nt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų balandžio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Balandį Vilniuje buvo stebimas 0,2% butų kainų sumažėjimas.

Vienas iš didžiausių Graikijos bankų „Piraeus“ padavė naujienų agentūrą „Reuters“ į teismą ir siekia prisiteisti 50 mln. eurų už žalą, kurią patyrė dėl agentūros straipsnio apie nekilnojamojo turto sandorius tarp banko ir kompanijų, valdomų banko valdybos pirmininko šeimos narių. „Piraeus“ į teismą padavė ir naujienų agentūrą, ir straipsnio autorių Stepheną Gray.

Specializuotas loftų vystytojas „Concept Lofts“ per du metus ketina įgyvendinti du naujus loftų projektus Vilniuje. Anot bendrovės vadovybės, šiuo metu baigiamos derybos dėl vieno industrinės architektūros statinio įsigyjimo bei lygiagrečiai vedamos dar su keliais tokių pastatų savininkais. „Per dvejus metus planuojame įgyvendinti du naujus projektus sostinėje, kurie savo koncepcija bus artimi jau išvystytam Soho Lofts projektui.

Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis užsitęs iki 2013 metų pabaigos, o būsto kainos artimiausiais metais nesikeis. Taip mano didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų. 2012 m. balandį atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (63,6 %) vadovaujančias pareigas užimančių bankų darbuotojų įsitikinę, kad šalies nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo neverta tikėtis iki pat 2013 m. pabaigos.

Kas penktam Lietuvos gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokesčiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc., prieš kurį taip aktyviai protestuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad atšilus orams padidėja susidomėjimas lietuviškomis sodybomis. Šiuo metu jų vidutinė kaina Lietuvoje siekia 130 tūkst. litų, o už brangiausiai parduodamas prašoma beveik 3 mln. litų. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, balandžio mėnesį išanalizavęs beveik 1,4 tūkst. Lietuvoje parduodamų sodybų skelbimų.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir JAV magnatas Donaldas Trumpas susitikę sekmadienį Gruzijos Juodosios jūros kurorte Batumyje aptarė planuojamą 47 aukštų prabangių apartamentų dangoraižio statybą. Dangoraižio „Trump Tower Batumi“ statybą planuojama užbaigti 2013 m. pabaigoje arba 2014 m. pradžioje. Stovėdami didelio plakato, vaizduojančio planuojamą dangoraižį, fone, M. Saakašvilis ir D. Trumpas negailėjo vienas kitam gerų žodžių.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos pirmininku – prezidentu naujai dvejų metų kadencijai išrinktas „Eika“ direktorius Robertas Dargis. Tai penkta R. Dargio kadencija asociacijoje, kuriai jis vadovauja nuo pat įkūrimo 2004 m. Dešimties narių valdyba taip pat pasipildė dviem naujais nariais – “Inreal valdymas„ vadovu Gediminu Pruskumi ir “YIT Kausta“ vadovu Kęstučiu Vanagu.

Per 2012 metų pirmąjį ketvirtį naujų butų pasiūla Vilniuje išaugo net 28 %. “Per pirmus tris šių metų mėnesius rinką papildė daugiau nei 600 naujų butų 8 projektuose įvairiose Vilniaus vietose." – skaičiuoja UAB „Eika“ rinkos analitikas Tomas Žiaugra. Nekilnojamojo turto  vystytojai šiuo metu Vilniuje siūlo įsigyti apie 2100 naujos statybos butų. Pasak T. Žiaugros, beveik pusę pasiūlos sudaro nauji butai dar tik statomuose daugiabučiuose.

Kovą Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebėtas sujudimas – sudaryta per 8 tūkst. NT pirkimo sandorių. Daugiau nei pusė jų (4,6 tūkst.) buvo žemės sklypų perleidimai. Kodėl žemės sklypai sulaukė daugiau dėmesio, specialistai vardijo skirtingas priežastis. Vieni teigė, kad ši tendencija nėra netikėta, nes sklypų rinka jau kurį laiką rodė atsigavimo ženklus. Be to, ganėtinai įprasta, kad visa NT rinka suaktyvėja pavasarį.

Šį savaitgalį vykstančioje statybų ir remonto parodoje „Resta“ organizacijos „Versli Lietuva“ atstovai siūlo statybų verslo sektoriaus atstovams susidomėti Skandinavijos rinkos galimybėmis. Pasak ekspertų, Lietuvos verslininkai gali būti konkurencingi Skandinavijos privačiame ir viešajame sektoriuose.

Prieš keletą metų jie žadėjo kelti baigtuvių vainikus ant stogų ir kviesti apsigyventi naujakurius. Prasidėjo sunkmetis ir šių nekilnojamojo turto projektų plėtotojai sustojo tarsi įbesti: vietoj langų žioji kiaurymės, stogai neuždengti, sienos nepastatytos, būstai neįrengti. Beveik visi šie projektai turi vieną ypatybę – jie buvo pradėti plėtoti prieš pat nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimą – 2007–2008 metais.

Lietuva yra stipri gamyboje, inovacijų kūrime, tačiau mums trūksta vadybinių gebėjimų, Norvegijos prekybos rūmų surengtame seminare investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) tema sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Jo teigimu, dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių ūkio ministerijos uždavinių išlieka užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimas. „Vienas iš mūsų tikslų – Lietuvos prekinio ženklo garsinimas. Vienas iš būdų tai daryti – pritraukti investicijas į Lietuvą.

Europos nekilnojamojo turto (NT)  sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams, teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas.

Ar ieškantiesiems svarbus metų laikas, kai norima pirkti arba nuomotis nekilnojamąjį turtą? Kokiu metų laiku būsto ieškantieji labiausiai domisi nekilnojamuoju turtu? Remiantis portalo Aruodas.lt atliktos apklausos ir skelbimų statistikos duomenimis, analizuota, ar metų laikas turi įtakos būsto ieškančiųjų nuomonei pirkti ar nuomotis ir savininkų sprendimui parduoti arba išnuomoti. Beveik pusė (43 proc.

Negalutiniais duomenimis, šių metų kovą pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei vasarį. Registrų centro duomenimis, pernai kovą buvo įsigyti 7215 nekilnojamieji daiktai, 2010 m. kovą - 6265, 2009 m. kovą - 5282, o 2008 m. kovą – 7655 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus. Daugiau nei pusę visų šių metų kovo mėnesį įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė žemės sklypų perleidimai.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Už nuomojamą dviejų ar trijų kambarių butą mokėti tūkstantį litų per mėnesį yra įprasta praktika, tačiau pasitaiko skelbimų, kuriuose nurodomos ir penkiaženklės sumos. Šiuo metu daugiausiai brangių butų nuomojama Vilniaus senamiestyje, o vieno iš jų mėnesio kaina siekia net 12 tūkst. litų. Nemažiau įspūdingos kainos ir Klaipėdoje – 5 tūkst. litų, Kaune – 4 tūkst. litų. Tokios prabangių butų nuomos tendencijos pastebėtos, įvertinus lankomiausio nekilnojamo turto skelbimų portalo Domoplius.

Lietuvoje nerasite nė vienos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės, kuri masiškai nuomotų būstą gyventojams. NT plėtotojai tikina, kad tam trukdo bloga mokestinė sistema ir nekultūringi nuomotojai. Gyvenamąsias patalpas nuomojantys NT plėtotojai už nuomą turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), nekilnojamojo turto ir pelno mokesčius. Gyventojams, norintiems oficialiai nuomoti būstą, užtenka įsigyti patalpų nuomos verslo liudijimą, kurio mokestis metams siekia 1 440 litų.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet atsigaus, o planuojamos komercinių ir gyvenamųjų naujų patalpų statybų apimtys Lietuvoje šiemet bus didesnės negu Latvijoje ar Estijoje, mano „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. „Po rekordiškai prastų metų modernių verslo patalpų rinkoje šiemet laukia atsigavimas, ypač Lietuvoje.

Prieš trejetą metų siautęs ekonominio nuosmukio viesulas komercinių patalpų rinkoje išsisklaidė. 2011 metais biurų nuomos kainos pakilo didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, išanalizavęs daugiau nei 9 tūkst. šiuo metu esančių komercinių patalpų nuomos skelbimų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė nepakito. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia. Vilniuje, po praeitų metų pabaigoje ir šių metų sausį fiksuoto butų kainų mažėjimo, vasarį jau buvo užfiksuotas 0,2% kainų ūgtelėjimas. Tuo tarpu Kaune stebimas 0,4% kainų sumažėjimas.

Bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu  atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos senjorai, palyginti su darbingo amžiaus šalies gyventojais, turi daugiau nekilnojamojo turto. Be to, kaupdami savo turtą vyresnio amžiaus žmonės labiau vertina daiktus ir kitas materialines vertybes, o ne pinigus. Sukauptas turtas ir pajamos leidžia pensininkams jaustis saugesniems už darbingo amžiaus Lietuvos gyventojus.

Praėjus itin svarbų etapą buto pirkimo procese, dar laukia kelios savaitės paruošiamųjų darbų iki sutarčių pasirašymo. Beje, susiruošus imti paskolą ir pirkti namą ar butą, reikia sutaupyti ne tik užstatui, bet ir turėti nemažą sumą įvairiausiems mokesčiams. Šiame Anglija.lt straipsnyje – būtent apie tai, kiek, kam ir už ką reikia mokėti.

Ilgai džiaugtis dėl to, kad pardavėjas sutiko parduoti butą už mūsų pasiūlytą kainą, neteko – tą laimę greit užtemdė rūpesčiai dėl advokatų ir paskolos galutinio patvirtinimo. O dėl dar vieno dalyko negalėsime būti ramūs iki apsikeitimo sutartimis – pasirodo, pardavėjas turi neribotą teisę bet kada nutraukti susitarimą... Iki galutinio patvirtinimo – kelios savaitės Tą pačią dieną, kai gavome teigiamą atsakymą iš pardavėjo, kreipėmės į savo finansų konsultantą.

Yra trys pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklausys, kaip plėtosis NT rinka Lietuvoje 2012 metais – makroekonominė situacija, bankų finansavimo politika ir vidaus vartojimas. Kaip prognozuoja NT rinkos specialistai, nors šalies ūkio augimas lėtės, šalies potencialas ilgalaikėje perspektyvoje išlieka didžiulis. „Pramonės sektorius gali nustebinti“, – surengtuose spaudos pusryčiuose sakė bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Dauguma – 94 proc.– šalies gyventojų per ateinančius 12 mėnesių neketina įsigyti nekilnojamojo turto (NT), 4 proc. gyventojų yra neapsisprendę, 2 proc. teigia ketinantys įsigyti nekilnojamojo turto. Iš pastarųjų šiek tiek mažiau nei trečdalis respondentų ketina pirkti sklypą , šiek tiek daugiau nei penktadalis ketina įsigyti butą, dešimtadalis - gyvenamąjį namą. Panaši dalis ketina įsigyti sodą ar sodybą.

Po trejus metus trukusio nuosmukio 2011 m. Europos statybų sektorius beveik stabilizavosi. Tarptautinės verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ duomenimis, nuosmukio metu sektoriaus veiklos apimtys sumažėjo 17% ir grįžo į 1998 m. lygį.

Šiukšlių maišais apdėliotos garažo durys. Ant kelio besivoliojantis įskilęs televizorius. Žole apaugęs sodas. Nutrupėję durų dažai. Taip šiuo metu atrodo ispaniško stiliaus vila prabangiame Beverly Hills rajone (Kalifornijos valstija), kurių savininkai kadaise ją įsigijo už beveik septynis milijonus JAV dolerių. Būstas tuščias. Sveiki atvykę į banko nusavintų namų kvartalą. Beverly Hills stiliumi.

Žemdirbiams sunku suvokti, kodėl turint išsamius šalies dirvožemių našumo duomenis dirbamą žemę nuspręsta apmokestinti pagal rinkos vertę. Senas žemės vertinimo tradicijas išsaugojusi Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, sukaupusių išsamią informaciją apie visos šalies dirvožemius. Neseniai išleista grupės mokslininkų parengta monografija „Lietuvos žemės našumas“, kurioje pateiktas atnaujintas žemės našumo vertinimas.

Kasmet užsieniečiai Lietuvoje įsigyja iki pusantro tūkstančio žemės sklypų ar pastatų. Pastebima, kad šalies NT ypač susidomėjo baltarusiai. Biržų rajono Natiškių kaimas – viena atokiausių rajono gyvenviečių. Sovietmečiu kolūkių statyti daugiabučiai neprižiūrimi virsta griuvėsiais. Juose gyvenę žmonės išsikraustė į didesnius miestelius. Liko ūkininkaujantieji ir kantriausieji. Tačiau palikti geresni, bet pigūs butai tušti neliko. Juos čia perka Baltarusijos gyventojai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad mokesčių mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys – 2011 m. nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaraciją apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms turi pateikti ir mokestį sumokėti iki šių metų vasario 1 dienos.

Būsto paskolų rinkoje skandinavų bankai klientams bruka naują jauką, rašo „Respublika“.  Potencialius buto ar namo pirkėjus bandoma įtikinti, kad atėjo laikas, kai gyventojams yra kur kas geriau skolintis litais nei eurais. Esą paskolos nacionaline valiuta taip atpigo, kad tapo pigesnės už kreditus bendrais europiniais pinigais. „Respublikos“ kalbinti finansų analitikai neabejoja, kad tai yra dar vienas bankų sūris pelėkautuose.

Praėjusiais metais dažniausiai parduodami butai Vilniuje nesiekė 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų. Išanalizavęs metinius skelbimų duomenis, 2011 m. parduodamų butų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt. Sostinėje brangiausi – Senamiestis ir Užupis Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.

Vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką nekilnojamojo turto (NT) vertei yra vieta. Dviejų vienodų, bet skirtinguose miesto rajonuose esančių objektų kaina gali skirtis keletą kartų. Centrinė miesto dalis, senamiestis bei išskirtiniai kraštovaizdžiai paprastai yra laikomi patraukliausiomis bei paklausiausiomis vietomis. Atitinkamai, NT kainos šiuose vietovėse yra vienos didžiausių.

„CIE Automotive China“ prezidentas Johnas Mackas įsitikinęs, kad greitai Lietuvoje gali pradėti kilti kinų automobilių gamyklos. Užaugęs Biržuose, vėliau emigravęs į Australiją, šiuo metu pastaruosius septynerius metus Kinijoje gyvenantis J. Mackas, „CIE Automotive China“ prezidentas, mano, kad Baltijos šalys yra itin patrauklios Kinijos gamykloms, tačiau Lietuva turės prisitaikyti prie kultūrų skirtumų, antraip jai gresia dinozaurų likimas.

Išankstiniais Registrų centro duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį nekilnojamojo turto (NT) rinka patyrė metų pabaigai būdingą suaktyvėjimą. NT dovanojimo sutarčių skaičius metų pabaigoje augo proporcingai bendram rinkos aktyvumui. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, negalutiniais duomenimis, Lietuvoje buvo sudarytos 8766 NT pirkimo-pardavimo ir 2576 NT dovanojimo sutartys.

Naujakurių bendruomeniškumo skatinimas yra didžiulis nekilnojamojo turto plėtros bendrovių potencialas, kuris Lietuvoje mažai išnaudojamas. Bendruomenes tiriantys specialistai teigia, kad į naujos statybos namus ar kvartalus besikeliantys žmonės yra ypač suinteresuoti sukurti stiprią bendruomenę, nes tai reiškia ir jų perkamo naujo gyvenimo kokybę.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Seimas trečiadienio popietę nenumatytame posėdyje toliau svarstė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą ir jam pritarė. Pritarę įstatymo projektui po svarstymo, parlamentarai priėmė šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 21 parlamentaras. Seimo nariai A. Endzinas ir A. Kašėta siūlė atsižvelgti, kad dalis brangaus turto turėtojų dar gali būti neišmokėję paskolų, todėl jų turimo turto vertė realiai yra mažesnė.

Apie paramą smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje kalbama nuolat. Ypač prieš naujus valdžios rinkimus imama deklaruoti, kad šiam verslininkų sluoksniui reikia teikti prioritetą. Mat nuo jo klestėjimo priklauso, ar mūsų šalyje plėsis ir įsitvirtins vidurinioji klasė – kiekvienos valstybės gerovės ir klestėjimo matas. Bet pasiturinčių žmonių sluoksnis pas mus nedidėja. Vis daugiau tautiečių vos suduria galą su galu ir imtis savojo verslo nėra linkę.

Vis daugiau europiečių savo sutaupytus eurus siekia investuoti į, jų nuomone, saugesnes sritis, baimindamiesi, kad bendroji valiuta neatlaikys euro zonos krizės. Neįvardintas pasaulinei grupei priklausantis investicijų brokeris, dirbantis bent su 5 mln. JAV dolerių dydžio investicijomis, sako, kad vis daugiau jo klientų siekia atsikratyti euro.

Priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, kur būsto kainos sparčiai auga, Lietuvoje ir Lenkijoje jos toliau mažėja, rodo pasaulinė nekilnojamojo turto apžvalga. Britų bendrovė „Gobal Property Guide“, teikianti patarimus investuotojams į nekilnojamąjį turtą, paskelbė trečiojo metų ketvirčio pasaulio rinkos apžvalgą ir konstatavo, kad rezultatai buvo silpni. Trečiąjį ketvirtį būsto kainos sumažėjo 25 valstybėse iš 44-ių, kurių statistika nagrinėjama, o padidėjo 19-oje valstybių.

Finansų ministrės I. Šimonytės teigimu, visi „Snoro“ indėlininkai, kurių indėlių suma neviršija draudžiamosios 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt) sumos, turėtų atgauti savo pinigus dar šiemet.  Vyriausybė informuoja, kad jau pasirinks banką, per kurį indėlininkai atgaus pinigus. Skaičiuojama, kad visus indėlius (fizinių bei juridinių asmenų pinigus einamosiose sąskaitose) atgaus 11,1 tūkst. juridinių asmenų (88,5 proc. visų juridinių asmenų, turinčių banke indėlius) ir 376,3 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) specialistai spėja, kad banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra galutinai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) lapkričio 15 d. posėdyje nusprendė, kad Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir tarybos narys Romas Adomavičius bei Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai Visvaldas Matijošaitis, Irena Matijošaitienė, Tomas Bagdonavičius ir Povilas Mačiulis pažeidė įstatymus.

Dar viena apklausa parodė, kad Šiauliai – ir toliau lieka užkampiu, nepalankiu nei gyventi, nei verslais verstis. Tai parodė Laisvosios rinkos instituto atlikta apklausa. Nors miesto vadovai kritiškai vertino tyrimo rezultatus – anketas pildė Šiaulių savivaldybės tarnautojai. Šeštoji vieta Šiemet Laisvosios rinkos institutas pirmą kartą pagal švietimo, sveikatos apsaugos, komunalinio ūkio, transporto, socialinės rūpybos kriterijus sudarė šalies savivaldybių reitingą.