nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
NATO lyderiui kelia susirūpinimą prorusiški ginkluoti vyrai
NATO lyderis sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl prorusiškų ginkluotų vyrų pasirodymo Rytų Ukrainoje ir perspėjo, kad bet koks tolesnis Rusijos karinis kišimasis Ukrainoje padidins tarptautinę Maskvos izoliaciją. Ukrainos vyriausybė sekmadienį pasiuntė saugumo pajėgas į šalies rytuose esantį Slavianską, kur prorusiški ginkluoti vyrai perėmė kontrolę. Per operaciją vienas Ukrainos valstybės saugumo pareigūnas žuvo, o dar penki buvo sužeisti, sakė vidaus reikalų ministras.
Švedija ir Suomija atnaujino diskusijas dėl stojimo į NATO
Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos agresija Ukrainoje Švediją ir Suomiją paskatino atnaujinti diskusijas dėl šių šalių stojimo į NATO. Bendras požiūris į gynybą ir agresyvią kaimynę – kasmetinio Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos parlamentų gynybos komitetų pasitarimo tema.
NATO siūlo palyginti, kaip atrodė Rusijos karinės bazės prie Ukrainos pernai ir dabar
NATO karinis štabas Europoje paneigė Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl nuotraukų, kurios buvo paviešintos anksčiau autentiškumo. Aljansas teigia, kad „DigitalGlobe“ paviešintos nuotraukos su Rusijos karine technika prie Ukrainos sienos buvo fotografuotos šių metų kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. NATO neigia redagavusi šias nuotraukas, taip pat pateikia pavyzdžius, kaip atrodė karinės bazės prieš metus.
Rusija: NATO pateko į „Šaltojo karo mąstymo“ spąstus
Rusija antradienį pareiškė, kad NATO sprendimas suvaržyti Rusijos diplomatų patekimą į jos būstinę rodo, kad Aljansas negali pakilti aukščiau „Šaltojo karo eros mąstymo“ ir renkasi sankcijų kalbą vietoje dialogo. Apie sugriežtintus reikalavimus į NATO būstinę Briuselyje norintiems patekti Rusijos diplomatams Aljansas pranešė pirmadienį. Šį žingsnis, pasak NATO pareigūnų, yra susijęs su bendradarbiavimo su Maskva sustabdymu dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos.
Estija pasisiūlė šalyje dislokuoti NATO karinių oro pajėgų bazę
Estija antradienį pasveikino NATO sprendimą sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją ir pasiūlė papildomus lėktuvus dislokuoti Estijos šiaurės vakaruose esančioje Emario oro pajėgų bazėje. Emario bazė pasiruošusi prisidėti prie Aljanso misijos, padedančios užtikrinti Baltijos valstynių oro erdvės saugumą, sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas ( Urmas Pajetas) NATO šalių diplomatijos vadovų susitikime Briuselyje.
NATO susitikime – diskusijos apie santykius su Rusija, paramą Ukrainai ir plėtros politiką
Dėl Rusijos agresyvių veiksmų Ukrainoje pasikeitusi Europos saugumo situacija tapo pagrindine NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje balandžio 1-ąją tema. Kartu su kitų Aljanso šalių kolegomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tarėsi dėl tolesnių NATO politikos krypčių po įvykių Ukrainoje ir dėl tolesnės NATO ir Rusijos santykių plėtotės. „Rusija pažeidė mūsų bendradarbiavimo principus, todėl nebegalime su ja bendrauti taip, kaip anksčiau.
L. Linkevičius: NATO priemonės stiprinant Baltijos regiono saugumą yra adekvačios situacijai
NATO priemonės stiprinant Baltijos regiono saugumą adekvačios dabartinei situacijai, o prireikus bus imamasi papildomų priemonių - kokių reikia ir tiek, kiek reikia, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Anot ministro, antradienį Briuselyje posėdžiavę NATO valstybių užsienio reikalų ministrai teisingu sprendimu laiko esamų aljanso pozicijų stiprinimą. „Vyko jau keli posėdžiai ir jų dar bus ateityje, dabar į pabaigą eina susitikimas su Ukrainos užsienio reikalų ministru.
L. Linkevičius Briuselyje aptars įvykius Ukrainoje ir jų poveikį NATO
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vyksta į Briuselį, kur dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime. Jame ministrai aptars įvykius Ukrainoje ir jų poveikį NATO prioritetams. Taip pat bus tariamasi dėl aktyvesnio bendradarbiavimo su Ukraina, bus aptarta Gruzijos pažanga siekiant narystės NATO. Vienas svarbiausių susitikimo tikslų – pasirengimas rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vyksiančiam aljanso vadovų susitikimui.
Baltijos šalyse – NATO karinių oro pajėgų pratybos
Baltijos šalių oro erdvėje antradienį prasideda NATO karinių oro pajėgumų treniruotė, kurioje dalyvaus Jungtinių Valstijų, Švedijos ir Lietuvos kariniai orlaivai. Tokios pratybos Baltijos regione vyksta jau penktus metus, bet šiemet jos rengiamos Rytų Europos valstybėms nuogąstaujant dėl Rusijos, kuri aneksavo Ukrainos Krymo regioną.
A. Paulauskas apie NATO dešimtmetį: visi Lietuvos kariai – NATO kariai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas sako, kad būti galingiausio pasaulyje karinio aljanso – NATO – nariais reiškia turėti realių kolektyvinės gynybos garantijų. Pasak politiko, dešimtmečio narystė NATO reiškia ir tai, kad Lietuva turi aktyviai prisidėti, vykdydama įsipareigojimus. „Kaip dabar pamenu, kiek daug pastangų kainavo įstoti į NATO.
REKLAMA
REKLAMA
Kariuomenės vadas neneigia, kad vyksta konsultacijos dėl nuolatinės NATO bazės
Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Minėdami Lietuvos narytės NATO 10-metį, galime aiškiai suvokti, kaip laiku spėjome į traukinį tada, 2004-aisiais. Agresyvus Rusijos elgesys ir Krymo aneksija, sukėlė ne tik demokratinio pasaulio pasipiktinimą, bet ir nerimą dėl savo ateities tų kraštų, su kurių praradimu Rusija niekuomet nebuvo susitaikiusi.
NATO: Krymo krizė parodo būtinybę ginti laisvą šalies pasirinkimą
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sekmadienį pareiškė, jog Ukrainos krizė akcentavo būtinybę ginti šalių teisę nuspręsti dėl savo ateities. Atvirame laiške „Teisė rinktis“ Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Rusijos veiksmus Kryme pavadino Ukrainos teritorinio vientisumo ir suverenumo pažeidimu, kuris pakerta tarptautinės teisės valdžią.
A. Bielskis: didžiausias pavojus išprotėję hipernacionalistai ir tie, kurie šaukia „Lietuva lietuviams“
Lietuva jau 10 metų NATO narė. Buvimas NATO nare šiandien yra ypatingai svarbus Lietuvai. Visi stebėjo ir stebi Ukrainos įvykius. Kai Rusija okupavo Krymą – baimė sukaustė didžiąją dalį Lietuvos visuomenės. Dabar svarbiausias klausimas, kuris sukasi daugelio lietuvių galvose: ar gali Krymo likimas ištikti ir mus? Lietuva turi formalų įsipareigojimą NATO skirti 2 proc. BVP. Tiek niekada nebuvo skirta. Šiuo metu Lietuva skiria gynybai 0,8 proc. BVP.
A. F. Rasmussenas: raginu visas NATO nares didinti investicijas į gynybą
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas LRT televizijos žurnalistams sako, kad NATO sunerimusi dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina ir paruošęs gynybos planus Aljanso narėms. Jis gyrė Lietuvą, kad ši pagaliau imasi sprendimo krašto gynybai iki 2020 metų skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. „Pirmiausia leiskite pabrėžti, kad mes tikrai vertiname labai rimtą Baltijos šalių indėlį į NATO vedamas tarptautines organizacijas, ypač Afganistane.
Kokią naudą NATO kariai atneša Šiauliams
Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos narystės NATO ir NATO oro policijos misijos dešimtmetis pirmą kartą iškilmingai paminėtas Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Per tą laiką 14 NATO sąjungininkių 34 kartus keisdamiesi patruliavo Baltijos šalių oro erdvėje. Pirmuosius NATO karius, nusileidusius Šiauliuose 2004 kovo pabaigoje, politikai sutiko su džiaugsmu, bet kai kurie miestiečiai – nelabai draugiškai.
MRU – NATO specialistas dr. K. Lamers
Dėl Ukrainos-Rusijos konflikto Lietuvos saugumo klausimas tapo svarbesnis nei bet kada. Pradėjus judėti rusų kariuomenei ir ginkluotei, Lietuva dėl šalies ir regiono saugumo užtikrinimo pirmiausiai kreipėsi į NATO. Tokiu metu tiek aktualijomis ypatingai koncentruojasi ir universitetai.
Nykstame ir išsižudome be karo
Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų - Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.
Kaip Lietuva stiprina NATO kovinę galią
Alvyda Bajarūnaitė, Ramūnas Grumbinas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pernai rudenį Vilniuje atidarytas NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, teikiantis aljansui rekomendacijas dėl efektyvių energetikos sprendimų, plečiasi. Šiam centrui vadovaujantis Lietuvos deleguotas pulkininkas Romualdas Petkevičius sako, kad centras yra mūsų šalies indėlis stiprinant NATO kovinę galią, o kuo stipresnis NATO, tuo saugesnė Lietuva.
Oligarchai – bėgantis taikinys
Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Atominio ginklo amžiuje tik trys lyderiai sugebėjo plėsti savo šalies teritoriją karine jėga. Irako diktatoriaus Saddamo Husseino ir Jugoslavijos vadovo Slobodano Miloševičiaus likimą žino daugelis. Tačiau trečiasis labiausiai baiminasi ne tribunolo ir atominio karo, o savo šalies verslininkų. Prasidėjus ginkluotai nežymėtų karinių junginių invazijai į Krymo pusiasalį, niekam nekilo abejonių, kad tai yra Rusijos pajėgos.
Perdislokavus NATO pajėgas Baltijos šalyse gali atsirasti ir nuolatinė bazė
Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO pajėgų Europoje vadas sako, reaguojant į Maskvos veiksmus Kryme ir telkiamas pajėgas Ukrainos pasienyje, reikia galvoti apie aljanso pajėgų perdislokavimą. Generolas išskyrė Baltijos šalis, nes pasak jo, jei čia nebus NATO karių, agresijos atveju, bus sunku ginti sąjungininkus. Pačiu laiku – taip galima apibūdinti didžiausias praėjusį lapkritį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykusias NATO pratybas.
Baigiama sutarti dėl būsimojo NATO vadovo
Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO valstybės jau per artimiausią savaitę gali sutarti dėl būsimojo aljanso vadovo, ir žiniasklaida cituoja diplomatus, kad juo taps buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas. Pats Norvegijos socialdemokratų lyderis neatsakė, ar yra kandidatas, o dabartinė šalies premjerė šiandien pareiškė, kad oficialiai J. Stoltenbergo kandidatūros neiškėlė.
Karo rizika tarp Ukrainos ir Rusijos didėja, Krymas ragina kovoti
(papildyta 17.15) Krymo separatistų lyderis sekmadienį paragino rusus visoje Ukrainoje sukilti prieš Kijevo valdžią ir sutikti Kremliaus pajėgas, kurios jo pusiasalį užėmė nepaisydamos Vakarų pasipiktinimo.
Rusija paragino Vakarus spręsti Baltijos šalių rusakalbių problemą
Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Aleksandras Gruško penktadienį pareiškė, kad Vakarų šalims pirmiausiai reikėtų spręsti pilietybės neturinčių Baltijos šalių gyventojų problemą, o ne „dėl nesuprantamų tikslų“ dislokuoti jose papildomus Aljanso naikintuvus. „Mūsų dienomis daug kalbama apie naują NATO vaidmenį – jog Aljansas turi demonstruoti raumenis. Eskaluojama Baltijos valstybių pažeidžiamumo tema.
Kaip pritraukti užsienio investicijų, kai nuo Rusijos patys apsigintume tik kelias valandas
Daugiausiai investicijų pritraukia valstybės, į savo gynybą žiūrinčios rimtai, portalui LRT.lt sakė politologas Šarūnas Liekis. Jo vertinimu, Lietuvos požiūris rimtas neatrodo, nes gynyba finansuojama per silpnai, o turimi ginklai – neadekvatūs. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis su tokiu požiūriu nesutinka ir po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos užvirusias diskusijas dėl krašto apsaugos vadina panikos kėlimu.
A. F. Rasmussenas: ši saugumo krizė – didžiausia po Šaltojo karo
Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO vadovas sako, kad Rusijos veiksmai Kryme yra didžiausia saugumo krizė po Šaltojo karo ir grėsmė NATO saugumui ir stabilumui. Andersas Foghas Rasmussenas Vašingtone pareiškė, kad stiprybės šaltinis yra Šiaurės Amerikos ir Europos ryšys. „Pastarieji įvykiai Ukrainoje parodė, kad saugumas ir stabilumas nėra savaime suprantami – turime stoti už savo vertybes.
A.Matonis: įranga užtikrins logistikos saugumą, kovinis pajėgumas neišvystytas
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, karo grėsmė Lietuvoje tapo apčiuopiama kaip niekada per visus 24-erius atkurtos Nepriklausomybės metus. Prakalbus apie karinę parengtį, gynybos ekspertas Aleksandras Matonis sakė, kad turima įranga padės užtikrinti logistikos saugumą, tačiau kovinis pajėgumas nėra išvystytas.
A. Butkevičius: J. Bideno vizitas – signalas suinteresuotiems destabilizuoti padėtį regione
Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno vizitas, tai – NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų patvirtinimas ir signalas suinteresuotiems destabilizuoti padėtį regione. J. Bidenas ne tik patvirtino, kad Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios užtikrinti visų Aljanso šalių narių saugumą, bet ir išsakė paramą pastangoms diversifikuoti energijos šaltinius ir liberalizuoti energetikos rinką.
Latvių politologas A. Sprūdas: NATO 5-asis straipsnis – ne panacėja
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Laikui bėgant Rusijos spaudimas Baltijos šalims ir Lenkijai gali didėti, tačiau greičiausiai tai nebūtų tiesioginė karinė intervencija, todėl 5-ąjį NATO sutarties straipsnį reikėtų peržiūrėti ir tiksliau apibrėžti, kas yra agresija, šalies narės užpuolimas. Taip naujienų portalui LRT.lt sako Latvijos Tarptautinių reikalų instituto vadovas Andris Sprūdas.
Jeigu karas rytoj?
Ar Lietuva galės apsiginti, jei didžioji kaimynė sumanytų ir mūsų šalies rusakalbiams ištiesti automatais apkaišytą „pagalbos ranką“? NATO naikintuvai atskrido Įtampai Kryme neslūgstant, JAV ir NATO akcentuoja, kad būtina stiprinti Rusijos kaimynių saugumą, ir ėmėsi papildomų priemonių buvusių komunistinio bloko valstybių oro erdvei kontroliuoti.
Ukraina susidūrė su realybe: nesieksime narystės NATO
Ukraina atidėjo sutarties dėl ekonominės asociacijos su Europos Sąjunga (ES) pasirašymą, siekiant išvengti neigiamų padarinių šalies rytiniams pramonės regionams, nurodė laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas. „Kovo 21-ąją Briuselyje planuojama pasirašyti Asociacijos sutarties su ES politinę dalį.
A. Butkevičius: JAV viceprezidento vizitas – įspėjimas
Premjeras Algirdas Butkevičius Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą Lietuvoje vadina NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų patvirtinimu ir signalu tiems, kurie yra suinteresuoti destabilizuoti padėtį regione.
Putinas kasa duobę Rusijai ir nesąmoningai padeda Ukrainai?
Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, ką padarė ši krizė, tai neįtikėtinai suvienijo euroatlantinę bendriją. Ir tai, kad dabar NATO šalys vieningai kalbėtų, kad teiks paramą Ukrainai, sunku buvo tuo patikėti. Šie procesai yra gana pozityvūs, tad Rusija nelabai daug išlošė“, – mano Gediminas Kirkilas.
Į Lietuvą atvyksta J. Bidenas
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas antradienį pradeda susitikimus Lenkijoje, paskui jis atvyks į Lietuvą. Susitikimuose su Lenkijos ir Lietuvos vadovais J. Bidenas aptars padėtį Ukrainoje, taip pat NATO valstybių įsipareigojimus dėl Baltijos šalių gynybos. Išvakarėse prezidentas Barackas Obama pakartojo, kad laikysis švento įsipareigojimo ginti NATO sąjungininkus. Jis taip pat pranešė, kad ir pats kitą savaitę vyks į Europą.
B. Obama: turime šventą įsipareigojimą ginti sąjungininkus
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kalbėdamas apie antradienį prasidedančią Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno kelionę į Lenkiją ir Lietuvą, prezidentas Barakas Obama pakartojo, kad laikysis „švento įsipareigojimo“ ginti NATO sąjungininkus. Jis taip pat pranešė, kad ir pats vyks į Europą. „Šį vakarą viceprezidentas Bidenas išvyksta į Europą, kur susitiks su mūsų NATO sąjungininkų - Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos – vadovais. Ir aš kitą savaitę vykstu į Europą.
Kariuomenė važinėja „zuikiu“: kur rasti lėšų finansavimui?
Karolis Birgilas, Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Apie Lietuvos kariuomenės finansavimo gerinimą kabama dviem atvejais: prieš biudžeto svarstymus ir tada, kai už kelių šimtų kilometrų vyksta realūs kariniai manevrai. Pirmuoju atveju diskusijos vyksta kasmet, o antrojo nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dar nėra buvę. Ciniška, bet biudžetas jau suplanuotas, o iki kito svarstymo Krymas jau gali būti Rusijos sudėtyje, ir visi bus kariuomenę pamiršę.
Įvykdyta kibernetinė ataka prieš NATO svetaines
NATO pranešė, kad šeštadienį buvo įvykdyta „reikšminga“ kibernetinė ataka prieš kelias jos interneto svetaines, už kurią atsakomybę prisiėmė ukrainiečių kompiuterių įsilaužėliai ir kuri, regis, buvo naujausias virtualaus karo, susijusio su Ukrainos krize, protrūkis.
NATO stogas negelbėtų?
Netrūksta naivuolių, manančių, kad Lietuvą apgins NATO, todėl mums esą neverta net stengtis ir valstybės gynybai švaistyti pinigų. Dažnai minimas NATO sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tačiau užmirštamas 3-iasis straipsnis, pagal kurį kiekviena NATO šalis iš pradžių turi pati pasirūpinti savo teritorijos gynyba.
D.Grybauskaitė: turėsime iššauti, jeigu mus kas nors mėgins okupuoti
Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Rusija, pradėjusi karinius veiksmus Kryme, net negalvoja apie atsitraukimą ir orumo išsaugojimą. „Kai kas kalbėjo, kad negalima šiuo metu perspausti Rusijos – tam, kad būtų galima jai neva leisti išsaugoti veidą ir palikti „išėjimo strategiją“. Europai reikia išsaugoti veidą, o ne Rusijai – ji nesiruošia saugoti savo veido.
R. Juknevičienė: atsimerkime ir pažvelkime į grėsmes, kylančias iš Rytų
„Būtina suvokti realybę, kuri yra į Rytus nuo mūsų. Po pastarųjų įvykių tapo aišku, kad Rytų partnerystė yra skirta tolimesniam Sovietų Sąjungos demontavimui. Daugelį žmonių įvykiai Ukrainoje nustebino. Tačiau jie nenukrito iš dangaus“, - pirmadienį iš Seimo tribūnos pasisakė konservatorė Rasa Juknevičienė. Prie tribūnos politikė stojo diskusijos apie Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos Tarybai metu.
Vakarai davė atsaką Rusijai
JAV karo laivas penktadienį kirto Turkijos Bosforo sąsiaurį ir įplaukė į Juodąją jūrą, tvyrant įtampai dėl Ukrainos Krymo regiono. Pakrančių apsaugos laivas lydėjo „USS Truxtun“, eskadrinį minininką su valdomomis raketomis, matė AFP fotografas. Ketvirtadienį paskelbtame JAV karinio jūrų laivyno pareiškime sakoma, kad minėtas laivas plaukia į Juodąją jūrą dalyvauti karinėse pratybose su Bulgarijos ir Rumunijos kariniais jūrų laivynais.
A. Sakalas: ES atsargiai žiūri į Rusijos pusę, kadangi ten yra simpatizuojančių V. Putinui
„Rusija parodė savo dantis. Ja pasitikėti negalima“, - rėžė Europos parlamento narys, socialdemokratas Aloyzas Sakalas, paklaustas apie situaciją Kryme. Politiko teigimu, Lietuva dabar savo veiksmus turėtų derinti su Europos sąjunga. „Pati juk Lietuva negali laikykis kokių nors pozicijų. Lietuva jau priėmė sprendimą uždrausti kai kuriems veikėjams atvykti į Lietuvą, tačiau labai abejoju, ar reikėtų priimti ekonomines sankcijas“, - kalbėjo A. Sakalas.
Lietuvoje gydomas ukrainietis: visi maidaniečiai būtų buvę įkalinti 15 metų
2014-03-03 / 18:25 — Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje besigydantys keturi Maidane sužeisti gynėjai pasisako prieš Rusijos veiksmus Kryme ir kviečia tarptautinę bendruomenę palaikyti Ukrainą kovoje už demokratines vertybes. Vilniaus Santariškių ligoninės Akių ligų centre besigydantys ukrainiečiai tylos minute pagerbė tuos, kurie žuvo kovodami už kitokią nei iki tol Ukrainą. LRT televizijai jie pasakojo, kaip buvo sužeisti.
Ukraina siunčia pavojaus signalus: Rusija telkia sunkiąją techniką
NATO sąjungininkai sekmadienį paragino dislokuoti tarptautinius stebėtojus Ukrainoje, kreipėsi į Rusiją su raginimu atitraukti savo pajėgas ir išreiškė norą surengti derybas tarp Maskvos ir 28 šalių gynybos aljanso. Ukrainos žiniasklaida praneša apie pasienio, karinių ir strateginių objektų puolimą. 15 val. 16 min.
A. Kubilius: reikia rengti sankcijų V. Putinui ir jo komandai mechanizmą
„Vladimiras Putinas, skatindamas separatizmą visoje Rytų Ukrainoje, pats susikuria problemas Rusijoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, V. Putinas skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane, su kuriuo anksčiau brutaliai kovojo.
Lenkija perka karinius lėktuvus
Lenkija – viena iš nedaugelio NATO valstybių, skiriančių Aljanso reikalaujamus 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) savo krašto gynybai. Šiuo metu šios šalies Gynybos ministerija ketina įsigyti Italijos lėktuvų gamintojo „Alenija Aermaki“ gamintus M-346 lėktuvus savo karo pilotams ruošti. Sandoris tarp Lenkijos bei Italijos gamintojų – 280 mln. eurų. Lenkija pastaruoju metu smarkiai didina išlaidas karinei technikai įsigyti, per ateinantį dešimtmetį planuojama išleisti maždaug 45 mlrd.
NATO: Rusija kelia grėsmę ir Europai
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sekmadienį paragino Rusiją sustabdyti savo karinę veiklą ir grasinimus Ukrainos atžvilgiu, ir sakė, kad Maskvos veiksmai kelia grėsmę „taikai ir saugumui Europoje“. „Rusija privalo sustabdyti savo karinę veiklą ir grasinimus, - sakė jis prieš pradėdamas derybas dėl krizės su 28 NATO ambasadoriais.
Politologas K. Girnius: karinės invazijos nebus, Rusija nėra tokia kvaila
„Manau, kad į tokį raginimą reikia reaguoti tik teigiamai“, - sakė politologas Kęstutis Girnius, sureagavęs į Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso raginimą Baltijos šalims daugiau investuoti į valstybės gynybą. „T. H. Ilvesas ne pirmą kartą ragina tai daryti. Beje, ne tik jis yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva, skelbiasi esančios dideliame pavojuje, pavojingoje zonoje, bet nepaprastai mažai skiria pinigų gynybai, - balsas.lt sakė politologas.
Viceministras M.Velička: Ukraina prašo NATO paramos
Ukraina NATO ministrų prašė paramos užtikrinant teritorinį vientisumą, Krymo valdžios pastatus užėmus prorusiškiems ginkluotiems asmenims. NATO ministrų susitikime Briuselyje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Marijus Velička žurnalistams sakė, kad tai buvo vienintelis prašymas iš Ukrainos pirmojo gynybos viceministro Oleksandro Oliynyko (Oleksandro Olijniko), kuris ketvirtadienį dalyvavo NATO - Ukrainos komisijos posėdyje.
NATO palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą
NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė remią Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, kai nuvertus prezidentą Viktorą Janukovyčių kilo abejonių dėl šios šalies ateities. „Suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina, tvirtai pasiryžusi tapti demokratiška ir teisine valstybe, yra svarbiausia euroatlantiniam saugumui“, – sakoma ministrų pareiškime, paskelbtame per jų susitikimą Briuselyje.
Buvęs Pentagono vadas Baltijos šalių priėmimo į NATO nevadino klaida
Buvęs Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) savo naujoje knygoje Baltijos šalių priėmimo į NATO nevadino klaida, o teigė pritaręs šiam žingsniui. "Skubūs žingsniai taip greitai po Sovietų Sąjungos žlugimo įtraukti tiek daug anksčiau pavergtų tautų į NATO buvo klaida. Baltijos šalių, Lenkijos, Čekoslovakijos ir Vengrijos greitas įtraukimas buvo teisingas dalykas, bet manau, kad procesas po to turėjo sulėtėti", - rašoma knygoje.
