sukčiai

Nors pastaruoju metu sukčiai darosi vis išmanesni ir sugalvoja vis naujesnių sukčiavimo būdų, neretai pasitaiko atvejų, kuomet žmonės užkimba ir už primirštų sukčiavimo būdų. Praėjusią parą registruoti sukčiavimai Kaune ir Klaipėdoje, kuomet pas žmones į namus atvykę sukčiai išviliojo tūkstantines pinigų sumas, rašoma policijos pranešime. Rugsėjo 9 d. apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (g. 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir pasakęs, kad sūnus padarė eismo įvykį, pareikalavo pinigų.

Policijos departamentas praneša, kad rugsėjo 9 d. apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (g. 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį. Skambinęs asmuo pareikalavo pinigų. Atėjusiam į namus nepažįstamam vyriškiui moteris perdavė 19 850 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal kitą sukčiavimo modelį nukentėjo ir Kauno gyventojas. Vakar laikotarpyje tarp 16 val. ir 16 val. 30 min.

Finansų ministerija įspėja, kad šiuo metu plinta tikrovės neatitinkanti informacija („fake news“), kurioje asmenys gavę SMS žinutę iš adresato, pasivadinusio „FinMinLT“, raginami paspausti el. nuorodą ir susigrąžinti permoką. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad Finansų ministerija niekada nesiunčia SMS žinučių ir tuo labiau neprašo gyventojų atlikti jokių finansinių veiksmų.

„Luminor” bankas perspėja, kad dalis banko klientų šiandieną gavo sukčių laiškus, kuriuose prisidengiant banko vardu yra prašoma atidaryti prisegtą dokumentą. Bankas perspėja savo klientus neatidaryti tokių laiškų ir saugoti savo asmens duomenis.   Kaip teigiama banko pranešime žiniasklaidai, rugsėjo 7 dieną dalis banko klientų gavo laišką su pavadinimu „SWIFT“, kuris yra panašus į „Luminor“ banko siunčiamus oficialius laiškus.

Laidoje „TV Pagalba“ – šokiruojanti istorija apie tai, kaip galima netekti savo namų. Sūnus savo mamą rado apleistame, svetimame bute, o jų pačių būste jau šeimininkauja netikėti svečiai.  Aidas pasakoja, jog visą gyvenimą gyveno bute Kybartuose dviese su mama. Sykį išvykęs uždarbiauti į Marijampolę vyras sulaukė netikėtos žinios, jog jų butas parduotas. Esą ligota mama butą pardavė būdama neblaivi.  „Tie čigonai kažką pažadėjo jai, kad ateis, padarys remontus.

Dėl Covid-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais. Žmonėms prisiskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai bando sužinoti banko klientų duomenis – išvilioti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją, „Smart-ID“ prisijungimo kodus ir kitą konfidencialią informaciją, suteikiančią prieigą prie klientų finansų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuos prisidengdami „Swedbank“ vardu atsiuntė sukčiai. Banko atstovas ragina gyventojus būti atidiems – neatidaryti jokių įtartinų nuorodų ir nepateikti savo asmens duomenų. Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – šalies gyventojus pasiekiantys suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.

73 tūkst. eurų – tiek per beveik 3 mėnesius 45-erių vilnietė pervedė jai turtus sukrauti žadėjusiems „investuotojams“. Tai tik vienas pavyzdžių, kaip patiklūs žmonės ir dabar sukčiams atiduoda savo pinigus. Apie šį sukčiavimo atvejį policijai pranešta tik rugpjūčio 13-ąją, nors pinigai sukčiams buvo pervedinėjami nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki liepos 31 d. Su sukčiais moteris bendravo elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonu.

Penktadienį gauti net du iškvietimai dėl sukčių, išviliojusių pinigus iš pensininkų, pranešė, Klaipėdos policijos komisariatas. Rugpjūčio 14 d. d. gautas 1936 m. gimusios moters pranešimas, kad apie 13.50 val. Pušyno g., Klaipėdoje, į namų fiksuoto ryšio telefoną paskambino vyras. Jis prisistatė namus administruojančios bendrovės darbuotoju ir aiškino, kad pensiją pareiškėja galėjo gauti netikrais pinigais, todėl juos reikia patikrinti. Apie 14.25 val.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame dvi kaunietės įtariamos apgaule ir stambiu mastu įgijusios svetimą turtą. Per dvejus metus verslininkėmis prisistačiusios moterys už neva pagalbą investuojant iš 30-ties asmenų išviliojo beveik 190 tūkst. eurų.

Policijos departamentas praneša, kad rugpjūčio 13 d. 8 val. 20 min. Vilniaus apskr. VPK gautas pareiškimas dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki liepos 31 d. elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonu moteris (g. 1975 m.) bendraudama su užsienio įmonės brokerių atstovais prisistačiusiais asmenimis dėl investavimo į kriptovaliutas ir jų prekybą, šiems asmenims pervedė daugiau nei 73 tūkst. eurų. Surinkta medžiaga aplinkybių patikslinimui.

Tokios apgaulės pajūryje nebuvo jau daug metų. Įtikinę investuoti į kriptovaliutas, sukčiai iš moters internetu išviliojo kone 50 000 eurų. Pinigus pajūrio gyventoja pusę mėnesio nuolat internetu vedė į skirtingas sąskaitas. Finansinių technologijų ekspertai mano, jog pasidarbavo profesionalai. Esą eiliniai sukčiai tokios sumos nesugebėtų pradanginti. Viena 68-erių metų pajūrio gyventoja trumpą laiką manė, kad jai labai pasisekė.

Klaipėdos apskrityje sukčiai iš moters išviliojo beveik 50 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, rugpjūčio 5 d. 8 val. 18 min. Klaipėdos apskr. VPK gautas pranešimas, kad laikotarpiu nuo birželio 22 d. iki liepos 17 d. nepažįstami asmenys apgaulės būdu iš moters (g. 1952 m.) išviliojo 48 282 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Klaipėdos rajone policija aptiko pogrindinį fabriką, kuriame verslininkai-sukčiai gamino ir saugojo padirbtą „Mercedes-Benz“ automobilių gamintojų ženklais pažymėtą alyvą ir aušinimo skystį. Apgavikai į tūkstančius litrų falsifikatų pilstė vietinės gamybos panašius produktus. Kai pogrindinės produkcijos tonos, vien rankomis jos neišpilstysi – štai Klaipėdos rajone prie pogrindinio konvejerio stovi vyras, per įrenginį keliauja eilė butelių su suklastota produkcija.

Policijos departamentas praneša, kad liepos 21 d. 17 val. 52 min. Vilniaus apskrities VPK gautas pranešimas dėl sukčių apgavystės. Pirminiais duomenimis, nuo birželio 30 d. iki liepos 21 d. nenustatyti asmenys elektroninėje erdvėje, apgaulės būdu, iš vyro (g. 1967 m.) išviliojo 25 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Ar gali būti, kad į automobilio kuro baką tilptų bent 7 litrais daugiau degalų nei maksimalus kiekis, nurodytas gamintojo? Tuo negalinti patikėti vairuotoja įtaria, kad degalinė taip siekia pasipelnyti. Tačiau ši tikina, kad kuro kolonėlių gedimų neužfiksavo ir skundų daugiau negavo. Portalas tv3.lt nusprendėme tuo įsitikinti, tad kartu su Lietuvos metrologijos inspekcija nuvykome įsitikinti, ar tikrai kuras šioje degalinėje matuojamas teisingai.

Policijos departamentas praneša, kad liepos 16 d. 14 val. 24 min. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, laikotarpyje nuo š. m. gegužės 26 d. iki liepos 6 d., elektroninėje erdvėje, apgaulės būdu, iš asmens buvo išvilioti 34 094 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimų platformose neretai galima aptikti itin viliojančių skelbimų: puiki kaina, patraukli vieta, skoningas įrengimas. Visgi didelė dalis tokių skelbimų toli gražu nėra tiesa, o tik sukčių būdas pasipelnyti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtumėte apgauti? Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima aptikti ne vieną žmonių pranešimą apie netikrus nuomos skelbimus.

Pastarosiomis savaitėmis kriminalinėse paraštėse sumirgėjo pranešimai apie tūkstančius eurų praradusius „Smart ID“ vartotojus. Žmonėms pakanka paspausti atsiųstą neaiškią nuorodą ir jie praktiškai įteikia raktą nuo savo turto tiesiai sukčiams į rankas, kurie iškart imasi darbo. Taip vienas vilnietis prarado 4 tūkst. eurų. Iš kitų nukentėjusiųjų sąskaitų pavogta 3 tūkst. eurų ar vos kiek mažesnės pinigų sumos. Lietuvoje sukčiai dviračio neišradinėja. Apgaulei naudojami laiko patikrinti metodai.

Patikėjusi sukčiumi, žadėjusiu uždarbį akcijų biržoje, Utenos rajono gyventoja neteko 9 tūkst. eurų. Kaip penktadienį pranešė Utenos apskrities policija, nepažįstamas vyras 1972 metais gimusiai Jasonių kaimo gyventojai pažadėjęs uždarbį išviliojo iš jos pinigus, kuriuos moteris pervedė į skirtingas užsienio šalių banko sąskaitas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Utenos aps. VPK Anykščių r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo pasinaudojant žinomo asmens Vaidoto Grincevičiaus vardu. Tyrimo metu policijai pavyko gauti su nusikalstama veika galimai susijusių nenustatytų asmenų nuotraukas. Jei turite informacijos apie nuotraukose užfiksuotus asmenis, prašome informuoti Anykščių r. PK pareigūnus tel. 8 620 39420, el. paštu gintaras.rudokas@policija.

Vaivai Budraitytei šių metų Joninių šventė pasibaigė ne geriausiomis nuotaikomis – moteris sužinojo, kad jos veidu ir vardu naudojamasi reklamuojant vaistus nuo grybelio. Tiesa, tai nėra pirmas kartas, kai naudojamasi garsios astrologės ir būrėjos atvaizdu, todėl moteris nebežino, ko tikėtis ateityje, ką dar sukčiai reklamuos pasinaudoję jos atvaizdu.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams, rašoma pranešime spaudai. „Pirmiausia reikia prisiminti jau ne kartą skelbtą informaciją, kad nei bankai, nei „Smart-ID“ niekada nesiunčia el.

Lietuvoje yra tiek daug sukčiavimo formų, kad, regis, tautiečiai turėtų būti itin atsargūs bei kaip įmanydami saugoti savo turtą. Vis dėlto, iš svetimų klaidų pasimoko ne kiekvienas. Ypač ši problema išryškėja, kai sukčiai atranda naują nišą, kurią, kaip taisyklė, būna lengviausia išnaudoti.

Sostinėje nuo sukčių nukentėjo du žmonės paspaudę ant fiktyviose programėlės „Smart-ID“ duomenų atnaujinimo žinutėse esančių nuorodų – iš jų sąskaitų pervesta 7 tūkst. eurų.  Sekmadienį, apie 18.30 val., nukentėjo P. Vileišio gatvėje gyvenanti 1962-aisiais gimusi moteris. Iš jos sąskaitos buvo pervesta 4 tūkst. eurų.  Pirmadienį, apie 9 valandą, žinutėje gautą nuorodą paspaudė ir prisijungimą patvirtino Fabijoniškių gatvėje gyvenanti 1945-aisiais gimusi moteris.

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti.

Prieš keletą metų Lietuvoje pradėjo plisti naujas sukčiavimo būdas, kuris privertė susimąstyti visus šalies buhalterius. Policija vieną po kito pradėjo skelbti atvejus, kuomet sukčiai, pasinaudodami patikliais darbuotojais, iš įmonių išviliodavo solidžias pinigų sumas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM socialiniame tinkle dalinasi įspėjimu dėl neaiškios kilmės produkto „Nomidol“, kuris pristatomas kaip vaistas, padedantis gydyti grybelį. Reklamuojamo produkto skelbime teigiama, kad tai – priešgrybelinė priemonė iš natūralių komponentų ir siūloma ją įsigyti su didele nuolaida.

SEB bankas sulaukė pranešimų iš klientų, kad kažkas banko vardu siunčia trumpąsias SMS žinutes su nuoroda. SEB įspėja, kad tai ne banko siųsti pranešimai, o sukčių bandymas išvilioti gyventojų pinigus. „Sulaukėme pranešimų apie sukčių platinamas melagingas neva iš banko siunčiamas SMS žinutes. Jose sukčiai informuoja žmones apie iš banko gautą pranešimą ir atsiunčia nuorodą į interneto banko svetainę.

Karantino metu sukčiai nesėdi užsidarę namuose – apsišaukėliai apsimeta policijos ar kitų institucijų pareigūnais ir iš patiklių senolių išvilioja viso gyvenimo santaupas. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad sukčiai taikėsi prie karantino sąlygų ir stengėsi iš žmonių išvilioti pinigus prisidengdami noru pagelbėti kovoje su koronavirusu.

Karantinas – puikus metas sukčiams, siūlantiems internete įsigyti apsaugos priemonių ir taip išvilioti iš pirkėjų pinigus. O policija skelbia, kad nuo metų pradžios šalyje fiksuotas ir kitokių sukčiavimo būdų gausėjimas. Ir pareigūnai, ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: pastaruoju metu sukčiai įsisuko ir į socialinius tinklus: siūlo stebuklingas paskolas suaugusiems ar net taikosi į vaikus, prašydami jų atsiųsti tėvų banko kortelių nuotraukas.

Apsipirkti internetu – labai patogu. Tačiau tai gali būti ir nesaugu, mat sukčiai vis profesionaliau sukuria netikras internetines parduotuves, kuriose apsipirkę žmonės negauna nei užsakytos prekės, nei susigrąžina pinigų. Tad kaip nepatekti į sukčių pinkles? Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad tokių nusikaltimų šiuo metu pasitaiko, tačiau jų nėra ypatingai daug.

Europolo atstovė Tamara Šote teigia, kad nors dėl koronaviruso pandemijos šalių ekonomikos patiria nuosmukį, nusikaltėliai iš šios krizės pelnosi – visoje Europoje pastebimas išaugęs kibernetinių nusikaltimų, prekybos padirbiniais ir tam tikros rūšies vagysčių skaičius.  Pasak jos, nors dar yra per anksti daryti galutines išvadas dėl COVID-19 poveikio nusikalstamumui, tačiau akivaizdu, kad organizuoto nusikalstamumo veikla visoje Europoje stipriai keičiasi.

Kai kuriems dar vis gali atrodyti, kad sukčiai ir vagys pavojingi tik gatvėje, tačiau net ir sėdint namie nereikėtų prarasti budrumo – vienas neatsakingas žingsnis internete ir jūs jau sukčių taikiklyje. Panašiai nutiko ir viename Šakių rajono kaimelyje gyvenančiai skaitytojai Mingailei (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri nieko blogo neįtardama vieno socialinio tinklo žinute draugei išsiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką.

Kaune iš moters balandžio mėnesį apgaule išvilioti beveik 25 tūkst. eurų.  Kauno apskrities policijos duomenimis, iš 1956-aisiais gimusios moters pinigai išvilioti tarp balandžio 10 ir balandžio 29 dienos.  Iš viso sukčiai pasisavino 24 tūkst. 768 eurus.

Nuo šių metų pradžios sukčiams iš šalies gyventojų ir įmonių pavyko išvilioti daugiau kaip 550 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tiesa, banko saugumo specialistams pavyko užkirsti kelią daliai neteisėtų operacijų ir grąžinti klientams virš 150 tūkst. eurų. Saugumo specialistai įspėja, kad sukčiai siekdami išvilioti gyventojų lėšas gali bandyti naudotis ir COVID-19 situacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įžūlus sukčius ir plėšikas, jau spėjęs tapti antiherojimu ir internete, įkliuvo pareigūnams. Vyras įtariamas iš senučių pagrobęs net dešimtis tūkstančių eurų. Jau nustatyta, kad sučiuptas plėšikas siautėjo net trijose Lietuvos apskrityse. Tiesa, pareigūnai spėja, kad vyras senukus galėjo nuskriausti ir kituose šalies regionuose. Atsimenate sukčių su medicinine kauke? Rodėme jį dar antradienio TV3 Žiniose. Nufilmuota, kaip jis lankosi Kėdainių rajone, Šėtoje, pas senutę.

Kol tautiečiai bijodami koronaviruso karantinuojasi ir realų gyvenimą keičia į virtualų, sukčiai nesnaudžia. Socialiniuose tinkluose vienas po kito pasipylė siūlymai ir pigesnių kaukių parūpinti, ir dezinfekcinio skysčio atsiųsti. O kur dar garsių prekių ženklų drabužiai – šiuo metu internete apgavikai siūlo juos ir už keturiskart mažesnę kainą, nei jie kainuoja įprastoje parduotuvėje. Tik štai pareigūnai įspėja neužkibti ant panašių kabliukų.

Policijos departamentas praneša, kad balandžio 8 d. apie 16 val. Vilniuje, vyrui (g. 1976 m.) paskambinę nepažįstami asmenys apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Taip sukčiai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos pervedė 23 656 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Koronaviruso pandemija kelia milžiniškų iššūkių šalies sveikatos apsaugos sistemai, ūkiui bei visuomenei. Deja, kai kurie asmenys kylančiu gyventojų nerimu dėl ateities naudojasi piktavališkiems kėslams: dar aktyvesni tampa sukčiai. Pastebime, kad sukčiaujant vis dažniau pasitelkiama vadinamųjų pinigų mulų pagalba, kurią suteikiantys gyventojai, susivilioję tariamu lengvu uždarbiu, neretai vėliau nukenčia patys.

Antradienį Kretingos rajone, Salantuose, sukčiai iš senjorų poros pasisavino 35 tūkst. eurų. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, senjorai sulaikė skambučio iš neva elektros tinklų ir pranešimo apie atvykstančius pinigų tikrintojus. Netrukus į namus užsukęs 30-35 metų apie 180 centimetrų ūgio, vidutinio kūno sudėjimo trumpaplaukis vyras paprašė parodyti pinigus. Patiklus senjoras atnešė net 35 tūkst. eurų, tuomet sukčius papurškė senoliui į akis dujų ir griebęs pinigus pasišalino.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėtas netikras bendrovės „Bitė Lietuva“ puslapis, kuriame tariamai rengiami įvairūs konkursai ir dovanojami įvairūs prizai. „Bitė Lietuva“ įspėja, kad tai akivaizdus sukčiavimo atvejis, o žaidimų konsolių jie nedalija. Netikrą „Bitė Lietuva“ puslapį yra pamėgę daugiau nei pusė tūkstančio žmonių, o pirmuoju įrašu, skelbiančiu apie konkursą, kuriame galima laimėti žaidimų konsolę, pasidalijo 475 žmonės.

Visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis, jaučiamas telefono ir interneto sukčių suaktyvėjimas. Prisidengdami naujienomis apie koronavirusą, sukčiai kuria netikras svetaines, siunčia el. laiškus bei bando išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas paaiškina, kad ekstremalios situacijos yra laikas, kai sukčiai suaktyvėja ir bando išnaudoti žmonių domėjimąsi koronavirusu savo tikslams.

Kovo 23-ąją, per pusdienį,  Šiaulių apskrities policijos pareigūnai pradėjo net tris ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimų, nuo kurių nukentėjo trys senjorai. Raseinių rajone, Viduklėje, gyvenantis 81 metų vyras neteko 1400 eurų, Šiauliuose gyvenanti 71 metų moteris – 2300 eurų, o 77 metų šiaulietė sukčiams atidavė 650 eurų ir banko mokėjimo kortelę, kuria pasinaudojus, buvo pasisavinti dar 2382 eurai.

Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kibernetiniams nusikaltėliams tapo puikia priedanga. Gerokai išaugus nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičiui, jie naudojasi žmonių patiklumu ir baimėmis, siekdami platinti kenkėjiškas ir šnipinėjimo programas. „Svarbiausia saugumo grandis kiekvienoje įmonėje yra jos darbuotojai. Todėl svarbu, kad jie gerai žinotų įmonės taisykles dirbant nuotoliniu būdu ir jų laikytųsi.

Pirmadienį pranešta, kad nepažįstami asmenys iš Marijampolės gyventojos išviliojo daugiau nei 7 tūkst. eurų už telefonu teiktas būrimo paslaugas.  Marijampolės apskrities policija praneša, kad 1956-aisiais gimusi moteris savo pinigus atidavė rusiškai kalbėjusiems asmenims.  Bendra prarastų pinigų suma siekia 7 tūkst. 449 eurus.  Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vilniuje telefoniniai sukčiai iš moters išviliojo daugiau nei 38 tūkst. eurų, skelbia sostinės policija. Penktadienį,  apie 19 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus gatvėje esančiai moteriai paskambinę asmenys prisistatė policijos pareigūnu ir banko darbuotoju bei iš 1969 metais gimusios moters apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės per  mobiliąją programėlę duomenis.  Iš sąskaitos jie pavogė bei į kitą sąskaitą pervedė 38,4 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl el.

Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.  2020 m. vasario viduryje viena Plungės gyventoja sulaukė SMS žinutės, pranešančios apie neva jos laimėtus 1 tūkst.