laiką prognozuotos kaip potencialios, dabar atakos vykdomos nuo keliolikos iki kelių tūkstančių kartų per dieną. Programišiai didžiausią dėmesį skiria ir pelno tikisi pasinaudoję tradiciniais naudotojų įpročiais – skambinti, siųsti trumpąsias žinutes, ieškoti pramogų internete. „Rinkos perspektyvos siejamos su naujais naudojimo įpročiais.

Lazdijuose nuo telefoninių sukčių nukentėjo dvi patiklios moterys. Jos sukčiams patikėjo savo elektroninės bankininkystės duomenis. Pasak Alytaus apskrities policijos, apgavikų auka ketvirtadienį tapo Lazdijuose gyvenanti moteris. Jai į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė banko darbuotoju ir apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis. Vėliau moteris pastebėjo, kad iš jos sąskaitos nuimta 450 litų.

Sukčius iš JAV Pensilvanijos valstijos sugebėjo gauti prieigą prie „Microsoft“ įkūrėjo Paulo Alleno banko sąskaitos vos po keleto skambučių į „Citibank“, kuris aptarnauja žymųjį milijardierių, praneša Associated Press. Sukčiaus asmenybė buvo greitai nustatyta. Paaiškėjo, kad tai buvo JAV kariuomenės karys Brandonas Lee Price'as. Sausio mėnesį jis paskambino į „Citibank“ ir įtikino jo darbuotojus pakeisti pašto adresą, susietą su P. Alleno sąskaita.

Gavus laišką apie laimėtą žaliąją kortą nereikėtų apsigauti – gali būti, kad taip pasipelnyti ketina internetiniai sukčiai.Gyventojai, elektroniniu paštu gavę laiškus apie laimėtą imigracinę vizą į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kitaip dar vadinamą žaliąją kortą, pernelyg nudžiugti neturėtų – greičiausiai iš jų pinigus iššluoti mėgina internetiniai sukčiai. JAV ambasados konsulinis skyrius perspėja dėl padažnėjusių spekuliacijų žaliosios kortos bei kitų būdų vizoms į šią šalį gauti.

Besidomintys kriminogenine situacija Alytaus mieste ir rajone, tikriausiai atkreipė dėmesį į policijos įvykių suvestines, kuriose gausu pranešimų apie telefoninius sukčius. Šį kartą aukomis pasirinkti asmenys, kurie naudojasi AB TEO telefono ryšiu.

Generalinė prokuratūra trečiadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl finansinės sistemos „MMM-2011“ Lietuvoje vykdomos veiklos. Prokurorai tyrimą pradėjo dėl galimai neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, gavę Lietuvos banko pranešimą apie finansinės sistemos „MMM-2011“ vardu elektroninėje erdvėje veikiančių asmenų galimai nusikalstamą veiklą.

Norimų prekių šiuo metu galima įsigyti įvairiais būdais: pirkti parduotuvėse, pirkti iš platintojų arba užsisakyti internetu. Apsukrūs verslininkai, užsiimantys prekių siuntimu paštu, patiklių klientų ieško atakuodami telefono skambučiais. Į „Valstiečių laikraštį“ kreipėsi skaitytoja prašydama pagalbos. Beveik prieš mėnesį jai paskambino ir pasiūlė pirkti labai gerų ir pigių Omega -3 maisto papildų. Moteris sakė pagalvosianti.

Kaune dvi moterys apgaule iš senutės išviliojo 2,2 tūkst. litų. Kaip praneša Kauno policija, antradienį apie 16.40 val. į 84-erių senolės, gyvenančios Tunelio gatvėje, namus, atėjo dvi nepažįstamos moterys. Jos apgaulės būdu iš patiklios moters išviliojo 2 tūkst. 200 litų. Dainavos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Daugėjant besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste, daugėja ir norinčiųjų juos pergudrauti. Dažniausia, ką sukčiai stengiasi padaryti – gauti arba „nulaužti“ prisijungimo kodus, ir, be abejo, iš sąskaitos paimti pinigus.  Kaip apsaugoti savo sąskaitas pataria „Danske“ banko Informacijos saugos specialistas Tomas Černiauskas. Ką daro internetiniai sukčiai? Naudodamiesi kompiuterinėmis programomis, jie gali apskaičiuoti nesaugius, paprastus slaptažodžius ir kodus.

Apsimetusios „daktarėmis“, trys romų tautybės moterys pagrobė 89 metų ukmergiškės pensiją. Sekmadienį apie trečią valandą popiet į Taujėnų seniūnijoje, Užulėnio kaime, gyvenančios senolės B. Ž. kiemą užėjo trys čigonų tautybės moterys. Prisistačiusios „daktarėmis“, aiškino neva atvažiavusios padėti B. Ž.  nuvykti į prieglaudos namus. Dvi viešnios suėmė senolę už parankių ir nusivedė į namą.

Sukčiai nerimsta ir vis sugalvoja naujų būdų išvilioti pinigus iš patiklių žmonių. Didesnė dalis gyventojų jau nebetiki telefoniniais pranešimais apie artimąjį ištikusią nelaimę, juolab, kai pranešus tokią žinią pareikalaujama pinigų. Tad sukčiai tapo išradingesni. Kovo 17 d. į laidinį ukmergiškės R. O. (g. 1969 m.) telefoną paskambinęs vyriškis prisistatė esąs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrėjas. Jis pranešė, kad per R. O.  banko sąskaitą yra plaunami pinigai.

Dviem panevėžietėms brangiai kainavo jų patiklumas. Viena prarado 10 tūkst. litų, kita sužinojo apie jos vardu imamas paskolas. Pasak Panevėžio policijos, 83-ejų A. D. pranešė, kad pas ją trečiadienio rytą buvo apsilankiusi nepažįstama moteris. Ši nepažįstamoji neva norėjo surašyti pinigų, kuriuos vėliau reikės nešti į banką keisti, numerius. Senutė po „bankininkės“ apsilankymo neberado 10 tūkstančių litų. „Banko darbuotoja“ paskambino ir kitai panevėžietei.

NATO vadovybė įsakė įvykdyti totalinį asmeninių aukšto rango aljanso pareigūnų internetinių puslapių ir socialinių tinklų anketų patrikrinimą bei pašalinti visus netikrus resursus. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai buvo aptikta netikra vyriausiojo aljanso ginkluotųjų pareigų vadovo Europoje, admirolo Jameso Stavridiso anketa „Facebook“ socialiniame tinkle. Amerikiečiai įtaria, kad anketa buvo sukurta Kinijoje, kad tokiu neįprastu būdu būtų renkama slapta informacija.

Bratislavos teismas uždraudė išleisti ko gero laukiamiausią knygą Slovakijos istorijoje. Ši kriminalinio pobūdžio knyga vadinasi „Sukčiai“. Ji parašyta pagal slovakų slaptųjų tarnybų medžiagas ir skirta neregėtai korupcijai politiniame pasaulyje, praneša win.ru. Teismas įpareigojo leidėjus perduoti visus knygos rankraščius ir medžiagas. Tokios skandalo naujausioje Slovakijos istorijoje, kuri skaičuojama nuo 1993 metų, dar nebuvo.

Telefoniniai sukčiai atranda vis naujų būdų, kaip apgauti žmones, – pastaruoju metu jie vis dažniau apsimeta policijos pareigūnais. Jeigu jums paskambins telefonu ir paklaus, kodėl neateinate į Policijos komisariatą Tulpių gatvėje, nors buvote kviesti, nesutrikite. Didesnė tikimybė, jog į jus nusitaikė telefoniniai sukčiai nei kad patys to nežinodami nusižengėte įstatymui.

Poligrafas nėra patikimas būdas nustatyti, ar melavo pareigūnai. Tokią išvadą padarė Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo peripetijas. Tuo tarpu pareigūnus atleidęs vidaus reikalų ministras tebekartoja klaidų nepadaręs. Komisijos abejonės dėl poligrafo duomenų patikimumo pasitvirtino.

Japonijos finansinių tarnybų valdyba vasario 27 dieną ėmėsi skubiai tikrinti visų šalies kompanijų, atliekančių operacijas su klientų turtu, darbą. Patikrinimas pradėtas po to, kai viena šių kompanijų buvo apkaltinta išeikvojimu ir jos kaltė buvo įrodyta. Apie tai praneša newsru.com. Privati investicinė kompanija „AIJ Investment Advisors“ pavogė 2,7 mlrd.

Kauno finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais apsimetę sukčiai iš dviejų prieniškių išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir nusiėmė pinigus bei pasiėmė kreditą.

„Kaspersky Lab“ ekspertai perspėjo interneto vartotojus apie pavojus susidūrus su sukčių bandymais įvilioti į padirbtas internetines parduotuves. Sukčių tikslas – gauti vartotojų asmeninius duomenis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai vasario 15 d. sulaikė sukčiavimu įtariamą Vidiškių seniūnijos Pamernackų kaimo gyventoją E. A. (g. 1990 m.). Įtariama, kad nuo jo nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai. Pirmoji E. A. auka į policiją kreipėsi vasario 14 d. Vėliau gauta dar daugiau  nukentėjusių žmonių pareiškimų. Kone visi sukčiavimo atvejai buvo analogiški.

Neįprastą ieškinį antradienį Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) laimėjo 43-ejų metų Nyderlandų gyventojas Stevenas Rometas. Nyderlandų Karalystės pilietis pasiskundė teismui, esą šalies valdžia neužkirto kelio sukčiams, naudojantiems jo asmeninius duomenis nusikalstamais tikslais. Viskas prasidėjo daugiau nei kasdieniškai – olandas pametė vairuotojo teises ir nedelsdamas informavo apie tai atitinkamas instancijas.

Vilniuje pareigūnai sulaikė sukčiavimais įtariamą vyriškį, kuris iš praeivių prašydavo pinigų degalams nusipirkti. Šių metų vasario 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių  rinktinės pareigūnai kartu su kolegomis iš Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato sulaikė V. G. (gimusį 1962 m.), kuris prisipažino daug kartų sukčiavęs ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. V. G. prašydavo iš praeivių pinigų degalams įsigyti.

Prisistačiusi banko darbuotoja apgavikė trenkė šeimininkui per rankas ir pagrobė stiklainį su beveik septyniolika tūkstančių litų. Trečiadienį devintą valandą ryto į Birštono savivaldybės, Jundeliškių kaimo 85 metų gyventojo namus užėjo moteris, kuri prisistatė esanti banko darbuotoja. Ji tikino galinti padėti surašyti namuose laikomus pinigus, kurie neva tai bus keičiami į eurus. Kai senolis atsinešė stiklainį su pinigais, apgavikė trenkė šeimininkui per rankas.

Užėję į namus nusikaltėliai iš 82 metų senolio pareikalavo 1000 litų už neva anūkės padarytą žalą. Penktadienį apie 17 val. į policiją kreipėsi 82 metų Vilkaviškio rajono Gižų kaimo gyventojas. Jis pranešė, jog jam paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Sukčius teigė, jog anūkė padarė avariją ir  reikia atlyginti žalą. Nusikaltėlis užsiprašė tūkstančio litų. Kai sukčių trijulė atėjo pinigų, juos sulaikė policijos pareigūnai.

Itin palankiomis sąlygomis paskolos siekęs vyras liko it musę kandęs. Londone įsikūrę sukčiai sugebėjo iš 56-erių Jono (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) išvilioti apvalią pinigų sumą. Kaip Balsui.lt pasakojo policijos pareigūnai, sukčiai neskubėjo įgyvendinti savo plano lyg akis išdegę. Todėl kartais buvo prašoma pervesti tik 350 litų, o kitais atvejais 1 ar 2 tūkst. litų siekiančias sumas.

Kas, kaip ir kiek pinigų klastoja Lietuvoje? BTV laidoje „Auksarankiai“ – patarimai, kaip atskirti padirbtus pinigus ir ekspertų pasakojimai apie sukčių gudrybes. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro dokumentų tyrimo skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas pastebi, kad Lietuvoje dažniausiai padirbinėjami yra litai: netikri eurai atkeliauja iš užsienio, nes juos sunkiai suklastoti. Tuo tarpu litams padirbti pakanka vos paprastos biuro kompiuterinės technikos ir šiek tiek žinių.

Įvykiai šalyje veja įvykius, o progos pasipelnyti ieškantys sukčiai ir apgavikai prie kiekvieno iš jų prisitaiko ir stengiasi pasinaudoti. Pinigus iš neatsargiųjų apgavikai vilioja prisidengdami jų artimųjų, policijos, socialinių darbuotojų vardais, siūlosi padėti pinigus keičiant ar susigrąžinant, naudojasi „Snoro“ banko griūtimi. Nuo sausio 1 dienos prasidėjusios permainos „Sodroje“ tapo dar vienu sukčių ginklu.

Saugumo ekspertai perspėja apie šalyje pradėjusį plisti sukčiavimo būdą, kuomet sukūrę fiktyvią įmonę ir jos vardu teikdami patrauklius pasiūlymus aferistai taikosi į darbu užsienio kompanijose besidominčius asmenis. Sukūrę įmonės egzistavimą neva įrodančią interneto svetainę ir joje pateikę įmonės adresą, sukčiai siekia išvilioti asmeninius duomenis ir netgi pinigus. „Tai gana plačiai paplitęs sukčiavimo būdas už Atlanto, kuris mūsų šalį pasiekė pakankamai neseniai.

Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) darbuotojais prisistatę asmenys garbaus amžiaus gyventojams telefonu arba tiesiog sustabdę gatvėje siūlo rašyti prašymus dėl pensijų padidinimo arba nepriemokų susigrąžinimo, pasiūlo palydėti į namus ir padėti užpildyti reikiamus dokumentus.

Nekilnojamojo turto savininkai už tai dovanodavo savo nuosavybę arba perrašydavo nusikaltėliams, kurie pardavę namus ir butus galėjo mėgautis prabanga. Vilniaus apygardos prokuratūra ir policija apie  „juoduosius“ nekilnojamojo turto agentus išgirdo dar 2009 metais, kuomet į pareigūnus kreipėsi mirusio vyriškio artimieji. Policijai jie aiškino, jog velionis turėjo turto, tačiau jis perrašytas kitiems asmenims.

Kompiuterių saugumo ekspertai perspėja apie šalyje pradėjusį plisti sukčiavimo būdą, kuomet sukūrę fiktyvią įmonę ir jos vardu teikdami patrauklius pasiūlymus aferistai taikosi į darbu užsienio kompanijose besidominčius asmenis. Sukūrę įmonės egzistavimą neva įrodančią interneto svetainę ir joje pateikę įmonės adresą, sukčiai siekia išvilioti asmeninius duomenis ir netgi pinigus. „Tai gana plačiai paplitęs sukčiavimo būdas už Atlanto, kuris mūsų šalį pasiekė pakankamai neseniai.

„Facebook“ tyrėjai ir keletas nepriklausomų kompiuterinio saugumo kompanijų yra įsitikinusios, kad Sankt Peterburge slepiasi penki programišiai, kurie pasinaudodami kompiuteriniu kirminu susišlavė net keletą milijonų JAV dolerių iš „Facebook“ ir kitų socialinių tinklalapių vartotojų, rašo „The New York Times“. Anot tyrėjų, penkių vyrų tapatybės yra seniai išaiškintos, juos lengva sekti, nes programišiai mielai dalijasi informacija socialiniuose tinkluose.

Sukčiai nusitaikė į pigių prekių internetu ieškančius gyventojus. Telefonus, muzikos grotuvus ar net automobilius perkantys žmonėsi gali likti it musę pešę – pervedę pinigus į nurodytą sąskaitą pirkinio gali ir nesulaukti. Skelbimų svetainių administratoriai pataria pernelyg nedžiūgauti pastebėjus mažesnę nei kitur siūlomą prekės kainą – skelbimo autorius gali būti apgavikas.

Ukmergės rajono policijos kriminalistai išsiaiškino keturis jaunuolius, sukčiavusius telefonu. Įtariama, kad lapkričio mėnesį nuo jų nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai. Jiems paskambinęs sukčius prisistatydavo policijos pareigūnu. Jis aiškindavo, neva sūnus, marti ar kitas giminaitis sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikalingi pinigai. Sutrikusią auką imdavo gąsdinti, kad nesumokėjus pinigų gresia dideli nemalonumai.

Turbūt teko skaityti ar girdėti per televiziją kalbant apie vyresnio amžiaus moteris, iš kurių sukčiai telefonu išvilioja pinigus. Sūnus sukėlė auto įvykį, reikia sumokėti kažkiek tūkstančių tam, kad nebūtų bėdų su teisėsauga. Galbūt ir jums ar jūsų artimiesiems teko sulaukti panašių skambučių? Išties, yra daug sukčiavimo schemų – būdų apgauti žmones.

Apsimetę policijos pareigūnais ir  banko darbuotojais nusikaltėliai mėgina išpešti slaptus gyventojų duomenis. Antradienį sukčiai paskambino net dviem Ukmergės gyventojoms ir prisistatę policijos pareigūnais paaiškino, kad iš jų bankų sąskaitų yra „plaunami“ pinigai. Vėliau perduodavo ragelį „banko darbuotojui“, prašančiam pasakyti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, kodus ir slaptažodžius, asmens duomenis.

Socialinių pašalpų mokėjimo tikslingumą kontroliuos savivaldybių sukurtos komisijos, o prireikus joms talkins Mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Pilietis gyvena moderniame trijų aukštų name, bet kiekvieną mėnesį prabangiu automobiliu atvyksta pasiimti socialinės pašalpos.

Biržuose sukčiai iš merginos išviliojo ne tik pinigų, bet ir jos vardu paėmė greitąjį kreditą. 21-erių metų biržietė į policijos pareigūnus kreipėsi antradienį. Ji pranešė, kad tą pačią dieną internetu nepažįstamas asmuo apgaule išviliojo internetinės bankininkystės kodus ir jos vardu paėmė 750 litų kreditą, o iš sąskaitos – dar 700 litų. Nukentėjusioji patyrė 1 tūkst. 450 litų nuostolį. Įvykį tiria policija.

Maždaug dvejus metus Kaune veikę pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai neseniai patyrė dvigubą smūgį – iš pradžių daugiau kaip milijonas litų įstrigo likviduojamame banke „Snoras“, o po to grupuotės vadeivos atsidūrė už grotų. Tarp devyniolikos nusikalstamos grupuotės narių, kuriuos demaskavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, buvo ir vienas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra išaiškino mieste veikusią 19 asmenų organizuotą grupę, tarp kurios narių – ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas. Pirminiais duomenimis, atskleista kauniečių organizuota grupė į pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą buvo įtraukusi kelias dešimtis bendrovių, o apyvarta iš nusikalstamos veiklos siekė apie 10 milijonų litų.

Klaipėdos apygardos prokuratūra apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti 16-ai asmenų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimo ir sukčiavimo. Byloje yra 20 nusikalstamos veikos epizodų, daugelį nusikaltimų įvykdė vadinamieji telefoniniai sukčiai. Kai kurie kaltinamųjų šias nusikalstamas veikas vykdė iš Alytaus pataisos namų.

Policija prašo gyventojų būti budriems ir reikalauti tarnybinio pažymėjimo bei skambinti į artimiausią policijos įstaigą. Į Ukmergės policiją kreipėsi moteris, kuri teigė, jog pas ją prieš dešimt dienų kratą atlikę pareigūnai taip ir neatsiuntė šaukimo atvykti. Pradėjus aiškintis, kokioje baudžiamoje byloje ukmergiškė yra minima, nustatyta, jog moteris tapo sukčių auka.