putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tarptautiniame diskusijų forume „Valdai“ aiškino jau seniai vystomą populiarią propagandinę klišę, kad egzistuoja tam tikra „Vakarų šalių globali valdžia“, kuri tariamai „primeta visiems taisykles“. Piktinosi nepagarba „kitiems“ ir akcentavo būtinybę derėtis. Nepaisant šios kalbos, daugelis žmonių atkreipė dėmesį į jo rankas.

Archangelsko srityje pagal kontraktą kariuomenėje dirbęs rusas sunkvežimiu įvažiavo į šauktinių minią. Pirminiais duomenimis, žuvo du žmonės, dar 11 buvo sužeista. Kol kas nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo nelaimė. „Baza“ skelbiama, kad kelių eismo nelaimė įvyko poligone netoli Mirnyj miesto. Kariuomenės „Kamaz“, kurį vairavo 22-ejų Israpilas, įvažiavo į 20 šauktinių karių koloną. Vienas žuvo iškart, dar vienas mirė vėliau ligoninėje.

Chersonas gali būti išlaisvintas per artimiausias dvi ar tris savaites, o tai būtų esminis posūkis Rusijos kare prieš Ukrainą, sako rusų opozicionierius ir buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininkas Genadijus Gudkovas. Apie tai jis kalbėjo „Feygin Live“ laidoje, rašo UNIAN. „Chersono išlaisvinimas yra radikalus, esminis posūkis.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sureagavo į Vladimiro Putino ketvirtadienį išsakytą kalbą. „Bet kokią Putino kalbą galima apibūdinti kaip „skirtą Freudui“. Tas, kuris įsiveržė į svetimą šalį, aneksavo jos žemes ir vykdė genocidą, kaltina kitus tarptautinės teisės ar kitų šalių suvereniteto pažeidimu? Viena tiesa: „Kas paleido vėją, sulauks audros“. Audra artėja“, – „Twitter“ rašo M. Podoliakas.

Rusijos prezidentas V. Putinas tarptautiniame diskusijų forume „Valdai“ aiškino jau seniai vystomą populiarią propagandinę klišę, kad egzistuoja tam tikra „Vakarų šalių globali valdžia“, kuri tariamai „primeta visiems taisykles“. Piktinosi nepagarba „kitiems“ ir akcentavo būtinybę derėtis.

Kremliaus propagandinė žiniasklaida skelbia, kad buvusi kandidatė į prezidentus, viena žymiausių Rusijos televizijos veikėjų Ksenija Sobčak per Baltarusiją pabėgo į Lietuvą. Anksčiau buvo skelbiama, kad naktį sulaikytas jos reikalų patikėtinis K. Suchanovas, o pačios televizijos žvaigždės namuose atliekamos kratos. Netrukus buvo paviešinta vaizdo medžiagą, kaip galimai K. Sobčak pėsčiomis kerta Lietuvos sieną.

Rusija pastaruoju metu itin aktyviai bando įtikinti likusį pasaulį, kad Ukraina grasina panaudoti „nešvariąją bombą“ – branduolinių atliekų sprogmenį, galintį išplatinti radiaciją tam tikroje teritorijoje. Suvokiant situaciją fronte, vienintelis naudos gavėjas tokiu atveju galėtų būti tik pati Rusija.

Kremliaus propagandinė žiniasklaida skelbia, kad buvusi kandidatė į prezidentus, viena žymiausių Rusijos televizijos veikėjų Ksenija Sobčak per Baltarusiją pabėgo į Lietuvą. Anksčiau buvo skelbiama, kad naktį sulaikytas jos reikalų patikėtinis K. Suchanovas, o pačios televizijos žvaigždės namuose atliekamos kratos.

Rusijoje spalio 26-ąją buvo laidojamas vienas iš rezervininkų, kuriuos V. Putinas išsiuntė kariauti į Ukrainą. 29-erių mėsos kombinato krovėjas prieš mėnesį sulaukė šaukimo, o jau spalio 12-ąją buvo nukautas Ukrainoje. Vyras nenorėjo vykti į frontą, bet žmona liepė, sakydama: „Eik, nebūk bailys, ginsi mane ir mūsų vaikus“. Į Rusiją jau pradėjo vienas po kito grįžti karstai su V. Putino paskelbtos „dalinės mobilizacijos“ šauktiniais.

Kremliaus propagandinė žiniasklaida skelbia, kad buvusi kandidatė į prezidentus, viena žymiausių Rusijos televizijos veikėjų Ksenija Sobčak per Baltarusiją pabėgo į Lietuvą. Anksčiau buvo skelbiama, kad naktį sulaikytas jos reikalų patikėtinis K. Suchanovas, o pačios televizijos žvaigždės namuose atliekamos kratos. „Ji per Baltarusiją išvyko į Lietuvą“, – cituojama neįvardintas šaltinis „RIA Novosti“. Netrukus tą pačią informaciją patvirtino ir TASS šaltiniai teisėsaugoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl sankcijų ir „toksiškumo“ pastaruoju metu su užsienio šalių lyderiais susitinka itin retai, o jeigu tai pavyksta, tai tik dėl regioninių reikalų ir karo Ukrainoje klausimų sprendimo, ar priimdamas garbius svečius iš egzotiškų valstybių. Šįkart Kremliuje apsilankė Bisau Gvinėjos prezidentas Sissoco Embalas, kuris tuo pat metu eina ir Vakarų Afrikos šalių ekonominės bendruomenės pirmininko pareigas.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas atleido iš pareigų transporto ministro pavaduotoją Aleksandrą Suchanovą. Skelbiama, kad valdininkas išėjo iš darbo savo noru, tačiau būtent jis buvo atsakingas už „transporto saugumą“ šalyje. Jau anksčiau televizija RBK skelbė, kad A. Suchanovas gali palikti savo postą dėl spalio 9-ąją įvykdyto Krymo tilto sprogdinimo.

Rusijoje regioninis vadovas pasigyrė, kaip aprūpinami į frontą siunčiami rezervistai. Savo paskyroje jis paviešino nuotraukas, kurios būsimi kariai parodyti su miegmaišiais ir dešros paltimi rankoje. Vladimiro srities Radužnyj miesto administracijos vadovas savo „Vkontakte“ paskyroje spalio 20-ąją paviešino „atsisveikinimo“ nuotraukas, kuriose parodyta, kad valdžia surinko reikiamus buityje daiktus ir išsiuntė mobilizuotuosius į kariuomenės stovyklą Kovrovo mieste.

Ukrainoje dėl rusų raketų atakų dalis miesto lieka be elektros ir vandens. Žmonės yra priversti slėptis slėptuvėse, tačiau ir jose galima išvysti žmones, kurie nepraranda vilties. Visai neseniai buvo paviešintas jautrus vaizdo įrašas, kuriame vyras grojo smuiku kitiems ukrainiečiams. Vaizdo įraše, kurį tviteryje paskelbė Ukrainos gynybos ministerija, matyti, kaip vyrui grojant aplink susėdę dešimtys žmonių šviečia telefonu.

Nuo tada, kai Vladimiras Putinas vasario 24 d. įsakė savo karinėms pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, sklando patys įvairiausi gandai apie jo sveikatos būklę. Apie jo pablogėjusią sveikatą išduoda ir tam tikri požymiai. Savo „Twitter“ paskyroje – „Kyiv Post“ reporteris Jasonas Jay Smartas – paviešino kadrus, kuriuose matyti, kad ant V. Putino rankos yra žymė.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad derybos tarp Maskvos ir Kyjivo neįmanomos tariamai dėl Ukrainos pozicijos. Dalį šalies teritorijos okupavę rusai patyrė milžiniškų karinių nuostolių, todėl pastaruoju metu vis įnirtingiau reikalauja derėtis, tačiau neatsisako savo anksčiau išdėstytų ultimatumų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sako neprarandantis vilties surengti Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą, skirtą karui užbaigti, ir pabrėžė, kad abu lyderiai esą pakeitė savo pozicijas dėl derybų.

Rusijoje tęsiasi mobilizacijos istorijų viešinimas, kuomet į frontą Ukrainoje patenka pagal pačios Rusijos karinės vadovybės nurodymus net neturėję būti asmenys. Vienas rusų IT specialistas buvo iškviestas į karinės prievolės tarnybą „pasitikslinti duomenų“, o jau po savaitės žuvo artilerijos pabūklų apšaudymo metu fronte. „Raiffaizenbank“ dirbęs 33-ejų programuotojas Timuras Izmailovas spalio 7-ąją buvo nukautas Ukrainoje, patekęs į artilerijos pabūklų apšaudymą, skelbiama „Dožd“ duomenimis.

Ketvirtadienį lankydamasis poligone Riazanėje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė visą spektaklį – jis puolė ant žemės pademonstruoti savo snaiperinių „gebėjimų“. Invaziją į Ukrainą pradėjęs Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienį kartu su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu apsilankė mobilizuotųjų poligone Riazanės srityje, Rusijoje.

Vladimiro Putino sprendimas paskelbti karo padėtį „aneksuotose“ Ukrainos teritorijose rodo, kad jo teiginys, esą žmonės nori prisijungti prie Rusijos, yra melas, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Valstijos. „Prezidentas Putinas aneksavo šiuos regionus teigdamas, jog šiuose regionuose yra individų, taip smarkiai troškusių gelbėtis nuo Ukrainos valstybės, kad net norėjusių prisijungti prie motinos Rusijos“, – reporteriams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Dabar Putinas.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo Stanfordo universiteto Hooverio instituto tinklalaidėje „Battlegrounds“, kurioje kalbėjosi su jos vedėju gen. ltn. Herbertu Raymondu McMasteriu, buvusiu JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais, Hooverio instituto vyresniuoju bendradarbiu. Pokalbyje dėmesys skirtas Europos saugumui Rusijos karo Ukrainoje kontekste, tarptautine teise grįstos globalios sąrangos išsaugojimui ir demokratijų solidarumui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Norvegijoje už bepiločio orlaivio pilotavimą Svalbarde sulaikytas buvusio Rusijos geležinkelių vadovo, vieno artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygių, Vladimiro Jakunino sūnus Andrejus. Rusijos pasą turintis ir Italijoje gyvenantis 47-erių A. Jakuninas kartu yra ir Didžiosios Britanijos pilietis bei vienas iš „Venture Investments & Yield Management“ fondo įkūrėjų.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi trečiadienį atsidūrė po padidinamuoju stiklu dėl savo „atgaivintos“ draugystės su Vladimiru Putinu – paviešintame garso įraše jis giriasi gimtadienio proga Rusijos lyderio dovanota degtine ir išreiškia susirūpinimą dėl karinės paramos Ukrainai. Jo patarėjai tvirtino, kad politikas buvo klaidingai suprastas, tačiau skandalas gali sukelti keblumų S. Berlusconi koalicijos sąjungininkams, formuojantiems naują vyriausybę po praėjusį mėnesį įvykusių rinkimų.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra „nepaprastai sunkioje padėtyje“ Ukrainoje ir kad jam nebeliko daug galimybių, tik bandyti brutaliai priversti civilius pasiduoti. „Galvoju, kad Vladimiras Putinas atsidūrė nepaprastai sunkioje padėtyje“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas. „Atrodo, kad vienintelė jam prieinama priemonė yra brutaliai versti atskirus Ukrainos piliečius, bandyti įbauginti juos ir priversti pasiduoti.

Dabar vis garsiau kalbama apie tai, kokias pasekmes Rusijos kariniai veiksmai turės Ukrainos gamtai ir žmonėms. Kaip karas susijęs su žmonijos nuolat daroma žala aplinkai – ekocidu, savo požiūrį meninėmis priemonėmis išsakė žymus visuomenininkas, gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas Giedrius Bučas. Iniciatyvos „Už švarią Lietuvą!“ lyderis G. Bučas pristato koliažą iš pakelėse surinktų nuorūkų „OKUROK“ (rus. nuorūka). 970 x 680 mm koliažą sudaro 883 vnt.

Per Rusijos Federacijos saugumo tarybos posėdį trečiadienį Vladimiras Putinas pareiškė okupuotose Ukrainos teritorijose įvedantis karinę padėtį. Šiuo metu Rusija yra neteisėtai aneksavusi rytų Ukrainoje esančias Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“, dalį pietų Ukrainoje esančių Zaporižios ir Chersono sričių. Būtent šiose srityse ir įvedama karinė padėtis.

Internautai dalinasi vaido įrašu, kuriame užfiksuota Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną keikianti ir dainuojanti papūga.  Ukrainos naujienų agentūra UNIAN savo „Telegram“ kanale pasidalino vaizdo įrašu, kuriame kalbanti papūga dainuoja tokius žodžius: „Putin ch**lo, la la la la la“. Tuomet papūga dar pacaksi, pakrypuoja ir pasako „Slava Ukraini“....

Lūžio Ukrainos fronte akivaizdoje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priverstas imtis kraštutinių priemonių: neteisėtų „referendumų“, „dalinės“ mobilizacijos, naujo karo vado paskyrimo ir smūgius Ukrainos kritinės svarbos infrastruktūros objektams („už Krymo tiltą“). Tačiau visos šios priemonės vargu ar padės jam pasiekti užsibrėžtų tikslų kare, įsitikinusi RAND ekspertė Rusijos gynybos ir saugumo klausimais Dara Massicot.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė sako, kad Baltijos šalių siūlomas steigti Specialusis tribunolas Rusijos vadovų nusikaltimams Ukrainoje tirti svarbus kaip institucija, kuri „pavadintų Putiną nusikaltėliu“ ir išduotų jam arešto orderį. LRT antradienį ji sakė nepritarianti svarstymams, kad ši institucija būtų tik simbolinė.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir grasina pradėti branduolinį kartą, įvairūs ekspertai abejoja, kad šalies politinis elitas, oligarchai ir kariuomenės generolai liktų abejingi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vladimiro Putino rankose – ne tik masinio naikinimo ginklas. Karą pralaimintis Rusijos prezidentas gali duoti įsakymą sukelti pačią didžiausią kada nors pasaulyje įvykusią branduolinę katastrofą.

Rusijai nenustojant grasinti branduoliniu ginklu, ekspertai sako, kad tokio ginklo panaudojimo galimybės, žinoma, yra, bet nėra itin didelės. O ir pati Rusija, bei jos vadovas Putinas, vargu ar nori mokėti tokio ginklo panaudojimo kainą. Tiesa, tai, kad Putinas greičiausiai blefuoja kalbėdamas apie branduolinį smūgį, nereiškia, kad galima nekreipti dėmesio į jo žodžius. Ignoravimas gali būti toks pat pavojingas, kaip ir baimė.  Portalo bernardinai.

Vis daugiau karo ekspertų yra įsitikinę, kad branduolinis ginklas, kuriuo grasina Vladimiras Putinas, yra tiesiog bandymas išgąsdinti Vakarus. Tačiau Rusijos prezidentas galėtų imtis kito, jam saugesnio varianto – pulti atomines elektrines. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Rusija grasina pražūtingiausiais ginklais pasaulyje – branduoliniais. Tokiu atveju specialistai piešia kone apokaliptinę pasaulio pabaigą.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadas Oleksijus Danilovas ir „Gulagu.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas faktiškai vienu metu paskelbė informaciją, kad Kremliuje jau vyksta įtakos sferų persidalijimo procesas arba jis jau visai netrukus gali prasidėti. O. Danilovo teigimu, Rusijoje yra mažiausiai keturios viena kitai nepavaldžios kariuomenės. Šoigu, Kadyrovas, „Rosgvardijos“ vadas Zolotovas ir „Vagner“ savininkas Prigožinas Rusijoje turi savo asmenines kariuomenes.

Kai aneksavęs dar neužgrobtas Ukrainos sritis Vladimiras Putinas prabilo apie branduolinės bombos panaudojimą, Vakarai šį Rusijos vadovo grasinimą įvertino rimtai. Amerikiečių strategai dar kartą ėmė modeliuoti branduolinio karo scenarijus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Karo ir apokaliptinių scenarijų specialistai neslepia, kad šiuo metu gyvename laikmetyje, kai branduolinio ginklo panaudojimas yra arti realybės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį atskleidė jau mobilizuotų rusų skaičių (222 tūkst.) ir patvirtino, kad dalis jų jau „atlieka karines užduotis“, bei pripažino, kad be mobilizuotųjų indėlio išlaikyti fronto linijos nepavyks. Mobilizacijos pradžioje Rusijos karinė vadovybė žadėjo, kad mobilizuojami rezervininkai „saugos užnugarį jau okupuotose teritorijose“ ir į frontą nebus metami.

Kai šią savaitę Vladimiras Putinas pradėjo raketų atakas, nukreiptas į Ukrainos miestus ir svarbiausią infrastruktūrą, atrodė, kad toks žingsnis atgaivino ir pradžiugino kietosios linijos šalininkus, reikalavusius ryžtingesnių veiksmų. „Bėk, Zelenski, bėk“, – džiūgavo Ramzanas Kadyrovas.

Prancūzijos prezidentūra ketvirtadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą sukurti naują „dujų centrą“ Turkijoje, per kurį dujos būtų tiekiamos Europai, pareikšdamas, kad toks pasiūlymas yra „beprasmis“.  „Nėra prasmės kurti naujų infrastruktūrų, kurios leistų importuoti daugiau rusiškų dujų“, – pažymėjo prezidentūra.  V. Putinas pateikė pasiūlymą Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui per asmeninį susitikimą, įvykusį ketvirtadienį Kazachstane.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarą, kad Maskva destabilizuoja Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą. „Emmanuelio Macrono pareiškimus, kad Rusija neva naudojasi Kalnų Karabacho konfliktu Pietų Kaukazui destabilizuoti, laikome piktinamais, absoliučiai nepriimtinais“, – per platformą „Telegram“ pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Autoritetingas JAV leidinys „The Washington Post“ surinko anoniminius „Rusijos elito“ – stambiųjų verslininkų ir valdininkų – pasisakymus apie dabartinę situaciją Rusijoje ir ateities perspektyvas. Bendra jų visų nuotaika – „išsekimas ir depresyvumas belaukiant prastėjančių politinių ir ekonominių sąlygų“. V. Putino vykdoma karo Ukrainoje eskalacija matoma tik kaip bandymas atidėti augančių nesutarimų klausimo sprendimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinką pavadino „šunyčiais, kurie išgeria 50 gramų degtinės ir šaukia: „Mes rytoj panaudosime branduolinį ginklą!“ Jis taip pat perspėjo apie tolimesnius Rusijos ketinimus kėsintis į Europos energetinį saugumą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad šalies karinės doktrinos nenumato branduolinio ginklo panaudojimo, jeigu Rusija nuspręstų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje. „Mūsų doktrina remiasi fundamentaliais tautos interesais, ir jie labai aiškiai deklaruoti. Jeigu Ukrainos teritorijoje būtų panaudotas branduolinis užtaisas, tai tie interesai nebūtų pažeisti“, – cituojamas jis interviu „France 2“ metu.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka savo kolegai iš Rusijos 70-ojo gimtadienio proga padovanojo sertifikatą traktoriui, administracija įteikė atvirutę, o Tadžikistano prezidentas su savimi atsivežė kalną moliūgų. Portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptarė dovanas Rusijos vadovui ir pabandė atsakyti į klausimą, kodėl A. Lukašenka pasirinko vežti sertifikatą, o ne patį traktorių.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip po susitikimo su Rusijos režimo lyderiu Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas išeina vilkėdamas V. Putino paltą. Kad V. Putinas paskolino JAE prezidentui savo drabužį, patvirtino pats Kremlius. „Čia yra tam tikrų dėmesio gestų, kurie visiškai atspindi abipusį lyderių požiūrį“, – rusų agentūra „TASS“ cituoja Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Spalio 11-ąją Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė apie jauno vyro mirtį viename iš dalinių mobilizuotiesiems. Netrukus vietos valdžia pareiškė, kad jis kartu su dar vienu kariu dalinyje vartojo narkotines medžiagas ir mirė nuo perdozavimo. Mobilizuotasis 27-erių Snežinsko gyventojas Maksimas Rodionovas pateko į 32-ąjį karinį miestelį Jekateriburge. „Podjom“ skelbiama, kad jaunas vyras išvakarėse „atėjo į medicinos centrą ir pasiskundė dėl savijautos“. „Ten jam sustojo širdis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvavo verslo forume „Rusijos energetinė savaitė“ ir pateikė keletą savo minčių energetikos ir tarptautinės politikos klausimais. Jis akcentavo, kad toms šalims, kurios apribos „viršutinę“ naftos pirkimo kainą, naftos Rusija nepardavinės.

Maskvoje vyrai masiškai renkasi privačias studijas, vos Vladimiras Putinas rugsėjo 21-ąją paskelbė apie „dalinę“ mobilizaciją ir paaiškėjo, kad universitetų studentų į frontą kol kas neims. „Ostorožno, Moskva“ naujienų kanalas telegrame skelbia, kad privatus universitetas „Sinergija“ Maskvoje yra perpildytas. Auditorijose – faktiškai vien vyrai. Taip pat buvo paviešintos ir kelios fotografijos iš mokymosi įstaigos, kuriose matyti, kad didelė dalis „studentų“ – įmitę šaukiamojo amžiaus vyrai.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai po derybų apie Ukrainą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį pareiškė, kad atsakingu už masinius raketų smūgius, kurie pastaruoju metu buvo suduoti įvairiems Ukrainos miestams, įskaitant sostinę Kyjivą, laikys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Griežčiausiai smerkiame šiuos išpuolius ir primename, kad beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – rašoma po vaizdo konferencijos paskelbtame G-7 pareiškime.

Rusija nesiliauja raketomis atakuoti skirtingų Ukrainos miestų. Vieni karybos ekspertai sako, kad tai yra Putino kerštas dėl susprogdinto Krymo tilto, o kiti – kad tai ilgai planuotas režimo veiksmas. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys mano, kad energetikos struktūrų sprogdinimas yra okupantų bandymas palaužti ukrainiečių valią priešintis, o tai parodo, kad Rusija visiškai nesupranta situacijos.