neringa venckienė

Sekmadienio vakarą LNK žinios pranešė, kad, Drąsiaus Kedžio šalininkų teigimu, Laimutė Stankūnaitė su dukra buvo pastebėtos Šventosios ambulatorijoje. Anot LNK naujienų tarnybos, kai kurie šaltiniai teigia, kad motina ir mergaitė buvo pastebėtos vienoje iš Šventosios gydymo įstaigų. L. Stankūnaitės advokatas Gediminas Černiauskas teigė, kad po to, kai ketvirtadienį mergaitė buvo paimta iš Garliavos, daugiau į medikus kreiptasi nebuvo ir mergaitė jokių vaistų nevartoja.

Policijos duomenimis, savo nepasitenkinimą Garliavos įvykiais Vilniuje ir Kaune šeštadienį protestais išreiškė maždaug 1400 žmonių. Policijos departamentas skelbia, kad nuo 12 val. iki 13 val. 50 min. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje vykusiame mitinge dalyvavo apie 700 žmonių. Nuo 12 val. iki 13 val. 20 min. Kaune, Vienybės aikštėje vyko mitingas, kuriame dalyvavo apie 200 žmonių, o nuo 15 val. iki 17 val. Nepriklausomybės aikštėje vykusiame mitinge dalyvavo apie 500 žmonių, rašo 15min.lt.

Pasipiktinę gegužės 17 d. įvykiais Garliavoje, šimtai klaipėdiečių šį šeštadienį, gegužės 19 d., rinkosi Anikės aikštėje ir vėliau su protesto plakatais bei  juodais gedulo kaspinais perrištomis vėliavomis patraukė į Klaipėdos miesto Atgimimo aikštę. Aikštėje susirinkę žmonės kalbėjo, jog   2012 m. gegužės 17 diena  liks juodžiausia diena nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

Po įvykdyto teismo sprendimo Garliavoje, kuomet iš globėjos Neringos Venckienė namų paimta mergaitė perduota motinai Laimutei Stankūnaitei, šalyje kilo protestų banga. Su protestuotojais teko susitikti ir šiuo metu JAV viešinčiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Dalyvaudama susitikime su vietos lietuvių organizacijų ir bendruomenės atstovais, prezidentė teigė, kad kaltę dėl situacijos Garliavoje turi prisiimti abi pusės.

...Tai, kas įvyko Garliavoje, Klonio gatvėje 17, ankstų rytą, giliai sukrėtė kiekvieno sveiko proto Lietuvos žmogaus širdį – nėra žodžių, kurie galėtų tiksliai nusakyti, kaip baisiai mes visi jaučiamės... Esu trijų mažamečių vaikų mama. Bandau įsivaizduoti, kad iškrypėlių gauja būtų šitaip traiškiusi bent vieno mano vaiko gyvenimą... ir negaliu.

Prasideda  naujas Lietuvos valstybės laikotarpis.  Teisėsaugos  robotai  įvykdė teismo  valią.  Mergaitė perduota  tai, kurios sprendimai  galiausiai lėmė  daugybę  mirčių ir suirutę visuomenėje.

Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrai sudarytos geros gyvenimo sąlygos, o mergaitės bendravimas su motina yra normalus, penktadienį konstatavo gyvenamojoje vietoje apsilankęs socialinis darbuotojas. Apie tokias išvadas pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pedofilijos byloje mergaitės interesams atstovaus Vaiko teisių apsaugos tarnyba – taip nutarė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs sostinės Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Neringos Venckienės skundus dėl mažametės Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters interesų atstovavimo teisme.

Vakar buvo atliktas nehumaniškas, amoralus ir, tuo pačiu, neteisėtas veiksmas – iš jai pažįstamos ir palankios aplinkos, panaudojant  smurtą, buvo pagrobta ir atiduota savo biologinei motinai  aštuonerių metų mergaitė. Tai buvo padaryta nepaisant viešai žinomų duomenų, kad biologinė motina galimai dalyvavo pedofilijos istorijoje. Keturių žmonių žūties, paslaptingo liudytojų nutildymo, intensyvaus ir akiplėšiško manipuliavimo žmonių sąmone drama  tęsiasi.

Žmonės, protestuojantys prieš drastišką D. Kedžio dukters paėmimą iš globėjos Neringos Venckienės, šiandien Vilniuje prie prezidentūros pradėjo rinktis apie 10 val. ryto. Jau po pusvalandžio S. Daukanto aikštės prieigose buvo apie 40–50 protestuotojų. Laukiama, kad susirinks gerokai daugiau žmonių. Juolab, kad šiandien oro sąlygos yra gerokai palankesnės nei vakar.

Drąsiaus Kedžio sesuo ir buvusi jo dukters globėja Neringa Venckienė bei tėvai Andrius ir Laimutė Kedžiai pateikė teismui prašymą leisti matytis su mergaite. Prašyme teismui teigiama, kad mažametė buvo prievarta išplėšta iš globėjų namų, o artimieji turi visas teises bendrauti su mergaite, tad Laimutė Stankūnaitė turėtų būti įpareigota sudaryti tam sąlygas.

Va­kar ry­tą įvyk­dy­tas teis­mo spren­di­mas – iš lai­ki­no­sios glo­bė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės na­mų Gar­lia­vo­je (Kau­no rajonas) paim­ta ir per­duo­ta Lai­mu­tei Stan­kū­nai­tei jos ir Drą­siaus Ke­džio duk­ra. Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, taip pat ir Šiau­liuo­se, žmo­nės rin­ko­si pi­ke­tuo­ti ne­ši­ni ge­du­lo juos­to­mis ir žva­kė­mis.

Ketvirtadienį parlamentarai išreiškė pritarimą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai ir su ja susijusiems energetikos projektams, taip pat ir Visagino atominės elektrinės bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms. Šiuos projektus Seimas toliau svarstys birželio pradžioje. Už Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą po pateikimo balsavo 57 parlamentarai iš 95, „prieš“ buvo 8, susilaikė 30 Seimo narių.

Ketvirtadienio rytą, po ankstyvo policijos įsiveržimo, kai buvo pasitelkta gerokai daugiau pareigūnų nei tuo metu Garliavoje prie Kedžių namų budėjusių žmonių, pradėta ruoštis protesto akcijai prie prezidentūros. „Visus Lietuvos žmones kviečiame prie prezidentūros protestuoti prieš tokį gyvulišką elgesį. Atsiliepkite visi, kas galite. Nebūkite abejingi. Matėte, kaip pareigūnų banda per prievartą išneša mergaitę“, – piktinosi Garliavoje esantys žmonės.

Įvykiai Garliavoje smarkiai paveikė visuomenės pasitikėjimą teismais ir vaikų teisių gynimo institucijomis. Ne kartą viešumoje pasirodė informacija, kad įvairios tarnybos bando derinti mergaitės paėmimo veiksmus iš Kedžių namų, bet nurodyti tikslią vaiko paėmimo datą net šiuo metu mergaitę globojančiai Neringai Venckienei atsisakyta, o ši savo ruožtu reikalauja, kad mergaitės perdavimas būtų filmuojamas.

Kovotojų už Lietuvą sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas, baimindamasis susidorojimo savame krašte dėl pareikštos nuomonės apie įvykius Garliavoje, suskubo prašyti politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Jis viliasi sulaukti amerikiečių pagalbos, kol dar neatsidūrė už grotų, rašo „Lietuvos Žinios“. Į teisėsaugininkų akiratį V. Šustauskas pateko tuomet, kai bandymo panaudojant jėgą paimti mažametę iš globėjos Neringos Venckienės namų Kovotojų už Lietuvą sąjunga penkioms val...

Noriai  su žiniasklaidos priemonėmis bendraujanti ir apie institucijų galutinį veiksmų suderinimą raportuojanti antstolė Sonata Vaicekauskienė atsisako informuoti  D. Kedžio dukters globėją Neringą Venckienę apie planuojamos mažametės perdavimo L. Stankūnaitei operacijos datą.

D. Kedžio dukters globėja Neringa Venckienė kreipėsi į Lietuvos institucijas ir TV vadovus prašydama filmuoti numatomą mergaitės perdavimą L. Stankūnaitei. „Iš viešosios informacijos vakar tapo žinoma, kad jau suderinti visų institucijų veiksmai ir neva pasirengta mano globojamos brolio dukters paėmimo ir perdavimo biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei tvarka. Aš iki šiol nesu informuota apie mažametės perdavimo tvarką ir procedūrą“, –  rašoma kreipimesi.

Vilniaus apygardos teismas atidėjo skundų nagrinėjimą pedofilijos byloje, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas mažametės tvirkinimu,  dėl skundų gausos. Penktadienį Vilniaus apygardos teismas turėjo nagrinėti skundą dėl Vilniaus 2-osios apylinkės teismo balandžio 19-os dienos nutarties, kuomet buvo nutarta, jog mažametės Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės interesus gins Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Niekšiškumas gali būti asmeninis. Gali būti politinis. Kai paniekinamas ne tik atskiras žmogus, bet ir tauta, tam tikra bendruomenė. Bet kuriuo lygmeniu jis reiškia tą patį – pasibjaurėtiną vertybių pamynimą. Pokariu Garliavos apylinkėse buvo tremtinių šeimų, kurioms stebuklo būdu pavyko grįžti į gimtąjį kraštą iš Sibiro po 1941 m. Trėmimų.

Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė teigia, kad jos tėvui Vytautui Andriui Kedžiui dar prieš savaitę buvo pareikšti įtarimai dėl Laimutės Stankūnaitės sumušimo. „2012 m. balandžio 25 d. mano tėvui V. A. Kedžiui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Vytautas Andrius Kedys, gimęs 1938 m., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.

Kova dėl mažametės D. Kedžio dukros vyksta ne tik Garliavoje „prie tvoros“ ar teismuose, bet ir virtualioje erdvėje. Teisėja Neringa Venckienė ir mažametės motina Laimutė Stankūnaitė turi internetines tribūnas – http://www.drasiauskelias.lt ir http://www.stankunaite.lt, kuriose reikšdamos savo nuomonę stengiasi išplėsti jų pusę palaikančių žmonių ratą. Statistinis pranašumas Balsas.lt pasidomėjo, kurios pusės viešieji ryšiai veikia sklandžiau ir daro didesnį poveikį Lietuvos visuomenei.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Neringa Venckienė ir Laimutė Stankūnaitė gali apskųsti Vilniaus miesto 2–osios apylinkės nutartį, kuria joms atimta teisė atstovauti aštuonmetei vadinamojoje pedofilijos byloje.

Generalinė prokuratūra išnagrinėjo ikiteisminių tyrimų medžiagą dėl trukdymo vykdyti teismo sprendimą ir perduoti Laimutės Stankūnaitės dukrą motinai ir dvi bylas, pradėtas Kauno miesto apylinkės prokurorų, tolesniam tyrimui perduoda Panevėžio apygardos prokuratūrai. Tokiu sprendimu siekiama užtikrinti, kad ypatingą visuomeninę reikšmę turinti galimai nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, teigiama antradienį išplatintame Generalinės prokuratūros pranešime.

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje pratęsė praėjusią savaitę prasidėjusią diskusiją dėl konstitucinės šeimos sampratos ir pradėjo svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektą.

Drąsiaus Kedžio mažametės dukros likimui neabejinga Amerikos lietuvių bendruomenė kreipėsi į JAV valstybės departamentą. Iš daugiau kaip 9 tūkst. parašų ir aštrių argumentų sulipdyta peticija persiųsta įtakingiems JAV pareigūnams.

Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė gynė pavaldinės Andželikos Vežbavičiūtės veiksmus nutraukiant fizinį ir psichologinį smurtą prieš mergaitę, kuomet ji buvo perduodama motinai Laimutei Stankūnaitei. „Manau, skyriaus darbuotoja Andželika Vežbavičiūtė pasielgė teisingai, kai nutraukė antstolės veiksmus, dėl kurių mergaitė patyrė fizinį, psichologinį ir emocinį smurtą.

Vilniaus 2-osios apylinkės teismas tęsia baudžiamosios bylos, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas seksualiai tvirkinęs mažametę Drąsiaus Kedžio dukterį, nagrinėjimą. (Papildyta 12.10) Po nedidelės pertraukos Vilniaus 2-osios apylinkės teismo kolegija priėmė verdiktą: L. Stankūnaitė negalės atstovauti dukrai, nes baudžiamojoje byloje minima, kad A. Ūsas tvirkino mergaitę jos motinos bute I. Gimbutienės gatvėje.

Drąsiaus Kedžio tėvų namuose šiuo metu gyvenančios mažametės mergaitės dienos Klonio gatvėje, panašu, suskaičiuotos. Vėliausiai per aštuonias dienas (įskaitant šią) mergaitė privalo būti grąžinta motinai Laimutei Stankūnaitei. Priešingu atveju, ketinama imtis priemonių, kurioms jau dabar yra kruopščiai rengiamasi. Pasikvietė į kabinetą Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kabinete šiandien netikėtai susitiko antstolė Sonata Vaicekauskienė ir teisėja Neringa Venckienė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ judėjimo „Drąsiaus kelias“ išplatintas pranešimas, kuriame teigiama, kad Garliavoje, Klonio gatvėje, kur dėl Kėdainių teismo sprendimo perduoti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros globą mamai jau kelios savaitės nuolat budi būrys žmonių, planuojama rengti koncertus ir palaikymo akcijas. „Atlikėjai – už teisingumą“ pavadintoje akcijoje, teigiama, pirmieji pasirodymą sutiko surengti grupė „Kastaneda“. Jų koncertas turėtų įvykti trečiadienį 15 valandą.

Laimutė Stankūnaitė pirmadienį savo asmeninėje interneto svetainėje išplatino viešą kreipimąsi į Garliavoje prie Kedžių ir Venckų namų budinčius žmones. Iš laikinosios globėjos Neringos Venckienės jau kelis mėnesius dukters neatgaunanti L. Stankūnaitė teigia suprantanti budėtojų nusivylimą ir ant jų nepykstanti, bet kritikos negailima Lietuvos teisinėms institucijoms. „Kreipiuosi į Garliavoje, Klonio gatvėje, prie Kedžių ir Neringos Venckienės namų budinčius žmones.

Po smurto Garliavoje lankiausi pas V. L. Kedžius bei teisėją N.Venckienę su prof. V. Landsbergio patarėju Andriumi Tučkumi. Buvo akivaizdu, kad mergaitė tuose namuose jaučiasi saugiai, buvo žvali, guvi, matėsi, kad prisirišusi prie senelių ir tetos. Ir jeigu kažkam, laikantis modernios vaiko teisių (?) mitologijos, atrodo, kad „vaikui su mama visada bus geriau“, tai reikia neužmiršti, kad kartais mamos išmeta savo vaikus į šiukšlių konteinerius arba paskandina.

Vos prasidėjus teismo posėdžiui, teisėjų kolegijos pirmininkui Audriui Cininui kilo klausimas dėl Neringos Venckienės vyro Aido Venckaus dalyvavimo procese bei posėdžių viešumo. Ketvirtadienį Vilniaus miesto antrosios apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas mažametės tvirkinimu ir seksualiniu prievartavimu.

Klausimas, kur ir su kuo geriausia gyventi mažametei Drąsiaus Kedžio dukrai pastaraisiais mėnesiais (o gal ir metais) buvo užduodamas ir kartojamas daugybę kartų. Teismas tarė savo žodį: „Mergaitė turi būti su motina!“ Bet žodis toli gražu netapo kūnu. Galbūt padėjo visuomenės pasipriešinimas, galbūt susiklosčiusios aplinkybės, bet mergaitė, bent jau laikinai, liko senelių namuose.

Kurį laiką vienas didžiausių Lietuvos teismų – Kauno apygardos teismas – vis buvo minimas žiniasklaidoje dėl nesibaigiančių skandalų: teisėjas Jonas Furmanavičius buvo apkaltintas pedofilija ir nušautas, teisėja Neringa Venckienė pati teismuose ieško pagalbos, teisėjas Arvydas Stankus klastojo kolegų parašus, galiausiai atsistatydino teismo pirmininkas Albertas Milinis.

Profesorius Vytautas Landsbergis vadina „baisiu“ ir jam nesuvokiamu Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą, kad Neringa Venckienė „nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda“. „Tai baisus pareiškimas. Aš manau, ir eilinis kolega, ir apskritai apie bet kokį žmogų, tai atrodo, kad tai kažkoks žmogžudys arba bankų išvogėjas.

Reitingų aukštumose visuomet buvusi konservatorė Seimo Pirmininkė I. Degutienė pastarąsias savaites viešoje erdvėje atrodo ne itin sėkmingai. Ir ne vien dėl ją užgriuvusių kaltinimų, susijusių su „Snoru“, bet ir dėl savo pačios pareiškimų.

Būriai tiesėją Neringą Venckienę palaikančių ir mažosios Drąsiaus Kedžio dukros perdavimui jos motinai Laimutei Stankūnaitei nepritariančių žmonių visą šeštadienį apgultyje laiko Kedžių namus Garliavoje, Klonio gatvėje. Aktyvistai tikina pasirengę budėti be pertraukos ir neleisti mergaitės atimti iš jos laikinosios globėjos bei perduoti biologinei motinai. Žmonės susirinkę ne tik iš aplinkinių rajonų ir Kauno, bet suvažiavę ir iš tolimesnių miestų.

Europos Komisijos pasiūlytas paramos skyrimo principas netenkina Lietuvos. Taip Johannesui Hahnui, atsakingam už ES regioninę politiką, paaiškino D.Grybauskaitė per pokalbį dėl ES finansinės perspektyvos 2014–2020 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui J. Hahnui pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014–2020 metais.

Kuo tema karštesnė, tuo sunkiau įsiterpti į pokalbį. Apie Garliavos mergaitę dabar šneka visi, tačiau 99,9 proc. kalbančiųjų rūpi praeitis. Vaikai suauga greitai Vienas būdų būti išgirstam – kalbėti apie D. K. ateitį. Ne tokią ir tolimą – dešimtmetis prabėgs kaipmat. Dokumentuose ji dabar įvardijama kaip „mažametė D. K.“, tačiau po 10 metų mergaitė bus pilnametė. Gal jau ištekėjusi.

Į teisėsaugininkus kreipėsi Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė ir draugė Laimutė Stankūnaitė, teismo sprendimą vykdžiusi antstolė Sonata Vaicekauskienė, policijos vadovai. D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė pirmadienį kreipėsi į Kauno rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu ištirti mažametės dukterėčios sužalojimą, kuomet mergaitę ketinta perduoti motinai. Kauno rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą siekiant objektyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Šeštadienio popietę į Vienybės aikštę Kaune rinkosi plakatais ir vėliavomis nešini, valdžia, teisėsauga, ekonomine šalies padėtimi, nesiskaitymu su piliečiais ir smurtu prieš vaikus nepatenkinti mitinguotojai. Šįkart susirinkusiųjų buvo nemažai – atvyko ne tik nemažai kauniečių, bet ir klaipėdiečių, panevėžiečių ir grupelės kitų Lietuvos miestų gyventojų.

FNTT vadovus be aiškaus pagrindo iš postų išvertęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pats neteko pareigų. Penktadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ministro atsistatydinimą ir pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26-osios. Kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras, šias pareigas laikinai eiti pavesta sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui.

Dėl penktadienio incidento Garliavoje, Klonio gatvėje, kai buvo mėginama jėga paimti iš senelių Kedžių jų anūkę, teismo sprendimu privalomą perduoti jos motinai, Kauno vyriausiajame policijos komisariate surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo pareigūnai bei kitų su sprendimo vykdymu susijusių institucijų atstovai.

Drąsiaus Kedžio dukrelės ir jos motinos Laimutės Stankūnaitės susitikimas neapsiėjo be smurto – sužeista ne tik mergaitės senelė Laimutė Kedienė, pastarosios sesuo Audronė Skučienė, bet ir pati mergaitė. Tiesa, mažametės net ir jėgą iš namų išvežti nepavyko. Saulėtą penktadienio rytą Garliavoje, Klonio gatvėje, ėmė rinktis žmonės. Iš pradžių atvykusiujų buvo vos keliasdešimt, o netrukus šalia Kedžių namų jau būriavosi maždaug 100 žmonių.

Iš pareigų atsistatydinantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis išeidamas iš ministerijos taip trenkė durimis, kad konservatoriai visą gyvenimą liberalcentristų nepamirš. Priešingai nei norėjo premjeras, ketvirtadienį paskutinėmis darbo dienos minutėmis jis pasirašė įsakymą Finansinių nusikaltimų tyrimo direktoriumi paskirti konkursą laimėjusį Kęstutį Jucevičių.

D. Kedžio dukters globėja N. Venckienė balsas.lt skaitytojams pateikia savo poziciją apie įvykius , susijusius su  Kauno pedofilijos byla (kalba netaisyta). Akivaizdu, kad Kauno pedofilijos istorija, jos netyrimas – viena gėdingiausių XXI-ojo amžiaus Lietuvoje.

Pirmadienį velionio Drąsiaus Kedžio draugė Laimutė Stankūnaitė į Kedžių namus atvyko lydima antstolės padėjėjos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos skirtos psichologes. Tačiau mėginimai įkalbėti dukrą išvykti į kartu pasimatymą neutralioje aplinkoje nepavyko, mergaitė nubėgo verkdama pas močiutę. Po patirtos nesėkmės įkalbėti dukterį pabūti kartu, L. Stankūnaitė greitai išvyko. Prieš kelias dienas moteris kreipėsi į antstolę Sonatą Vacekauskienę  su prašymu užfiksuoti pasimatymo faktą.

Daugiau nei prieš mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje sumirgėjo tokie pranešimai: „teisėjai savo kolegų prašė skirti švelnesnes nuobaudas“; „teisėjai prašė savo kolegų griežtai nebausti jų draugų bei pažįstamų“; „teisėjai ieškojo kontaktų su savo kolegomis Kauno apygardos teisme, nagrinėjusiais jų bičiulių ar pažįstamų bylas“; „įtariama, kad A. Lisauskas pagelbėdavo savo kolegoms, kai šie prašydavo neskirti griežtų nuobaudų administracinėse bylose, pats teisėjas taip pat yra ėjęs pas savo kolegas ir ...