psichologija

Įsimylėti pavasarį – kas gali būti paprasčiau. Ne tik gamta pražysta, bet ir mes žiemos sąstingio atsikratę vis dažniau siunčiame ar gaudome erotinius signalus. Tik ar visus juos tinkamai iššifruojame? Vyriškasis žodynas „Nemėgstu, kai vyras vilki ilgą švarką. Žiūri į tokį ir nesupranti, ką jis tau jaučia“, – draugei skundžiasi blondinė. Šis anekdotas puikiai parodo neverbalinių signalų reikšmę. Gerai, kad ne tik TA kūno dalis gali išduoti, jog vyras pasirengęs flirtui.

Platonas teigė, jog pažinimą visur lydi jausmai; jie viena iš proto dalių. Tačiau tas pats Platonas buvo vienas iš pirmųjų iškėlusių mintį, kad jausmai simbolizuoja primityvesnį, gyvuliškąjį mūsų pradą ir yra nesuderinami su mąstymu. Šią mintį vėliau patvirtino Froidas ir jo pasekėjai. Taigi požiūris, kad emocijos trukdo mąstymui, gyvuoja iki šiol.

Jei skaitote šį straipsnį, vadinasi, esate prie kompiuterio. O jis turi savo darbastalio foną. Kaip žinia, dauguma žmonių nekvaršina sau galvos smulkmenomis ir kompiuterio darbastalį pasilieka tokį, koks jau buvo jame įdiegtas. Arba renkasi tai, ką siūlo jame įdiegta sistema. Tai reiškia, kad arba žmogui nerūpi, kaip atrodo jo darbo stalas, arba žmogus tiesiog tingokas. Bet jei išsirinkote kažką ypatingo – tikrai galite sužinoti ir daugiau detalių apie save. Arba savo kolegą.

Psichologas Owenas Fitzpatrickas interviu ,,Ekonomika.lt" atskleidė, kaip vadovaujantis sėkmingų žmonių elgesio principais pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pasaulyje pripažintas neurolingvistinio programavimo (NLP) meistras airis O. Fitzpatrickas įsitikinęs – kiekvieno iš mūsų sąmonę paveikti visai nesunku. Tereikia pastebėti sėkmingų ir nesėkmingų žmonių elgesio skirtumus. Anot pašnekovo, NLP metodika ypač išpopuliarėjo per krizę – kai efektyvumas tapo brangiausia vertybe.

„Nejaugi darbininkai negali suvokti, kad persidirbdami jie išsekina savo jėgas ir praranda galimybę turėti palikuonių, kad jie yra ilgai išnaudojami tol, kol ateis jų laikas ir nesugebės dirbti jokio darbo, kad būdami absorbuoti ir paversti gyvuliais to vieno vienintelio blogio jie daugiau nebėra žmonės, o tik žmogaus gabalai“ – Šorenas Kierkardas (Soren Kierkegaard) Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia. Praeitoje dalyje trumpai apžvelgėme greitumo žalą bei lėtumo naudą.

Praeitoje dalyje aprašėme baimės esmę. Supratome, kad baimė yra neišvengiama kiekvieno žmogaus egzistencijos dalis, kad į baimę galima reaguoti dvejopai ir kad ji neatsiejama nuo brendimo bei vystymosi. Pirmąją dalį rasite čia. Šioje dalyje aprašysime pagrindines žmogaus baimės formas, kurių yra keturios. Tačiau jas pateiksime alegorija apie harmoningą visatą. Pasirodo, jog žmogus kaip mažyte planeta, besivadovaujanti tais pačiais dėsniais kaip ir mūsų Žemė.

Naujos gyvybės atėjimo į pasaulį paslaptį nuo seno gaubia įvairūs mitai ir prietarai, bet mūsų dienomis, kai visagalė medicina gali tiksliai nuspėti būsimo vaiko lytį, o gimdyme dažnai dalyvauja ir partneris, atrodytų nebelieka dalykų, kurie būtų griežtas tabu.

Ar žinojote, kad žmogaus asmenybės tipai skirstomi ne tik pagal temperamentą, bet ir pagal vyraujančią reprezentuojančią sistemą. Paklausite, kas tai? Ogi visuma žodinės, kūno kalbos, elgesio išraiškos, būdinga žmogui. Kaip pasakoja Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius, psichiatras – psichoterapeutas Raimundas Alekna, neurolingvistinio programavimo (psichologijos šaka) atstovai skiria tris  pagrindinius asmenybės tipus: vizualus, audialus ir kinestetikus.

Paskelbus akciją „Savaitė be patyčių“ už galvų susigriebė ne tik statistikų skelbėjai ar moksleivius auginančios šeimos. Lietuvos vaikai nuo patyčių, pažeminimų, nuolat išgyvenamo psichologinio ir fizinio smurto kenčia labiausiai Europoje. Ne mažesnė patyčia - kai kovai su šiuo visuomenės skauduliu pasitelkiamas tik proginis dėmesys. Problema gilėja Menininkė, geros valios ambasadorė Nomeda Marčėnaitė pripažįsta, kad patyčios mokyklose - itin didelė problema.

Chemijos ir psichologijos mokslų raida Lietuvoje atitinka pasaulinius standartus, tačiau to negalima pasakyti apie fiziką, atskleidė dviejų Europos mokslininkų atliktas lyginamasis mokslo darbų citavimo ir jų publikacijų kiekio tyrimas. Maxo Plancko draugijos Miunchene (Vokietija) mokslo darbuotojas dr.

Neseniai laikraščių antraštės šokiravo atvirumu – nepakentę patyčių iš gyvenimo savo noru per pastaruosius metus pasitraukė net keli vaikai ir jaunuoliai. Šios skaudžios istorijos paskatino pagalvoti apie tuos, kurie kasdien mokykloje ir už jos ribų kenčia bendraamžių patyčias. VšĮ „Vaikų linija“ nuo kovo 21 dienos jau antrąjį kartą organizuoja akciją „Savaitė be patyčių“, kurios metu vyks daug viešų renginių, stengiantis atkreipti dėmesį į šią aktualią problemą.

Žmonės, kurie skundžiasi spaudimu kuo greičiau atlikti užduotis, dažniausiai kaltina per didelį darbo krūvį, šeimą ar net abu. Neseniai mokslininkai išsiaiškino dar vieną streso darbe kaltininką – algos padidinimą. Viename taikomosios psichologijos žurnalo straipsnyje teigiama, kad daugiau uždirbantys asmenys jaučia didesnį spaudimą greičiau atlikti savo darbą.

„Žmonės gyvena ir miršta tokiame pasiutusiame šurmulyje, kad galima pagalvoti, jog nuo to ims ir išprotės“ – Viljamas Dynas Hovelis (William Dean Howells) 1982 m. amerikietis gydytojas dr. Laris Dosėjus (Larry Dossey) sukūrė terminą „laiko liga“. Savo darbuose jis aprašo įkyrų įsitikinimą, kad “laikas slysta iš rankų, jo niekada nėra gana, būtina viską daryti vis greičiau ir greičiau". Šiandien visas pasaulis serga šia liga. Galbūt ir jūs.

Viena iš nuolatinių mūsų iliuzijų yra tikėjimas, jog galima gyventi be baimės. Baimė yra mūsų egzistencijos dalis, atspindinti mūsų priklausomybes ir žinojimą, kad esame mirtingi. Mes tegalime bandyti atskleisti priešingas jai jėgas: drąsą, pasitikėjimą, pažinimą, galią, viltį, nuolankumą, tikėjimą, meilę. Visa tai mums gali padėti sutikti su baimės buvimu, įsigilinti į ją, vis iš naujo ją įveikti. Nors baime ir yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, tai nereiškia, kad nuolat ją jaučiame.

Vaikai – gyvenimo gėlės, mūsų turtas, ateitis, stimulas gyventi, bet pasitaiko atvejų, kai motina, padovanojusi gyvybę kūdikiui, pati ją iš jo ir atima. Lietuvoje 2010 metais užregistruotas vienas naujagimio nužudymo atvejis, 2009 metais – 3, o 2008 – 2. Naujagimiai randami konteineriuose tarp visų atliekų ir šiukšlių.

Lietuvoje auga tik antroji „tikra“ televizijos žiūrovų karta, tačiau negailestingoji statistika byloja, kad beveik visi esame televizijos vaikai, o šios priklausomybės sukeliamos problemos tampa vis aštresnės. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Kaip išsigelbėti? Kalbėti su vaiku JAV psichologai L. Eronas ir R. Huesmanas atliko eksperimentą: Čikagos vaikams aiškino, kad TV programos rodo netikrą pasaulį, kad blogis – smurtas ir agresija – nėra tokie veiksmingi, kaip vaizduoja televizija.

Apie televizijos poveikį vaikų sveikatai visuomenėje diskutuojama jau apie 60 metų – maždaug tiek, kiek egzistuoja pati televizija. Mokslininkai, medikai, pedagogai, psichologai visame pasaulyje atliko tūkstančius tyrimų, kurių rezultatai didžiąja dauguma atvejų įrodė neigiamą besaikio televizijos žiūrėjimo poveikį žmonėms, ypač mažiems vaikams.

Šiame, trijų dalių straipsnių cikle, papasakosime jums apie vaiko temperamentą, kas jo susiformavimui turi įtakos, vaiko brandą bei savigarbą. Remiamės „Vaikų sveikatos enciklopedija“, kurią neseniai išleido „Šviesos“ leidykla.

Šioje dalyje tęsiame apie pokyčius, kurie vyksta kūdikyje įžengiant į antruosius gyvenimo metus. Pirmąją dalį galite rasti čia. Jau vaikšto Vaikas pasiekė tokį etapą, kai ne tik mokosi vaikščioti ir kalbėti, bet kartu keičiasi jo požiūris į pasaulį ir atsakas į jį. Iki šio amžiaus mažylis dar labai nedaug galėdavo paveikti aplinką, jam trūko suvokimo ir įgūdžių, todėl beveik viską turėdavote už jį daryti jūs. Dabar jis jau kur kas ryžtingesnis ir bando būti savarankiškas.

Suaugusiesiems vaikai primena nekaltus, tyrus angelėlius , todėl susidūrę su savo vaikų seksualiniu elgesiu tėčiai ir mamos dažnai išsigąsta ir pasimeta. Tad pristatome antrąją straipsnio dalį. Pirmąją dalį galite rasti čia. Žaidimai, kurie žeidžia 5–7 metų vaikai yra smalsūs, socialūs ir labai lengvai pasiduoda aplinkos įtakai, todėl jų seksualinė sveikata gali būti ypač lengvai pažeidžiama.

Suaugusiesiems vaikai primena nekaltus, tyrus angelėlius , todėl susidūrę su savo vaikų seksualiniu elgesiu tėčiai ir mamos dažnai išsigąsta ir pasimeta. Staiga pasidaro neaišku, kur yra riba tarp to, kas leistina, normalu, ir to, kas neturėtų būti toleruojama. Seksualumą esame pripratę sieti išskirtinai su suaugusiųjų pasauliu, tačiau iš tiesų žmogus jau nuo ankstyvos kūdikystės yra seksualus.

Rodos, dar vakar ji buvo savo tėvelio mažoji princesė, mamytės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Smalsios ir nenustygstančios vietoje, švelnios ir pasitikinčios savo tėvais – tokios būna sveikos mergaitės, kol sulaukia paauglystės. Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai su liūdesiu prisipažįsta, kad jų dukterys labai pasikeitė. Jos tarsi tos pasakų karalaitės, atsikandusios užnuodyto obuolio ar įsidūrusios užkerėta adata, giliai užmiega šimtui metų.

Svajoji apie vyro pagyras bei pagarbą? Nori, kad jis kraustytųsi iš proto dėl Tavęs, bet tau vis kažko pritrūksta? Neatsipalaiduoji drauge su vyru ir jautiesi susikausčiusi? Mes Tau padėsime pasijusti tikra deive. Tik prieš tai turi įsiklausyti į profesionalų teikiamus patarimus Tau! 1. Turi žinoti savo vertę. Taip, SAVO vertę. Tu gali įsigyti gundantį apatinį trikotažą, pasidaryti nuostabų makiažą, bet jei nejusi pasitikėjimo savimi, negalėsi žengti į priekį ir Tau nepavyks tobulėti.

Praeitoje dalyje aprašėme atsivėrimo kitam žmogui riziką, kaip ją sumažinti, supratome kodėl tiek daug žmonių slepia savo jausmus. Pateiktos įžvalgos buvo vertingos ir lengvai pritaikomos praktikoje. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje dalyje pratęsime atsivėrimo tarpasmeniniuose santykiuose temą.

Sėkminga pažintis – kur rasti raktą į ją? Visi mes „pažindinamės“, bendraujame ir slaptai arba atvirai viliamės, kad pažintis bus vaisinga, naudinga, atneš mums įdomių įspūdžių, naujų potyrių ir gal būt net daugiau laimės. Deja ilgiau „vienišaujant“ pradedame daugiau abejoti  ir dažniau nusivilti, nebematome teisingo kelio, forsuojame, dažniau nuliūstame.

Grasinimai suspardyti, suluošinti ar kitaip susidoroti jau tampa socialinę paramą skirstančių įstaigų darbuotojų kasdienybe. Tie valstybės žmonės įpareigoti virš skurdo ribos atsidūrusiems pašalpų gavėjams pranešti, kad parama nebepriklauso. O tokia žinia gali bet kurį žmogų išvesti iš pusiausvyros. Įtūžo negavęs pašalpos Pirmadienio popietę Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įsisiautėjęs 54-erių bedarbis svaidėsi grasinimais nušauti jam neįtikusią įstaigos darbuotoją.

Praeitoje dalyje aprašėme, kaip susidaro užburtas ratas, į kurį patenka visi daug savivertės neturintys žmonės. Taip pat nurodėme, jog viskas ką mums reikia daryti, jog nepakliūtumėm į šį ratą – atskirti faktus nuo interpretacijų. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje dalyje aptarsime kaip dar mums gali pakenkti savivertės trūkumas. Aptariamas aukos vaidmuo, nereikalingas tobulybės siekis bei aplinkiniai, kurie mums neretai pakenkia, nors galutinį tašką padedame patys.

Myliu kaip dūšią, krečiu kaip grūšią – tokios liaudies išminties tikrai negalima priskirti „išminties“ kategorijai, ypač jei ta meilė ir kratymas taikomi vaikams. Iš šono žvilgtelėjus atrodo, kad papurtyti besiožiuojantį vaiką – kur kas humaniškesnis būdas jį sudrausminti nei pliaukštelėjimas ranka per sėdynę. Ir vis dėlto ar taip yra iš tiesų? Pasak specialistų, nei vienas, nei kitas būdas kaip auklėjimo priemonė visiškai netinkami.

Valandėlę vaikas bus paklusnus, meilus, o kitą jis jau klyks per visą rajoną, kai bandysite pasodinti į vežimėlį. Gali būti sunku tai ištverti, tačiau nesinervinkite – nereikia iš savo mažylio per daug reikalauti. Turi praeiti šiek tiek laiko, kol jis išmoks valdyti savo jausmus. Šis straipsnis yra paremtas neseniai išleista knyga „Vaikas auga. Mėnuo po mėnesio“, kurią parašė pediatrė Su Laurent kartu su šeimos gydytoju Peter Reader. Ją išleido „Alma Littera“ leidykla.

„Atsipalaiduok, negalvok apie nieką, kas yra ar dar bus, mėgaukis akimirka,“ – šnabžda šių dienų kazanova, ir nejučia pradedi galvoti, kad gyvenimas tikrai pernelyg trumpas, laikas bėga žaibiškai, o ištikimybė, emocinis ir dvasinis artumas, prieraišumas ar kitos įskiepytos vertybės, tėra visuomenės primesti pančiai... Meilė šiandien suvokiama kaip investicija, todėl kaskart stengiamasi racionaliai apsvarstyti, ar apsimoka (įsi)mylėti.

Šiandien norėtume pakalbėti apie meilę. Taip taip, vėl apie ją, tik iš medalio pusės. Vis meilės mums per mažai ir meilės mums niekada nebus per daug, bet ar tikrai? Norime pakalbėti apie tas situacijas ir tas meilės formos, kurios atstumia ir dažnai yra nepriimtinos. Prakaituoju iš meilės... Vieni stipriau jaučiame, esame labiau emocingi ir visu savo kūnu mylime, kiti – esame santūresni.

Prieš daug metų mes su žmona ir mūsų trimis dukterimis kažkur važiavome automobiliu, kai viena jų netikėtai paklausė: „ Jūs labiau norėtumėte būti protingais ar laimingais?“ Šią akimirką prisiminiau praeitą savaitę, kai perskaičiau „ Wall Street Journal“ publikuotą Amy Chua straipsnį „Kodėl Kinijos motinos yra geresnės?“. Straipsnis sukėlė komentarų bumą – jų buvo daugiau nei 4000, o socialiniame tinkle „ Facebook“ – daugiau nei 10000. Šis straipsnis – tai A. Chua bestselerio „ Motinos-tigrės ...

Ginčas. Sąvoka „taikdariškas seksas“ – tai ne mitas. Tokia sekso rūšis iš tikrųjų yra, ir ji savotiškai žavi. Įsivaizduokite: karštas ginčas su mergina privertė užvirti kraują, širdis tuoj iššoks iš krūtinės. Taigi, vos tik konfliktas pasiekia apogėjų, jums telieka pasinaudoti akimirka. Aistringi bučiniai, veržlus atsikratymas drabužių ir ugningos glamonės kartu su teigiamomis emocijomis leis išnaudoti ginčo metu atsiradusią energiją ir hormonų audrą.

Tyrinėtojai moksliškai įrodė gana paplitusį posakį, kad „meilė – akla“. Neurobiologė Mara Dirsen išanalizavo smegenų veiklą ir išaiškino, kad romantišką ir motinišką meilę aktyvina viena ir ta pati smegenų dalis. Be to, šios abi meilės dalys „atjungia“ tą zoną, kuri yra atsakinga už smerkimus ir kitų žmonių įvertinimą, rašoma Journal of Experimental Social Psychology . Тokiu būdu žmogus, apimtas meilės, praranda sugebėjimą kritikuoti ar negatyviai vertinti savo susižavėjimo objektą.

Mes, žmonės, esame didingi iš prigimties. Gebame įveikti kliūtis, pasiekti reikšmingų laimėjimų, gerbiame svarbiausias vertybes, patiriame laimę ir dalijamės savo ypatingomis, nepakartojamomis dovanomis su kitais. Trumpai tariant, galime atsakingai kurti visavertį gyvenimą. Deja, užgriuvus gyvenimo negandoms, visa tai pamirštame. Eidami per gyvenimą susiduriame su nesuskaičiuojama galybe situacijų, galinčių sustiprinti mūsų savivertę arba ją sunaikinti.

Dauguma iš mūsų tikriausiai esame girdėję apie pogimdyminę depresiją. Vienos nėščiosios baiminasi tokios būsenos, kitos galvoja, kad tikrai niekad nesusirgs, trečios tiesiog „plaukia pasroviui“, per daug minčių tam neskirdamos. Tad kas yra pogimdyminė depresija ir ar reikia jos bijoti? Iki 85 % mamų po gimdymo jaučia didesnį ar mažesnį liūdesį.

Trimetė Ievutė kartą papasakojo, kad ji labai mėgsta alų ir jį galėtų gerti visą dieną. Kitą sykį porino, kad niekas jos nemyli, visi muša... Nemanykite, kad ji gyvena kokioje nors asocialioje šeimoje. Tiesiog čia susiduriame su tuo, ką vienas pavadintų melavimu, kitas – vaiko fantazijomis. Kaip reikėtų į jas reaguoti ir ką verta žinoti apie vaiko melavimą? Įdomu, kad dažniau meluoja tie darželinukai, kurių intelekto koeficientas aukštesnis.

Ar dažnai mes randame laiko bendraudami net su artimaisiais pasikalbėti apie tai, ką iš tiesų galvojame ir kaip jaučiamės? Daugelis atsakytume: „Ne.“ Kita vertus, vargu ar daug atsirastų žmonių, kurie teigtų, kad niekad nenusvilo santykiuose su kitais dėl pernelyg didelio atvirumo. Tačiau atsivėrimas yra neatsiejama sėkmingų tarpasmeninių santykių dalis. Atsivėrimas, pačia bendriausia prasme, yra savo asmeninių bei biografinių duomenų pranešimas, pasidalijimas mintimis ir jausmais.

„Atsipalaiduok, negalvok apie nieką, kas yra ar dar bus, mėgaukis akimirka,“ – šnabžda šių dienų kazanova, ir nejučia pradedi galvoti, kad gyvenimas tikrai pernelyg trumpas, laikas bėga žaibiškai, o ištikimybė, emocinis  ir dvasinis artumas, prieraišumas ar kitos įskiepytos vertybės, tėra visuomenės primesti pančiai. Meilė šiandien suvokiama kaip investicija, todėl kaskart stengiamasi racionaliai apsvarstyti, ar apsimoka (įsi)mylėti.

Ne visada darbuotojui tiesiogiai leidžiama suprasti, kad jis netinkamas darbe, tačiau egzistuoja požymiai, kurie padės Jums suprasti, kad esate nebepageidaujamas arba Jūsų vieta artimiausiu metu atiteks kitam žmogui. Nepamirškite, kad svarbiausia – mokėjimas išsisukti iš bet kokios situacijos, jei ne nugalėtoju, tai bent jau gražiu išėjimu iš darbo. Neverta suteikti galimybės „geradariams“ patiems Jus atleisti – geriau tai padarykite savarankiškai, savo noru.

Tyrėjai atrado, kad savo kūno stebėjimas sumažina patiriamą skausmą. Tai visiškai prieštarauja žmogaus įpročiui nusisukti, pvz., injekcijos metu. BBC praneša, kad tyrimas, publikuotas žurnale „Psichologijos mokslas“, atskleidžia, kaip žmogaus smegenys sukuria skausmo pojūtį. Tyrimą atliko Londono koledžo universiteto ir Milano Bicocca universiteto mokslininkai. Jame dalyvavo 18 savanorių. Kiekvieno dalyvio ranka buvo dirginama temperatūrą keičiančiu liestuku.

Apie neišvengiamus pokyčius, kai įsčios tampa naujos gyvybės namais: norą nusikratyti atsakomybės už besikeičiantį savo kūną ir drąsą kurti savo unikalią nėštumo istoriją. Apie keistą pirmojo gimdymo matematiką, kai nešiojame vieną, o pagimdome tris žmones, sustiprėjusį ryšį su kūnu ir bauginantį prisilietimą prie to, kas sukūrė mus pačias.

Mokslininkai teigia, kad žmogų pažinti mums tereikia pusę minutės trunkančio įdėmesnio žvilgsnio. Dažniausiai ne aprangos stilius, o veido bruožai pasąmoningai nupiešia nepažįstamojo portretą. Kokie veido ypatumai išduoda mūsų silpnybes ir stipriąsias puses? „Prancūzai sako, kad antro karto padaryti pirmą įspūdį neturėsi“, – teigia veidotyros specialistė Eglė Pelienė. Veido dalių formos, išskirtiniai bruožai atskleidžia būdo ypatybes, kurių nuslėpti nepavyksta.

Bristolio universiteto (D. Britanija) psichologai, vadovaujami daktarės Lindsay St Claire, nustatė, kad stresinėse situacijose kava teigiamai veikia moterų protines galimybes, tačiau vyrų atveju jos poveikis yra priešingas, pranešė „Physorg.com". Tokia išvada buvo padaryta atlikus tyrimus, kuriuose dalyvavo 64 savanoriai. Jie buvo suskirstyti į tos pačios lyties ir to paties amžiaus dalyvių poras.

Bendraujant su uošviais kartais nuo karto atsiranda įvairių nesusipratimų, kuriuos, atrodo, sunku išspręsti, nes neaišku, ką daryti, kad uošviai neįsižeistų, teisingai jus suprastų, o taip pat – atsižvelgtų į jūsų prašymus. Pabandykime apžvelgti įvairias situacijas, kurios iškyla šeimoje, ir galbūt bus lengviau suprasti, kas slypi už girdimų žodžių ir kaip galima į tai atsakyti. Jeigu jie kritikuoja jūsų tvarką ir švarą... Kreipkitės tiesiogiai.

Ar anūkams būtini seneliai? „Turiu du vaikus: dukrai dveji metukai, sūnui – ketveri. Kiek galėjau, auginau vaikus pati, taip pat ateina padėti mano mama. Anytos pagalbos, nors ji gyvena čia pat, aš nenoriu. Ji labai nori padėti, myli vaikus, bet aš pasitikiu tik savo mama, o su anyta išvis nebendrauju. Ir mano vyras, jos sūnus, su savo tėvais nesusitinka. Vaikams apie tuos senelius nieko nekalbam ir jie apie juos nieko nežino. (...) Kad ką bloga apie anytą reikėtų pasakyti – nežinau.

Prisiminkite laiką, kai pirmą kartą pradėjote su kažkuo susitikinėti. Kaip jautėtės? Ko gero, buvo daug romantikos, paslaptingumo, pažadų, tiesa? Buvo daugybė pokalbių ir SMS žinutės kas valandą, norint sužinoti, kaip laikosi antroji pusė. Po 6 mėnesių dingo noras visada žinoti, ką veikia mylimasis. Buvo barnių, tačiau vienas kito supratimas tapo gilesnis. Dar po 6 mėnesių jūsų santykiai apskritai įgijo naują prasmę. Lyginant su pirmu draugystės mėnesiu, daug kas pasikeitė.

„Vyrai ir moterys – tai žmogiškieji magnetai. Jeigu virš šiukšlių krūvos nešime magnetą, jis pritrauks tiktai giminingus niekučius. Taip ir mes nuolatos traukiame prie savęs panašius daiktus ir užmezgame santykius su tais žmonėmis, kurie panašiai mąsto ir turi giminingų idėjų“ – Džosepas Murfis (Joseph Murphy) Kodėl kai kurie žmonės taip lengvai patraukia kitų dėmesį, be vargo susibičiuliauja ir visus sužavi, o kiti lieka nuošalyje? Visiems yra tekę bendrauti su žmonėmis, kurie iš karto pakeri...

Kasmet iš Lietuvos emigruoja 70-80 tūkst. žmonių. Ką palieka jie čia? Tėvus... O, skaudžiausia, vaikus. Psichologai sunerimę - daugėja vaikų ir paauglių, turinčių psichikos sveikatos problemų. Daugėja normalių šeimų, kurios, paliestos emigracijos, nedarbo, tarpusavio nesantaikos, nebeįstengia užauginti ir išauklėti dvasiškai sveikų, laimingų vaikų. Ką daryti, kaip nesužaloti vaiko dvasinės sveikatos, „Respublika“ kalbina psichologė Rasą PRANINSKIENĘ.